• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

GALERIJA (35)

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

REKLAMA

Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Joskaudienė pasidalijo išsamia atmintine apie tai, kokių taisyklių būtina laikytis lankantis Lietuvos miškuose.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pabrėžia, kad nors gyventojai turi teisę lankytis miškuose, ši teisė nėra neribota.

REKLAMA

Ne visuose miškuose grybauti ir uogauti galima

Pasak teisininkės, bendra taisyklė paprasta – Lietuvos miškuose grybauti ir uogauti leidžiama, tačiau yra išimčių.

Anot jos, lankymasis gali būti draudžiamas arba ribojamas rezervatuose, specialios paskirties teritorijose, pavyzdžiui, pasienio ar kariniuose objektuose, vietose, kur lankymasis laikinai apribotas dėl miško darbų, gaisrų pavojaus ar kitų priežasčių, taip pat kai kuriose saugomose teritorijose.

REKLAMA
REKLAMA

„Ženklas miške nėra dekoracija. Jeigu teritorija pažymėta įspėjamaisiais ženklais, „STOP“ juosta ar informacija apie apribojimą, toks ribojimas turi teisinę reikšmę“, – savo įraše pabrėžia R. Joskaudienė.

Teisininkė pažymi, kad nors grybų ar uogų kiekis paprastai nėra ribojamas, labai svarbu, kaip jie renkami.

Ji primena, kad draudžiama niokoti uogienojus, laužyti ar rauti augalus, žaloti medžių ir krūmų šakas bei ardyti miško paklotę. Taip pat negalima naudoti uogų rinkimo „šukų“, jei jomis pažeidžiami uogienojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rinkti galima, niokoti – ne“, – lakoniškai apibendrina ji.

Kada privačiame miške reikia leidimo?

R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad privatus miškas savaime nereiškia draudimo jame lankytis, tačiau įstatymai numato svarbią išimtį.

Jeigu grybaujama ar uogaujama arčiau nei 100 metrų nuo privačios sodybos, būtinas žemės savininko arba valdytojo sutikimas.

REKLAMA

„Jeigu miške matote sodybą, tvorą, gyvenamąją aplinką, ūkinį kiemą – nereikėtų elgtis taip, lyg tai būtų viešas parkas“, – rašo ji.

Dažna klaida – netinkamai paliktas automobilis

Pasak teisininkės, viena dažniausių klaidų – automobilių ar keturračių statymas ten, kur tai draudžiama.

Ji primena, kad motorinėmis transporto priemonėmis miške galima važiuoti tik keliais, o automobilį reikėtų palikti stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje taip, kad nebūtų pažeista miško paklotė.

REKLAMA

„Išvažinėta provėža dar nėra kelias. O „tik kelioms minutėms užvažiavau ant samanų“ gali tapti pažeidimu“, – perspėja R. Joskaudienė.

Atsargiai su laužais ir šiukšlėmis

Teisininkė taip pat primena, kad laužus galima kurti tik tam skirtose vietose, o prieš išvykstant juos būtina visiškai užgesinti.

Ji įspėja, kad net numesta nuorūka gali tapti ne tik administracinio nusižengimo priežastimi, bet ir sukelti rimtą miško gaisrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, miške draudžiama šiukšlinti, triukšmauti, niokoti informacinius ženklus, žaloti augalus, ardyti gyvūnų būstus bei paleisti šunis be pavadėlio.

Už pažeidimus – baudos iki 2 tūkst. eurų

R. Joskaudienė primena, kad už įvairius miško lankymo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos skirtingo dydžio baudos.

Už lankymosi miške taisyklių pažeidimus paprastai gresia įspėjimas arba 20–50 eurų bauda, o už neteisėtą transporto priemonių statymą ar važiavimą miške – tokio pat dydžio sankcijos.

REKLAMA

Gerokai didesnės baudos numatytos už laukinių augalų ar grybų naudojimo tvarkos pažeidimus – jos gali siekti nuo 60 iki 500 eurų, o saugomose teritorijose – iki 700 eurų.

Dar griežtesnė atsakomybė taikoma už saugomų augalų ar grybų rūšių rinkimą ar naikinimą. Tokiais atvejais fiziniams asmenims gali grėsti nuo 250 iki 1000 eurų bauda, o jei pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje – nuo 600 iki 2000 eurų.

REKLAMA

Anot teisininkės, už neatsargų elgesį su ugnimi, sukėlusį miško gaisrą, baudos gali siekti nuo 560 iki 1200 eurų, be to, gali tekti atlyginti ir padarytą žalą.

Teismai primena: vien nežinojimo neužtenka

Savo įraše R. Joskaudienė taip pat aptaria teismų praktiką. Ji pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybė už miško paklotės pažeidimą gali kilti ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl prieš vykdant darbus ar važiuojant prie miško ribos verta įsitikinti, kokie apribojimai konkrečiai teritorijai taikomi.

Kartu ji pabrėžia, kad vien pažeidimo fakto nepakanka – atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai įrodoma konkretaus asmens kaltė.

Įrašo pabaigoje teisininkė primena paprastą taisyklę, kurios verta laikytis kiekvienam vykstančiam į mišką:

„Rinkti – galima, niokoti – ne;

eiti – galima, ignoruoti ženklus – ne;

ilsėtis – galima, palikti šiukšles – ne.

Parsineškime namo uogas, grybus ir gerą nuotaiką, o ne administracinį protokolą.“

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
jus psichiskai nesveiki ,kodel nebaudziat miskoveziu sunkios technikos ? iskirst baiget miskus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų