Augalai
Augalai
Tai gyvi organizmai, kurie atlieka svarbų vaidmenį Žemės ekosistemoje. Jie geba vykdyti fotosintezę, kurios metu saulės šviesą paverčia energija. Augalai būna įvairių formų ir dydžių – nuo mažų žolinių augalų iki didžiulių medžių. Jie tiekia deguonį, maistą ir pastogę daugybei gyvų organizmų.
Augalai gali būti skirstomi į kelias pagrindines grupes: medžius, krūmus, žoles, gėles ir samanomis bei kerpėmis apaugusius augalus. Be to, jie yra svarbūs žemės ūkiui, medicinai ir aplinkos stabilumui.
Ūkininkai ir sodininkai negali atsiginti šliužų: pasakė, kaip juos naikinti
Ūkininkai, sodininkai ir daržininkai negali atsiginti invazinių šliužų. Gyventojai guodžiasi, kad jų kiemuose prirenka jau ne šimtais, o tūkstančiais. Tačiau žmonių rankos svyra – vos nurinkus vienus šliužus, daržuose netrukus atsiranda nauji kenkėjai. Specialistai perspėja – invaziniai šliužai sparčiai dauginasi ir plinta ten, kur daug drėgmės bei pavėsio. Kovai su jais Aplinkos ministerija skyrė 440 tūkst.
Specialistai jau pasiruošę važiuoti į šiuos Lietuvos sklypus: štai ką darys
Vilniaus miesto savivaldybė tęsia pavasarį pradėtus Sosnovskio barščių naikinimo darbus. Nuo liepos prasideda antrasis invazinių augalų naikinimo etapas.
Pirmą kartą šie darbai bus vykdomi ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose, kurių savininkai pavasarį pateikė sutikimus naikinti pavojingus augalus savo valdose.
Naikinti reikia kompleksiškai
„Kovojant su Sosnovskio barščiais neužtenka tvarkyti tik savivaldybės teritorijų – reikia kompleksinio požiūrio.
Sodyboje Kupiškio rajone – kanapių plantacija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos, Kupiškio rajone surado didelį kiekį sodyboje auginamų kanapių augalų.
Atlikę kratą Kupiškio rajono gyventojo (gim. 1994 m.) sodybos ūkiniame pastate, policijos pareigūnai surado apie 60 vazonų su kanapėmis. Jų auginimui buvo įrengta patalpa su specialiomis lempomis ir ventiliacija.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvoje kilo smarki audra, o Latvijoje liūtis sukėlė tikrą chaosą: „Viskas užlieta“
Smarki liūtis Vakarų Latvijoje sukėlė tikrą chaosą. Dėl lietaus pakilęs vanduo išrovė medžius, augalus ir jų šaknis, o šie užkimšo dvaro užtvankos šliuzus. Vandens spaudimo neatlaikiusi užtvanka griuvo, o galinga srovė sugriovė kelią. Jo vietoje atsivėrė milžiniška praraja, tad automobilių eismas – uždarytas.
Audringi orai neaplenkė ir Lietuvos – Panevėžio bei Pakruojo apylinkėse pabiro kruša, virto medžiai, o Raseinių rajone gyventojai užfiksavo besiformuojantį viesulą.
Pastebėjote tai sode? Ragina kuo greičiau naikinti arba pranešti
Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.
Išrinko TOP5 Vilniaus gražiausius gėlynus: vaizdai čia atima žadą
Šešiems sostinės gėlynams pretenduojant į gražiausio Baltijos šalių sostinių gėlyno titulą, vilniečiai savo simpatijas skyrė ir šių metų publikos favoritu išrinko Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinės sankryžos gėlyną. Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje.
„Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją.
REKLAMA
REKLAMA
Nevėžio upėje Panevėžyje pradėti vandens augalijos šienavimo darbai
Panevėžyje pradėtas kasmetinis Nevėžio vandens augmenijos šienavimas, šiemet darbai vyks daugiau kaip šešių kilometrų ilgio upės atkarpoje, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė.
Anot jos, augmenijos pjovimas kasmet padeda palaikyti gerą upės ekologinę būklę, mažina perteklinę vandens augmeniją ir prisideda prie tvarkingos bei patrauklios miesto aplinkos kūrimo.
Savivaldybės teigimu, šiemet vandens augmenijos šalinimas vyks nuo Vakarinės iki J. Biliūno gatvės.
Pomidorai noks daug greičiau: štai ką reikia padaryti
Pomidorai nėra vieni greičiausiai augančių augalų. Paprastai galima tikėtis, kad žiedai virs prinokusiais vaisiais maždaug per šešias savaites, priklausomai nuo veislės. Deja, kartais viskas klostosi ne taip, kaip planuota, ir pomidorus reikia sunokinti greičiau.
Tokiose situacijose greitesnį nokimą gali paskatinti laistymo režimo pakeitimas. Nors tai gali skambėti prieštaringai, jei norite, kad vaisiai spėtų sunokti, laistymą reikėtų sumažinti, rašo housedigest.com.
Justinas dėl meilės persikėlė į Amazonės džiungles: 1 klaida jam kainavo brangiai
23-ejų Justinas Alvo nusprendė palikti gyvenimą Jungtinėse Valstijose ir persikelti į atokų Amazonės regioną Ekvadore. Ten jis ne tik sutiko savo gyvenimo meilę, bet ir susidūrė su vietos genties tradicijomis, dėl kurių vienas jo poelgis baigėsi netikėtu draudimu.
Justino tėvas yra kilęs iš rytinėje Ekvadoro Amazonės dalyje esančios atokios Tres de Noviembre gyvenvietės, tačiau vėliau išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į JAV. Ten jis susipažino su būsima Justino mama, o sūnus užaugo Amerikoje.
REKLAMA
REKLAMA
Savo sode ragina pasisodinti šį augalą: didingas ir atsparus karščiui
Nors vidurvasarį dažnas kiemas gali atrodyti išblukęs po kaitria saule, dabar yra pats tinkamiausias laikas suplanuoti sprendimą, kuris jūsų sodybai suteiks gyvybės.
Viena tokių gėlių, galinčių sukurti tikrą stebuklą, yra piliarožė (lot.
Lietuvoje sparčiai plinta pavojingas augalas: saldžios jo uogos vilioja ne tik žmones
Kai kurios invazinės augalų rūšys gali atrodyti visai nekaltai, o kai kurios jų net vilioja gardžiomis uogomis. Vis dėlto sparčiai plisdamos jos užgožia vietinius augalus, keičia natūralias buveines ir kelia pavojų biologinei įvairovei.
Apie vieną tokių augalų – varpinę medlievą – socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Varpinė medlieva – kas tai?
Saldžios uogos – kartus pėdsakas gamtai.
Lietuvoje nuo pavojingos infekcijos mirė žmogus: užkratas plinta per maistą
Vasara ne tik palankus metas plisti tokios infekcijoms kaip legioneliozė, erkinis encefalitas, bet ir listeriozei. Iš viso Lietuvoje šiemet registruota 10 ligos atvejų, vienas jų pasibaigė mirtimi.
Listeriozė įvardijama kaip reta, bet pavojinga infekcija. Remiantis naujausiais duomenimis, ja Lietuvoje birželio mėnesį susirgo 3 asmenys, visi jie pateko į ligoninę. Deja, vienas atvejis pasibaigė mirtimi.
REKLAMA
REKLAMA
Prieš perkant agurkus ragina užduoti pardavėjams 1 klausimą: pavyks nusipirkti šviežiausius
Raugintų ir marinuotų agurkų sezonas – pačiame įkarštyje. Pirkdami agurkus turguje dažniausiai atkreipiame dėmesį į jų dydį, spalvą ar kainą, tačiau tai, ar rauginti agurkai bus tvirti ir maloniai traškūs, didele dalimi priklauso nuo to, kokiame dirvožemyje jie augo.
Lenkijos leidiniui „Fakt“ dirvožemio specialistė, maisto gamybos sistemų ekspertė ir tinklaraščio „Baba na Polu“ autorė dr. Adela Maziarek papasakojo, kaip išsirinkti tinkamiausius lauko agurkus rauginimui, rašoma fakt.pl.
Ragina naikinti šį augalą Lietuvoje: „Nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti“
Nors raukšlėtalapis erškėtis dažnai mėgstamas dėl puošnių žiedų ir ryškių vaisių, specialistai įspėja – šis augalas kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms. Sparčiai plintanti invazinė rūšis nustelbia vietinius augalus, mažina biologinę įvairovę ir keičia natūralias buveines, todėl raginama prisidėti prie augalo naikinimo ir plitimo stabdymo.
Iš pirmo žvilgsnio raukšlėtalapis erškėtis atrodo kaip įprastas dekoratyvus krūmas, tačiau jo poveikis gamtai gali būti reikšmingas.
Pamatę tokį šliužą sode – nenaikinkite: jis įrašytas į Raudonąją knygą
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių?
Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.
REKLAMA
REKLAMA
Už šių lauktuvių parsivežimą į Lietuvą gresia 2 tūkst. eurų bauda: nesakykite, kad neįspėjo
Tam tikrų produktų įvežimas į Lietuvą, ypač iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra draudžiamas ir gali baigtis baudomis. Apie tai yra skelbiama oro uostuose, pasienio punktuose bei oficialiose institucijų svetainėse, tačiau keliautojai neretai vis tiek bando atsigabenti maisto produktų ar augalų.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova pabrėžia, kad tokių ribojimų privalu laikytis ne veltui – jais siekiama apsaugoti tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatą.
Dėl šių klaidų sodininkai Lietuvoje lieka be derliaus: nesakykite, kad neįspėjo
Ne viskas, kas internete pristatoma kaip natūrali ir veiksminga priemonė augalams, iš tiesų jiems naudinga. Biologas Nerijus Vanagas įspėja, kad viena dažniausių sodininkų klaidų gali ne tik sustabdyti augalų augimą, bet ir juos pražudyti.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ ekspertas, biologas N. Vanagas išskyrė, kokios klaidos gali pražudyti augalus, ir patarė, kaip juos prižiūrėti, kad galėtume jais džiaugtis be didelių rūpesčių.
Gyventojai kviečiami registruoti invazinius šliužus: štai kiek pinigų skirs
Aplinkos ministerija inicijavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą invazinėms rūšims naikinti. Pagal jį, apie 440 tūkst. eurų skirta vienos labiausiai paplitusių švetimžemių rūšių Lietuvoje – šliužo ispaninio ariono – naikinimui.
Jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kaip praneša Aplinkos ministerija, jo metu bus naikinamos šešios invazinės rūšys, taip pat ir ispaninis arionas.
REKLAMA
REKLAMA
Šliužai iš jūsų sodo šliauš neatsisukdami: štai ką reikia daryti
Šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, mat jie apgraužia mylimus sodo augalus, o šie vėliau nebeduoda derliaus arba duoda jo kur kas mažiau nei įprastai. Dalijamės su jumis būdais, kaip išnaikinti šliužus savo kieme.
Pateikiame jums kelis nesudėtingus būdus, kurie gali padėti atsikratyti šliužų savo sode, rašoma idealhome.co.uk.
1. Pabarstykite kavos tirščių
Nors nuomonės dėl kavos tirščių veiksmingumo išsiskiria, daugelis sodininkų teigia, kad tai padeda atbaidyti šliužus.
Testas apie gamtą: ar atsakysite į 8 iš 10 klausimų apie Lietuvoje žydinčius augalus? (4)
Vidurvasaris alsuoja šiluma ir spalvomis, kurias mums dosniai dovanoja ir įvairūs augalai. Kai viskas aplink žalia, kartais galbūt ir neatkreipiame dėmesio į mus supančių augalų įvairovę.
Šį šeštadienį naujienų portalas tv3.lt vėl tradiciškai kviečia atpažinti dažniau ar rečiau sutinkamas vasarą Lietuvoje žydinčias gėles ir kitus augalus.
Teste rasite 10-ies augalų nuotraukas ir reikės atpažinti ar pabandyti atspėti jo pavadinimą.
Pelargonijų ir petunijų žiedai šiemet netilps į vazonus: štai ką reikia daryti
Vešlūs žiedai visą vasarą – ne tik sėkmės, bet ir tinkamos priežiūros rezultatas. Ekspertai pabrėžia, kad tinkamai prižiūrimi vienmečiai ir daugiamečiai augalai gali džiuginti iki pat šalnų, jei tik žinoma, ko jiems iš tiesų reikia.
REKLAMA
REKLAMA
Svarbu poilsiaujantiems gamtoje: galite gauti baudą iki 2,3 tūkst.
Aplinkosaugininkai primena pagrindines saugaus laužų kūrenimo taisykles gamtoje ir įspėja, kad reikalavimų nesilaikantiems poilsiautojams gali grėsti piniginės baudos.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, šiltuoju metų laikų neatsakingai kūrenamos kepsninės ar laužai gali padaryti didelę žalą miškams bei aplinkai.
Samanas vejoje išnaikinsite be vargo: štai ką reikia daryti
Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją.
Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.
Vykstantiems į mišką – įspėjimas: geriau taip nedarykite, nes skirs 2 tūkst. eurų baudą
Praėjusį savaitgalį nemaža dalis Lietuvos gyventojų plūdo į miškus, kur ieškojo grybų ir kitų gėrybių. Tačiau ne visi žino, kad net ir grybavimas ar uogavimas turi aiškias taisykles. O už kai kuriuos pažeidimus gali grėsti ne tik įspėjimas, bet ir šimtus ar net 2 tūkstančius eurų siekiančios baudos.
REKLAMA
REKLAMA
Europa skęsta liepsnose – medikai įspėja apie smogo pavojų: „Burnoje jauti dūmų skonį“
Trijų karščio bangų nualinta Europa pleška lyg fakelas. Miškų gaisrai siautėja nuo Vokietijos iki Ispanijos. Tuo metu per masinius gaisrus Kanadoje jau išdegė pustrečio milijono hektarų miškų ir laukų. Gaisrų sukeltas smogas pasiekė Jungtines Valstijas ir grasina pasaulio futbolo čempionato finalo rungtynėms.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Medikai perspėja, kad būti užterštame ore labai pavojinga ne tik sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir visiems gyventojams.
Atskleidė, ar pažeistos kepenys gali atsistatyti: štai kokia tiesa
„Sveikame kūne – sveika siela“ – šis posakis primena, kokia svarbi yra rūpintis savo sveikata. Šįkart kviečiame daugiau sužinoti apie vieną svarbiausių organizmo organų – kepenis: jų funkcijas, dažniausias ligas ir išskirtinę savybę – gebėjimą atsistatyti net po pažeidimų.
Naujienų portalui tv3.lt apie kepenų sveikatą pasakojo „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Indrė Šulskytė. Ji nurodė, kokios būklės labiausiai jas pažeidžia, ir atskleidė, kokiais atvejais kepenys gali po jų atsistatyti.
Šliužų jūsų kieme nebeliks: specialistai išdavė, kas padės
Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija.
Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.
REKLAMA
REKLAMA
VDU Botanikos sode – įspūdinga „Kvapų naktis“: štai kas laukia gyventojų ir miesto svečių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune penktadienį vyks botaninė šventė „Kvapų naktis“.
Kaip teigiama pranešime, šiųmetės šventės tema – balta. Organizatoriai ragina ją suprasti ne tik kaip spalvą, bet kaip kvapų, estetikos, ramybės ir vasaros simbolį.
Europoje aptiktas pavojingas vabalas iš Azijos
Pasak valdžios institucijų, Vengrijoje ir Slovakijoje pirmą kartą Europos Sąjungoje aptiktas mažytis iš Azijos kilęs vabalas, Šiaurės Amerikoje nuniokojęs uosių miškus.
Bratislavoje įsikūręs Slovakijos žemės ūkio centrinis kontrolės ir tyrimų institutas (UKSUP) pranešė, kad šį mėnesį šalies rytuose, Stredos prie Bodrogomo rajone, buvo rasta 18, kaip manoma, smaragdinių uosiavabalių.
Musės jūsų šiukšliadėžėje daugiau nebesiveis: padarykite 1 gudrybę
Karštuoju metų laiku buitinių atliekų konteineriai ir šiukšliadėžės dažnai tampa musių ir jų lervų (musių lervų, dar vadinamų kirmėlėmis) veisykla. Net ir tinkamai išmetant atliekas, iki kitos išvežimo dienos besikaupiančios maisto liekanos pritraukia vabzdžius.
Musės skrenda prie šiukšlių, nes ant maisto atliekų deda kiaušinėlius.
REKLAMA
REKLAMA
Šioje Lietuvos vietoje atrado užkastą neeilinį lobį: gulėjo daug metų nepastebėtas
Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Kukuliškiuose atskleidė, kad prieš beveik 3000 metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė, palaikiusi prekybos ryšius visame Baltijos jūros regione, o per Gintaro kelią – ir su Pietų Europos civilizacijomis.
Šių metų atradimai leidžia naujai įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje ir rodo, kad Kukuliškiai galėjo būti svarbus prekybos, amatų ir mainų centras, rašoma Klaipėdos universiteto pranešime.
Paukščiai jūsų šilauogių daugiau nebeles: štai ką reikia daryti
Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai.
Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.
Šias uogas vadina gyvybės eliksyru: ragina nepraeiti pro šalį
Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kitos, net ir visiškai prinokusios, taip ir lieka baltos.
REKLAMA
REKLAMA
Padarykite tai savo pomidorams: sulauksite daug geresnio derliaus
Nors parduotuvėse šviežių daržovių netrūksta visus metus, savame šiltnamyje užaugintas pomidoras ar ką tik nuskintas agurkas neturi sau lygių. Ne tik dėl savo kvapo ir skonio.
Žmonės puikiai žino, kiek darbo ir rūpesčio slypi už kiekvieno prinokusio vaisiaus, todėl ir džiaugsmas jį skinant būna visai kitoks. Tačiau kartu su ilgamete daržininkystės tradicija iš kartos į kartą keliauja ir nemažai klaidingų įsitikinimų.
Atsakė, kodėl protiniai dantys vadinami būtent taip: kiti net nesusimąsto
Protiniai dantys daugeliui asocijuojasi su skausmu ir ilgais vizitais pas odontologą. Tačiau retas susimąsto, kodėl jie apskritai vadinami „protiniais“, jei, regis, jokios išminties nesuteikia.
Pasirodo, šio pavadinimo kilmė siekia net senovės graikų laikus, rašo unilad.com.
Sodininkė balkone hortenzijas pakeitė 1 augalu: ištveria viską
Po daugybės metų, praleistų stebint, kaip brangūs augalai nuvysta saulės kepinamame balkone, moteris atrado vieną gėlę, kuriai beveik nereikia priežiūros. Ji žydi ištisus mėnesius ir puikiai pakelia karštį.
Pavasarį ir vasarą stebėti, kaip nedidelis balkono sodas prisipildo ryškių spalvų, sodinikams yra vienas didžiausių malonumų. Oranžiniai, raudoni ir geltoni žiedai kasdien pakelia nuotaiką, tačiau tokio rezultato pasiekti pavyksta ne iš karto.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja sklypų savininkus Lietuvoje: štai kada galite gauti baudą iki 600 eurų
Kaip ir kasmet, 2026-aisiais Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai sulaukia daug gyventojų pranešimų ir skundų dėl nešienaujamų, apleistų ir neprižiūrimų sklypų. Neprižiūrimų sklypų savininkams siunčiami įspėjimai ir nurodoma sutvarkyti jiems priklausančias teritorijas, o piktybiškai savo pareigų nevykdantiems asmenims taikomos administracinio poveikio priemonės.
Prie vaikų dienos centro Sosnovskio barščių neliko tik atvykus „TV3 Žinioms“ – Neveronių gyventojai nebegali kentėti
Praėjusio amžiaus vidury kaip pašaras galvijams į Lietuvą atvežti Sosnovskio barščiai dabar yra didžiulis galvos skausmas žmonėms – jie sparčiai plinta. Štai Kauno rajono Neveronių gyventojai sako, kad aplink – milžiniškos plantacijos. Žmonės pyksta, mat kol atsakingos institucijos invazinių augalų nenaikina, šie bujoja vis gausiau.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Atsikratykite šliužų sode: ši gudrybė veikia 100 proc.
Vos tik soduose sužaliuoja daržovės ir pražysta gėlės, pasirodo ir nepageidaujami svečiai – šliužai bei sraigės. Per vieną naktį jie gali apgraužti kruopščiai prižiūrėtus augalus ir sunaikinti ne vienos savaitės darbą. Nors parduotuvėse gausu įvairių cheminių priemonių, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų.
Viena sodininkė pasidalijo paprastu būdu, kuris, jos teigimu, padeda apsaugoti augalus be granulių ar purškalų.
REKLAMA
REKLAMA
Mažeika prabilo apie maisto kainas ir ką daryti: „Taip neturėtų būti“
Kodėl maistas Lietuvoje brangsta, o kaimyninėje Lenkijoje dalis produktų kainuoja gerokai pigiau? Ar vietos gamintojai turi pakankamai galimybių konkuruoti ir ar Lietuva būtų pasirengusi didesniems iššūkiams?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos.
Kaimyno šakos lenda į jūsų kiemą? Štai kada galite sulaukti baudos jūs patys
Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę.
Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis.
Emeritai darže radus tokią skylę skubiai įspėja sodininkus: uždelsus gali būti per vėlu
Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų.
Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.
REKLAMA
REKLAMA
Lietingi orai naikina šilauogių ir braškių derlius: ūkininkai skaičiuoja nuostolius
Daugiau nei savaitę Lietuvą maudantis lietus ir atvėsę orai ūkininkams jau kelia nerimo – anot jų, toks atvėsimas bei gausūs krituliai nėra gerai, ypač trukdo nuimti derlių, bet didelio pavojaus dar nekelia.
Vieni braškių augintojai sako, kad uogos jau pradeda pūti, tačiau kiti džiaugiasi neblogu derliumi, nes spėjo braškes išskinti. Be to, liūtys suguldė žolę – sunku ją šienauti, tas pats gresia ir javams.
Gydytoja įvardijo didžiausią lietuvių mitybos klaidą: trūksta vieno svarbaus dalyko
Esame tai, ką valgome – šis posakis kaip niekada tiksliai tinka kalbant apie gerųjų bakterijų ir mikrobiomo reikšmę žmogaus sveikatai. Kaip reikėtų maitintis norint tinkamai puoselėti mikrobiotą, plačiau papasakojo gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Lina Paulauskienė.
Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip pirštų atspaudas ir atsakymo, kokia ji būtų ideali, vis dar ieškoma.
Šios klaidos Lietuvos miškuose jums gali kainuoti itin skaudžiai: nesakykite, kad nežinojote
Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.
REKLAMA
REKLAMA
Šiauliuose – į Raudonąją knygą įrašytas svogūnas: dydis pribloškia
Laida „Sveiki atvykę“ pradėjo septintąjį sezoną, kuriame leidžiasi į tikrą avantiūrą – pamatyti Lietuvą vaikų akimis. Ar mūsų kraštas yra draugiškas keliaujantiems su mažaisiais? Ką čia galima nuveikti, pamatyti ir ko išmokti, kai už lango – lietuviška vasara?
Laidos vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daunienė lankėsi Šiaulių akademijos Botanikos sode. Moteriai vietą aprodė Vilniaus universiteto Šiaulių Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas.
VU Botanikos sode žydinti lelija bus pavadinta Dalios Grybauskaitės vardu
Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode auganti lelija bus pavadinta kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu.
„Lietuvių selekcininko Juozo Proscevičiaus išvesta lelija ateityje bus pavadinta prezidentės D. Grybauskaitės garbei“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė VU Botanikos sodas.
Pranešama, kad kol kas augalas dar neturi oficialaus pavadinimo. Kaip teigia VU Botanikos sodo atstovai, jis lelijai bus suteiktas tik pasibaigus registravimo procedūroms.
Sodininkė Rūta ragina tai padaryti savo agurkams darže: nespėsite rinkti derliaus
Lietuviai visiems gerai žinomi kaip aistringi sodininkai ir naminių produktų mėgėjai. Bene populiariausios iš sodinamų daržovių daržuose – agurkai, kurių tinkama priežiūra gali atnešti gausų derlių.
Naujienų portalui tv3.lt prakalbo biochemikė Rūta Lukenskienė, kuri kartu su vyru Ukmergės rajone turi nuosavą sodybą, pavadintą „Lukenskų namais“.
Pašnekovė pasakojo, kad kiek save prisimena, visą gyvenimą augino agurkus.
REKLAMA
REKLAMA
Kada rauti žieminius česnakus? Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus
Česnakas yra viena populiariausių daržovių virtuvėje, o vis populiaresni tampa žieminiai česnakai, kurių augintojams neretai kyla klausimas: kada nuimti jų derlių? Ekspertai pateikė naudingų patarimų.
Paprastai žieminiai česnakai būna pasiruošę derliaus nuėmimui iki liepos vidurio. Pastebima, kad yra keli požymiai, padedantys nustatyti, ar česnakai jau pasiruošę būti iškasti, rašo marthastewart.com.
Pamačius, ką savo darže aptiko alytiškė, per kūną nubėga šiurpai: pradėjo lįsti vienas po kito
Alytiškė sodininkė, aistringa pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė prieš porą dienų socialiniuose tinkluose pasidalijo tikrų daržo naikintojų vaizdo įrašu. Rankose ji laiko kurklių lizdą, iš kurio po truputėlį pradėjo lįsti patys kenkėjai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ „Daržininkų ir sodininkų“ grupėje Sandra dalijosi itin nemaloniu vaizdeliu – kurklių lizdu, iš kurio pradeda ropoti maži kenkėjai.
Prie įrašo ji rašė, kad tai – jau antras lizdas, iš kurio išsirita mažieji kurkliai.