Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip pirštų atspaudas ir atsakymo, kokia ji būtų ideali, vis dar ieškoma.
Apie mikrobiotos įtaką įvairių ligų, tarp jų – ir vėžio vystymuisi šiandien mokslininkai ir įvairių sričių gydytojai kalba vis garsiau.
„Kuo toliau, tuo labiau mikrobiota yra gyvensenos ir ypač mitybos intervencijų tikslinis taikinys. Šiuolaikinis mokslas kalba, kad visas mitybos tikslas, dėl ko mes apskritai maitinamės ir kaip maitinamės, turėtume būti nukreipti į tai, kaip tai veikia mūsų mikrobiotą“, – kalbėjo gydytoja chemoterapeutė „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Bakterijų genų – daug didesnė gausybė
L. Paulauskienės aiškinimu, mikrobiota tai yra tam tikra mikroorganizmų, gyvenančių organizme, visuma. Didžioji dalis – apie 95 proc. jų gyvena žarnyne.
„Iš esmės dėl to labiausiai ir kalbame apie žarnyno mikrobiotą, bet tai gali būti ir burnos, odos mikrobiota. Jų mikroorganizmų sudėtis šiek tiek skirsis, bet iš esmės tai yra jų visuma, kurią sudaro bakterijos, grybeliai, achėjai, virusai.
Tai yra kompleksas mikroorganizmų, bet žmogus evoliuciškai visada vystėsi kartu su jais, mes tiesiog neišgyventume be šitos mikrobiotos funkcionavimo. Tai parodo, kokia yra didžiulė jos svarba – skaičiuojama, kad suaugusio žmogaus mikrobiota vidutiniškai gali sverti apie 1,5 kilogramo.
Jos pastebėjimu, studentams ar pacientams dažnai įspūdingas faktas būna, kad žmogus turi du genų rinkinius. „Mes visi iki šiol kalbame apie žmogaus genų rinkinį, 23 tūkst. genų, bet yra bakterijų genų rinkinys, kurį sudaro 3,3 mln. genų, jų yra žymiai daugiau. (...) Tai vėlgi neša žinią, kokią didžiulę įtaką tai galėtų turėti.
Mokslas labai daug atsakymų jau yra pateikęs ir, žinoma, tai yra besivystanti sritis mokslo, dar daug atsakymų laukia ateityje, ypač kas susiję su ligų valdymu per mikrobiotos moduliaciją“, – pasakojo gyvensenos specialistė.
Mikrobiotos ryšys su emocijomis, elgesiu, atmintimi
Galima išgirsti naudojant du terminus – tiek mikrobiota, tiek mikrobiomas. Paprašyta paaiškinti, kuo jie skiriasi, gydytoja pabrėžė, kad mikrobiota tai būtų patys mikroorganizmai kaip tokie, o mikrobiomas yra platesnė sąvoka:
„Tai būtų bakterijų, kitų mikroorganizmų ir jų veiklos produktų visuma, nes jie ne tik gyvena, bet dėl ko mums yra naudingi, jie kažką veikia, sintetina metabolitus, kurie pasklisdami per visą kraujotaką pasiekia organus, taip pat – ir smegenis. (...)
Tai ir yra pagrindinis mokslo objektas, nes mums nėra iki galo svarbu, kas mikrobiotoje gyvena, bet ką veikia tie „gyventojai“.“
Pasak pašnekovės, jei ir anksčiau pučiant pilvą, viduriuojant buvo kalbama apie disbakteriozę, nebuvo akcentuojama, kaip žarnyno sveikata veikia žmogaus smegenys, emocijas, elgesį, atmintį.
„Kaip veikia netgi pasirinkimus, kaip mes gebėsime pasirinkti, kokį maistą rinksimės, motyvuosime save sportuoti ir pasirinkti sveikatai palankesnius sprendimus – tam gali daryti poveikį mūsų mikrobiota per metabolitus, kuriuos ji sintetina ir kurie pasiekia smegenis bei jungiasi prie tam tikrų smegenų centrų“, – kalbėjo L. Paulauskienė.
„Gerosios“ ir „blogosios“ bakterijos maitinasi skirtingu maistu
Neatsitiktinai karaliaujant atitinkamoms bakterijoms atsiranda ir žmogaus potraukis tam tikriems maisto produktams. Kaip ir pačios bakterijos yra pavadinamos „gerosiomis“ ir „blogosiomis“.
„Natūralu, jeigu mes, tarkime, vartosime daug perdirbto maisto ir saldumynų, tai tas „blogąsias“ bakterijas savo žarnyne ir įveisime. Jos ten pradės karaliauti, jų bus daugiausiai. Ir tada jos siunčia signalą, kad mums reikia būtent to.
Yra įrodyta, kad žmogui per savaitę reikia suvartoti apie 30 skirtingų augalų, kad mikrobiota būtų maksimaliai pamaitinta skirtingomis skaidulomis – skirtingos bakterijų rūšys mėgsta šiek tiek skirtingas skaidulas.
Tačiau mes tada žinome, ką tos bakterijos daro? Jos virškina, apdoroja tą maistą, kurį mėgsta ir kurį mes joms duodame. Ir jeigu tai yra „blogosios“ bakterijos, jos taip pat išskiria metabolitus – savo aktyvias medžiagas, kurios veikia ne tik žarnyne, bet ir visame organizme.
Jeigu pasakytume paprastai ir trumpai, jos tiesiog skatina lėtinį uždegimą organizme, dėl to gali atsirasti įvairių simptomų, pavyzdžiui, jeigu tai yra paaugliai – nuo ryškios aknės, pasikartojančių galvos ar pilvo skausmų, blogos nuotaikos iki net visokių lėtinių ligų atsiradimo. Ir tada turime kaip tik sąmoningai kažką keisti savo mityboje, kad daugiau mėgstamo maisto duotume savo „gerosioms“ bakterijoms“, – aiškino gyvensenos specialistė.
Kas maitina „gerąsias“ bakterijas?
Pasak gydytojos, yra trys labai paprasti dalykai, ko reikia gerosioms bakterijoms. Visų pirma tai yra fermentuojamos skaidulos ir polifenoliai, randami tik augaliniame maiste. Tai mikrobiota tiesiogiai naudoja kaip substratą ir sintetina sveikatai palankius metabolitus.
„Polifenoliai yra fitocheminės augaluose esančios medžiagos, kurios suteikia spalvą augalams. Visas spektras, kurį matome, tai yra polifenoliu suteiktos spalvos. Spalvos yra ne dėl grožio, o realiai atspindys to, kas yra tuose produktuose.
Fermentuojamos skaidulos yra skaidulos, kurios naudoja bakterijos. Skaidulos gali būti tirpios, netirpios, jų visokių mums reikia, bet bakterijos naudoja ne jas visas. (...) Skaidulos randamos augalinės pagrindo mityboje. Tai yra daržovės, vaisiai, uogos, riešutai, sėklos, ankštiniai, grūdai. (...)
Yra įrodyta, kad žmogui per savaitę reikia suvartoti apie 30 skirtingų augalų, kad mikrobiota būtų maksimaliai pamaitinta skirtingomis skaidulomis – skirtingos bakterijų rūšys mėgsta šiek tiek skirtingas skaidulas. (...) Aštuntai kategorijai atskirai dar priskirčiau prieskonius ir prieskonines žoleles, nes tai yra labai reikšmingas ingredientas ne tik dėl skonio, bet netgi iki genų raiškos keitimo. Prieskoniai genetiniam poveikiui turi labai stiprią reikšmę“, – vardijo L. Paulauskienė.
Gerųjų bakterijų galime gauti ir su maistu
Tuo metu trečia sveiką mikrobiotą palaikanti priemonė yra pats fermentuotas probiotinis maistas – rauginti agurkai, kopūstai, kitos daržovės ir vaisiai.
„Ne visas raugintas maistas yra probiotinis. Ten gali nebebūti jau pačių gerųjų bakterijų, bet jeigu tai yra gyvas, fermentuotas maistas, tai jis į organizmą iš karto atneša pačių bakterijų. Bet to neužtenka – dar turime tiekti maistą joms.
Todėl lėkštėje ir turi vyrauti spalvingas augalinis pilnos struktūros maistas, nešlifuotas, nerafinuotas, ne kažkaip apdorotas, o pilnos struktūros. (...) Kai žarnyne natūraliai daugėja sveikatai palankių bakterijų, jos ima sintetinti sveikatai palankius metabolitus ir mes natūraliai imame šito maisto labiau ir norėti“, – pasakojo gyvensenos specialistė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad nereikėtų painioti gamybos būtų – marinuotas maistas nėra tapatu raugintam, tad ir tokio poveikio neturi.
Deja, tyrimai rodo, kad daugelis lietuvių daržovių suvartoja nepakankamai, tad pasitempti tikrai dar ir kur.
Antibiotikai – didžiausias peilis mikrobiotai
Pašnekovė kartu įspėjo, kad vienareikšmiškai mikrobiotai itin kenkia tokių vaistų kaip antibiotikai vartojimas.
„Antibiotikų vartojimas iš tikrųjų yra labai didelis blogis. Taip, kai reikia, antibiotikai vienareikšmiškai gelbsti gyvybę. Bet perteklinis ir be indikacijų vartojamas antibiotikas mikrobiotą pakeičia dvejiems metams.
Mes galime nejausti žarnyno simptomų, pilvo nepūs, neviduriuosime, bet čia kalbame apie sisteminį mikrobiotos poveikį ir tai maždaug gali užtrukti iki dviejų metų“, – konstatavo L. Paulauskienė.
Pasak jos, tokiu atveju reikėtų sąmoningai galvoti apie didesnį skaidulinio maisto valgymą, fermentuotų produktų kasdienį vartojimą – po vieną ar dvi porcijas.
„Maisto reikia tam, kad atneštume į žarnyną ir naujų gyventojų, ir tiektume maisto jiems – tam, kad mikrobiota galėtų atsigauti“, – pabrėžė specialistė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad yra labai daug tyrimų, kurie rodo, kiek mikrobiota gali būti svarbi ir tam tikrų vaistų įsisavinimui: „Tam tikrų vaistų – įvairių imunomoduliatorių ar netgi antidepresantų – poveikis priklauso nuo mikrobiotos sudėties. Reikia turėti tinkamų bakterijų, kad suvalgius tą vaistą jos padėtų jam tinkamai metabolizuotis. Tai čia ateityje dar laukia daug sprendimų.“
Visos laidos įrašo galite klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
