Net patyrę gėlininkai kartais rudenį ar žiemą netenka vieno kito savo kolekcijos egzemplioriaus. Ir tik dėl to, kad šiuo metų laiku orchidėjų priežiūra kardinaliai keičiasi.
Vienos miega, kitos – ne
Trumpėjantis šviesusis paros metas ir krintanti oro temperatūra paskatina ir orchidėjų „elgesio“ pokyčius.
Tad priežiūra, kuri jūsų augintines visiškai tenkino vasarą, dabar joms nebetinka. O blogiausia – kad kiekvienai kitaip: orchidėjų reakcija į naujas augimo sąlygas priklauso nuo jų rūšies. Kai kurios šių puikių gėlių, kaip ir dauguma „eilinių“ augalų, rudenį pristabdo augimą ir vystymąsi – joms prasideda ramybės periodas. Prie tokių priskiriami dendrobiai, brasijos, katlėjos, laišvos, oncidijos. Šių orchidėjų ypatumas – pseudogumbai. Specialūs organai, kuriuose kaupiamos ir saugomos maistingosios medžiagos bei drėgmė. Tačiau esama orchidėjų, kurių vegetacija nesibaigia netgi žiemą.
Tai ir randenės, vandos, cimbidžiai, ir visų taip pamėgti falenopsiai. Tokių orchidėjų ramybės periodas mažiau ryškus, jos gali puikiausiai ir toliau žydėti šaltuoju metų laiku. Todėl orchidėjų globa rudenį ir žiemą priklauso nuo jų rūšies ir gyvenimo ciklo ypatumų. Pagal tai, kiek ir kokių augintinių turite, privalote pakoreguoti priežiūros procedūras.
Papildoma šviesa
Kad orchidėjos sėkmingai vystytųsi, joms būtina ryški, bet ne tiesioginė šviesa. Daugeliui rūšių reikia ne mažiau kaip 10–12 valandų šviesos kas dieną. Šiltuoju metų laiku orchidėjos jos gauna iki soties – iš saulės. Tačiau atėjus rudeniui sąlygos keičiasi: natūralaus apšvietimo trukmė ne tik pastebimai trumpėja, bet ir netenka intensyvumo.
Šviesos stygius gali neigiamai atsiliepti žydinčių orchidėjų sveikatai, todėl taip svarbu laiku pradėti jį kompensuoti. Kaip išspręsti šią problemą, esama ne vieno būdo. Pavyzdžiui, perkelti augalus į kitą vietą patalpoje, arčiau langų.
Geriausiai orchidėjos jausis įkurdintos ant pietinių ar rytinių langų palangių. Bet, žinoma, tik tuo atveju, jei nesilies prie šalto stiklo ir nebus košiamos skersvėjų. Situacijose, kuomet natūralios šviesos nepakanka, padėti gali ir dirbtinis apšvietimas. Idealus sprendimas – šviesos diodų fito lempa.
Ji ne tik aprūpins orchidėjas fotosintezei reikalingo spektro šviesa, bet ir negeneruos perteklinio karščio, galinčio nudeginti lapus ir žiedynus. (Įrengti fito lempą reikia tiesiai virš augalo, tik taip, kad prie jo nesiliestų.) Ramybės periodą pradėjusioms orchidėjoms per parą pakanka ir 7–8 valandų šviesos. Rudens ir žiemos mėnesiais jų biologiniai ritmai natūraliai sinchronizuojasi su gamtos ciklais, tad papildomas apšvietimas nėra būtinas.
Laistymas
Rudenį ir žiemą augalų apykaitiniai procesai sulėtėja, dėl to keičiasi ir poreikis drėgmei. Lieti taip, kaip vasarą, orchidėjų nebegalima – reikia sudaryti naują, retesnį laistymo grafiką. Ramybės būsenoje esančios orchidėjos drėkinamos tik tuomet, kai substratas jų vazonėliuose visiškai išdžiūva. Priklausomai nuo patalpos mikroklimato, pertraukos tarp laistymų gali trukti ir dvi, netgi tris savaites. Ir vis tiek kaskart prieš liejant orchidėjas būtina patikrinti substrato drėgnį pirštais.
Žydinčias orchidėjas, suprantama, reikia laistyti dažniau – mažiausiai kartą per savaitę. Ir dar stebėti, kad substratas vazonėliuose niekada visiškai neišdžiūtų, bet ir nebūtų permirkęs. Perlaisčius gali pradėti pūti šaknų sistema. Patyrę orchidėjų augintojai patvirtins, jog labai svarbi ir vandens kokybė.
Laistymui galima naudoti tik šiltą, nusistovėjusį arba lietaus vandenį. Pastarąjį dar ir pašildyti iki kambario temperatūros. Šaltas vanduo orchidėjoms kategoriškai netinka – gali sukelti augalui pernelyg stiprų stresą. Gyvybiškai svarbios (nė kiek neperdedant!) ir substrato bei vazono drenažinės savybės – nuo jų priklauso augalo sveikata.
Privalu pasirūpinti, kad vanduo iš vazonėlio gerai nutekėtų per drenažo angas ir po laistymo nesikauptų ant dugno. Antraip tik laiko klausimas, kada grybelinės ligos užpuls orchidėjas ir jas pražudys.
Oro drėgnumas
Įjungus šildymą, mikroklimatas mūsų butuose ir namuose smarkiai pasikeičia. Oras patalpose pasidaro sausesnis – jo drėgnumo rodikliai gali nukristi net iki kritiškai žemų rodmenų, kaip 30 procentų. Net ir nelepioms orchidėjoms tokios sąlygos visiškai nepriimtinos: kad normaliai vystytųsi, šios viešnios iš džiunglių turi augti 50–70 proc. drėgmėje. Todėl, norint sukurti savo augintinėms komfortišką terpę, specialistai rekomenduoja drėgmę patalpoje didinti dirbtiniais būdais.
Bene racionaliausias iš jų, ypač turintiesiems didelę orchidėjų kolekciją, – įsigyti oro drėkintuvą. Tokie prietaisai leidžia nuolat palaikyti patalpoje optimalų mikroklimatą.
Ramybės periodą pradėjusioms orchidėjoms per parą pakanka ir 7–8 valandų šviesos.
Gera papildoma priemonė – paprasčiausi padėklai su vandeniu, pastatyti greta augalų. Kai kurie augintojai vazonus su orchidėjomis stato tiesiai ant jų – tik priberia dar keramzito, padedančio drėgmei lygiau pasiskirstyti, ir saugo, kad šaknys nemirktų vandenyje. Palaikyti orchidėjoms tinkamą drėgmės lygį galima ir reguliariai jas purškiant. Bet tik lapus, stengiantis, kad vandens lašeliai nepatektų ant žiedų. Ir tik gerai nusistovėjusiu, minkštu vandeniu.
Purškimus geriausia planuoti rytais, kad iki vakaro lapai visiškai nudžiūtų. Kaip dažnai rengti dušą orchidėjoms, priklauso nuo oro temperatūros: kuo aukščiau termometro stulpelis, tuo labiau šioms gėlėms reikalinga drėgmė. Beje, labai naudinga periodiškai orchidėjų lapus dar ir nuvalyti minkšta drėgna skepeta. To reikia ne tik komfortiškam drėgmės lygiui palaikyti – dulkes ir kitas apnašas pašalinantis lengvas „masažas“ padeda augalams kvėpuoti, gerina fotosintezę.
Temperatūra
Orchidėjoms be galo svarbus tinkamas temperatūrų režimas. Nors tai ir egzotiškos gėlės, joms patinka nuosaiki šiluma – geriausiai jaučiasi esant 18–28 laipsniams. Visų svarbiausia – įsidėmėkite tai! – yra stabilumas: staigūs temperatūrų šuoliai gali rimtai pakenkti. Šaltuoju metų laiku tai ypač svarbu. Orchidėjoms, nepaliaujančioms žydėti rudenį ir žiemą, optimalia laikoma 18–24 laipsnių dieninė ir ne žemesnė kaip 15 laipsnių naktinė temperatūra.
Atskiros orchidėjų rūšys, kaip kad katlėjos ir dendrobiai, vėsesniam orui atsparesnės. Sunkiausia bute išlaikyti orchidėjas ramybės būsenos, mat tokioms reikalinga vos 12–16 laipsnių temperatūra, o šilumos šuolių jos išvis netoleruoja. Taigi tam, kad užtikrintumėte savo orchidėjoms saugų ir patogų žiemojimą, gali tekti nemenkai paplušėti.
Pirmiausia – jas būtina saugoti nuo skersvėjų. Jeigu vazonėliai stovi šalto oro srovių (kad ir menkiausių) kelyje, juos reikia perkelti į kitą, labiau apsaugotą vietą.
Ne mažiau svarbu tinkamai parinkti atstumą tarp orchidėjų ir šildymo įrenginių. Jos negali stovėti ten, kur nuolat tvyro sausas oras: tokios sąlygos orchidėjoms ne tik nepageidautinos, bet ir gali pakenkti šaknų sistemai. Ir vis dėlto kai kurioms orchidėjoms (geriausias pavyzdys turbūt būtų falenopsiai) nedidelis temperatūrų svyravimas tarp dienos ir nakties yra netgi naudingas, nes stimuliuoja žydėjimą. Tačiau optimaliu laikomas ne didesnis kaip 2–3 laipsnių skirtumas.
Tręšimas
Rudens ir žiemos sezonais ramybės būsenoje esančios orchidėjos nereikalauja papildomų maistinių medžiagų. Todėl galima visiškai ramiai nutraukti jų tręšimą be jokių neigiamų pasekmių augalams. Visai kas kita, jeigu jūsų auginamos orchidėjos šiuo metu toliau aktyviai auga arba žydi nepaisydamos, kad už lango bet kada gali iškristi pirmasis sniegas.
Esant tokiai situacijai palikti gėlių visiškai be trąšų negalima – būtina tik pakoreguoti tręšimų grafiką: tręšti rečiau ir mažinti koncentraciją. Patogiausia bus, jei naudosite specialiai orchidėjoms skirtas trąšas, tačiau instrukcijoje nurodomą jų kiekį sumažinsite perpus. Nepakenks ir jei laistysite arba purkšite augalų lapus adaptogenų tirpalu.
Šaltuoju metų laiku pakaks orchidėjas tręšti kartą per mėnesį – dažniau nepatartina. Taip jos gaus visų būtinų medžiagų, bet „nepersivalgys“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
