Žarnynas ne veltui pavadinamas žmogaus „antrosiomis smegenimis“. Mokslininkai pastaruoju metu vis aktyviau tyrinėja ne tik žarnyno-smegenų ryšį. Daugėja besiaiškinančių žarnyno ir plaučių, širdies, kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ryšį.
„Praktiškai kiekvienas organas dabar yra bandomas susieti su žarnyno sveikata. Žarnynas – kiek platoka sąvoka, nes čia dažnai būna įtraukiama ir šiek tiek skrandžio.
Pavyzdžiui, skrandyje yra viena tokia „įžymi“ bakteriją Helicobacter pylori, apie kurią daugelis žino (...) ir žmonės patys aktyviai dėl jo tiriasi. Bet pagrindė tų gyvų sutvėrimų masė, tai yra tas mikrobiomas, yra plonajame ir storajame žarnyne“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.
Praktinių patarimų dar trūksta
Kita vertus, nors dėmesio šiai problematikai skiriama daug, gydytojas konstatavo, kad šiandien dar stokojama praktinių patarimų. „Bet mokslas nestovi vietoje ir tikiuosi, kad per artimiausius 5–10 metų šioje srityje žinosime žymiai daugiau“, – sakė jis.
Pasak jo, viena pagrindinių problemų, kad nėra sutarta norma, koks žarnynas yra sveikas, o koks – ne. „Tyrimai rodo, kiek stipriai skiriasi vaikų žarnyno mikrobiota tarp, pavyzdžiui, sveikų italų ir sveikų Afrikos gyventojų.
Matome, kad didelis skirtumas yra ir tarp sergančiųjų kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, tarp alerginėmis ligomis sergančio švedų ir estų vaiko – serga ta pačia liga, o žarnynas labai skiriasi. (...)
Todėl ir kai kurių tyrimų atlikimas, kai kurie žmonės dar daro tuos vadinamus disbiozės tyrimus, siunčia į kitas šalis, moka kelis šimtus eurų, nors praktiškai į šiukšlių dėžę išmeta pinigus. Šiandien žiūrint į tuos tyrimus, deja, negalime patarti, ką daryti toliau“, – konstatavo V. Urbonas.
Gerosioms žarnyno bakterijoms reikia maisto – tai dažniausiai yra skaidulos. Jeigu tam tikrų maisto produktų racione trūksta, žarnyno mikrobiota nukenčia – gerosios bakterijos neturi, kaip daugintis.
Nors aiškių normų, kiek kokių bakterijų turėtų būti žarnyne, nėra, viena aišku – kuo didesnė jų įvairovė, tuo žarnynas sveikesnis:
„Žiūrima, kiek daug yra bakterijų rūšių. Kuo didesnė įvairovė, tuo žarnynas sveikesnis ir yra stabilumas, kai daugmaž kiekviena rūšis turi kažkokį panašų bakterijų skaičių, nėra taip, kad vienos kažkokios rūšies labai daug, o visų kitų vos yra. Turi būti tolygumas. (...)
Kiekviena bakterija, ypač kalbant apie mažus vaikus, „treniruoja“ mūsų imuninę sistemą. Organizmas bando atpažinti, ar čia „blogietis“, su kuriuo reikia kovoti, ar į jį nekreipti dėmesio. (...) Dėl to ir sakoma, kad, kuo įvairovė didesnė, tuo organizmas yra sveikesnis.“
Kaip praturtinti žarnyną bakterijomis?
Įtakos mikrobiotos įvairovei turi daugybė veiksnių, tarp jų – ir aplinkos teršalai, mikro ir nanoplastikas, maiste randami priedai, konservantai, emulsikliai, dažikliai ir kt. Be to, didelį vaidmenį daro stresas ir mūsų psichoemocinė būsena.
„Bakterija yra gyvas organizmas ir, natūralu, reaguoja į aplinką, netgi į psichologinį stresą. Jį patyrus po 24 valandų mikrobiota jau bus kitokia, nors, atrodo, nieko tam žarnynui nedarei. Ką jau kalbėti apie tas medžiagas, kurios tiesiogiai veikia žarnyno bakterijas“, – sakė vaikų gastroenterologas.
Gerosioms žarnyno bakterijoms reikia maisto – tai dažniausiai yra skaidulos. Jeigu tam tikrų maisto produktų racione trūksta, žarnyno mikrobiota nukenčia – gerosios bakterijos neturi, kaip daugintis.
„Kitas dalykas, kai tiesiogiai suvalgome kažkokį produktą, kuriame yra kažkokių bakterijas žudančių medžiagų, pavyzdžiui, tai gali būti antibiotikai ar kokie organiniai teršalai, pesticidai.
Taip pat galime gauti kažkokias medžiagas, kurios tiesiogiai bakterijų nežudo, bet, pavyzdžiui, pakeičia gleivių struktūrą, kuriose dauginasi ir gyvena tos bakterijos. Tarkime, naudojame kokį indų ploviklį, kuris gerai tirpina riebalus, bet kartu – ir gleives. Tas bakterijas veikia ir tokie dalykai kaip cirkadinis ritmas, ir aplinkos temperatūra, pavyzdžiui, karštis“, – vardijo V. Urbonas.
Su vegetariška mityba gauname mažiau gerųjų bakterijų
Kalbėdamas apie gerųjų bakterijų kiekį maiste, pašnekovas pasidalino įdomiu, dar prieš 10 metų publikuotu tyrimu, kai JAV tirti žmonės, maitinęsi pirktiniu ir namie gamintu maistu.
Tyrėjai lygino, kiek bakterijų žmonės gavo vartodami dietologų rekomenduojamą maistą, kiek – maitinantis vegetariškai ir kiek – su kasdieniu amerikietišku, tai yra dažnai vadinamu šlamštiniu, maistu.
Pasak gydytojo, rezultatai kiek nustebino. Valgant įvairų, dietologų rekomenduojamą sveikai paruoštą maistą – mėsą, pieno produktus, daržoves, vaisius, kiaušinius – per dieną žmonės gavo daugiausiai bakterijų.
Vaikui, kurio organizmas dar vystosi, gydytojas sakė niekada nerekomenduojantis veganiškos ar vegetarinės mitybos.
„O vegetarinis maistas davė netgi 1000 kartų mažiau bakterijų ir praktiškai ne ką daugiau negu kad tas amerikietiškas, prastas maistas. Bet ar tai tikrai labai gerai?
Nemanau, kad čia labai didelis skirtumas, kad su maistu gauni mažiau tų bakterijų, kadangi su vegetarišku maistu taip pat gauni ir skaidulines medžiagos, kurios yra maistas bakterijoms augti. Tačiau tai akivaizdžiai parodo, kad maistas, kurį valgome, neabejotinai turi reikšmės žarnyno mikrobiotos sudėčiai“, – dalinosi gastroenterologas.
Kiekviename amžiuje – sava dieta
Paklaustas, į kokius produktus reikėtų labiausiai orientuotis, profesorius atkreipė dėmesį, kad kiekviename amžiuje yra sava dieta. Pavyzdžiui, vaikams, jauno amžiaus žmonėms maisto įvairovė padeda užtikrinti geriausius rezultatus:
„Nes jeigu valgysime vien tik mėsą ar vien daržoves, didelė tikimybė, kad kai kurių maisto medžiagų galime pritrūkti. Kitas dalykas, aišku, rintis kuo natūralesnius maisto produktus, kuo mažiau perdirbto maisto. (...)
Namuose paruoštas maistas visada yra sveikesnis, negu kokie pirkti pusfabrikačiai. Aišku, ir ekologiškas maistas irgi turėtų užimti savo vietą, ko gero, jis irgi turi teigiamą poveikį žarnyno mikrobiotai, nes tikimės, kad ekologiškame maiste nebus priedų ar pesticidų, industrinių chemikalų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką mūsų žarnyno mikrobiotai.“
Vaikui, kurio organizmas dar vystosi, gydytojas sakė niekada nerekomenduojantis veganiškos ar vegetarinės mitybos. „Jis nėra draudžiamas, bet nemanau, kad tai yra geras pasirinkimas, nebent vaikas pats atsisako valgyti mėsą. Tikrai esu matęs ne vieną tokį vaiką ir tikrai jo neverčiu valgyti mėsos, bet kai dirbtinai neleidžiame jos valgyti vaikams, tai tikrai negerai“, – pabrėžė V. Urbonas.
Vegetarizmas vyresniame amžiuje – palankesnis
Kalbėdamas apie vyresnio, virš 70 metų amžiaus žmonių mitybą, gausus ypač raudonos mėsos valgymas jau nėra toks pageidaujamas dalykas.
„Galima valgyti, bet, manau, kokį vieną du kartus per savaitę. Kitas dalykas, tokiame ir dar jaunesniame amžiuje prasideda bėdos dėl cholesterolio padidėjimo. Tai vėl klausimas, kiaušinį valgyti ar ne, visi gali valgyti į sveikatą, bet jeigu žmogus turi padidėjusį cholesterolį, yra nutukimo problemos, tai galbūt to kiaušinio aš jau tikrai nesiūlyčiau. (...)
Taigi einant link 60–70 metų, vegetarizmas jau, sakyčiau, kaip ir būtų visai priimtinas. Bet vėlgi tai labai individualu. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, turi kažkokią neaiškios kilmės mažakraujystė, o mėsa, kaip žinia, yra pagrindinis geležies šaltinis, tada galbūt jos visai atsisakyti nereikia. Bet tada renkiesi paukštieną, jokiu būdu ne kažkokią vytintą, rūkytą mėsą“, – patarė gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Pabandysiu atspėti - ES nustatytos taisyklės leidžia prekybos centrams prekiauti užnuodytu maistu, kuris nenužudo iškart, bet užtikrintai sugadina sveikatą per kelis metus.
Ar atspėjau?
