Augalai

Pelargonijos – populiarios gėlės, auginamos ir namuose, ir balkonuose, atrandančios savo vietą ir įvairiose augalų kompozicijose. Jos mėgstamos ne tik dėl savo grožio, bet ir lengvos priežiūros, o norintiems šiemet sulaukti dar įspūdingesnių žiedų, ekspertai pataria jas palieti naminiu pačių pasigamintu mišiniu. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Šį šeštadienį laida „Atliekų reidas“ kviečia keliauti į Naująją Akmenę. Miestą, kuriame tvarumo idėjos įgauna vis įvairesnes formas. Nuo bibliotekos, kur skolinamos ne tik knygos, iki pramonės įmonės, kur atliekos virsta ištekliais. Pirmoji isnpektorės stotelė Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuri tapo tikru bendruomenės žaliuoju centru. Čia veikia augalų mainytuvės, kur lankytojai dalijasi sėklomis, daigais ir sodinukais, o lentynose šalia knygų ir daiktų biblioteka.

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Mantu šis sutiko papasakoti, kada pradėjo laikytis mėsėdžių dietos, kaip atrodydavo jo dienos valgiai bei kokį šios naujoviškos mitybos poveikį pajuto.

Pomidorai – daržo karaliai, kurių gausaus derliaus laukia visi. Tačiau dažna problema, su kuria susiduria juos auginantys, kad susisuka pomidorų lapai. Pradėjus suktis pomidorų lapams, daugelis ima nerimauti, tačiau gera žinia ta, kad tai dar nebūtinai reiškia, kad augalai pasmerkti. Pomidorų lapai gali suktis dėl įvairių priežasčių ir daugelį jų galima ištaisyti, rašo gardendesign.com.

Vakar – saugomi, šiandien – jau patariama juos naikinti. Taip galima pasakyti apie tam tikrus pajūrio invazinius augalus, kurie prieš daugelį metų iš gerų paskatų buvo sodinami Lietuvos pajūryje ar kitose šalies vietovėse, tačiau šiandien jie jau tapę didžiule problema visai vietinei augalijai ar net ekosistemai.

Agurkai – viena populiariausių daržovių, tačiau jų lapai ar vaisiai kartais ima gelsti. Tai gali rodyti rimtas problemas: netinkamą laistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligas. Jei jūsų auginami agurkai gelsta, būtina nustatyti priežastį. Dėl to gali būti kaltos laistymo klaidos, maistinių medžiagų trūkumas ar ligos.

Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Nepaprastai malonu užsiauginti savo pačių derlių, pomidorai – vieni dažniausiai auginamų augalų. Jie yra lengvai auginami ir duoda gausų derlių, tačiau jei norite, kad derlius padvigubėtų, ant pomidorų pabarstykite kavos tirščių. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS), pomidorams reikia gerai drenuojamos, drėgnos ir maistingų medžiagų gausios dirvos, daug saulės šviesos ir vandens, kad derlius būtų geras.

Piktžolės trinkelėse – viena didžiausių kliūčių norintiems turėti gražų kiemą. Net puikiai profesionalų suklotos trinkelės nėra apsaugotos nuo piktžolių, vis tik yra paprastų natūralių būdų, kaip jas pašalinti. Express.co.uk žurnalistės išbandė tris skirtingus natūralius piktžolių trinkelėse naikinimo būdus ir įvertino, ar jie tikrai veiksmingi.

Rožėms reikia daug daugiau priežiūros, kai temperatūra pakyla, nei vien laistymo, todėl svarbu jas tinkamai prižiūrėti dabar, jei norite, kad jos šią vasarą pražystų. Dėl to sodininkams dabar pats metas atlikti vieną darbą, jei jo dar nepadarė, kad apsaugotų augalus nuo išdžiūvimo. Kai oras sušyla, rožės greitai praranda drėgmę, nes ji garuoja, o išdžiūvus dirvožemiui gali greitai nuvysti žiedlapiai.

Vasaros metu daržininkai dažnai susiduria su nematomais, tačiau itin žalingais dirvos gyventojais – kurkliais. Šie stambūs vabzdžiai yra vieni iš nemaloniausių ir sunkiai suvaldytinų daržo kenkėjų. Jie puola šaknis, džiovina augalus, o kovoti su jais ne taip paprasta. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Kėdainių ūkininkai, nors ir vėliau nei įprastai, pradeda kasti ankstyvas bulves. Dėl gegužės šalnų jie patyrė milžiniškus nuostolius ir skaičiuoja, kad derlius kone trečdaliu mažesnis, o ir pačios bulvės nedidelės. O tautiečiai išsiilgę jau ieško šviežienos parduotuvėse ir turguose, tik ūkininkai įspėja neapsigauti, mat pardavėjai kartais įvežtines parduoda kaip lietuviškas.  Kėdainių ūkininkai kasa ankstyvas bulves.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Šilauogės – tikras vasaros džiaugsmas ir vitaminų šaltinis organizmui. Tad ką daryti, kad jų derlius būtų gausus kaip niekad? Šilauogės yra populiarus augalas – jas lengva auginti, o uogos – skanios ir maistingos. Vis tik norint sulaukti didesnio derliaus, sodininkai rekomenduoja į dirvą įmaišyti vieno produkto, rašoma express.co.uk. Norint gero šilauogių derliaus – paprasta gudrybė Nors šilauogės reikalauja ypatingos priežiūros, visas triūsas atsiperka derliaus nuėmimo metu.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.

Po rekordiškai šalto pavasario, ūkininkai Lietuvoje skaičiuoja milžiniškus nuostolius – vieni sako, jog šalnos jų derlių pražudė negrįžtamai. Apie ūkininkų nuostolius, bei  skiriamas kompensacijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Ministre, šalnos pridarė daug nuostolių ir tie nuostoliai yra milžiniški. Ūkininkai sako, kad nepamena tokių šalnų, kaip buvo gegužės mėnesį.

Daržininkystė – vėl madinga. Namuose užsiauginti sultingų pomidorų, traškių agurkų ar spalvingų paprikų trokšta ir tie, kurie neturi noro patys daiginti sėklų ar gyvena bute be savo sklypo, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Kad žmonės nori sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, išduoda stulbinantis vienos augalų kategorijos populiarumo augimas, rašoma pranešime spaudai.

Kunigas Rimantas Laniauskas daugeliui žinomas ne tik kaip dvasininkas, bet ir kaip poetas. Po sunkios ligos gyvenimo išbandymus pakelti jam padeda kūryba. Rimantas Laniauskas gimė 1964-aisiais Vilniuje. Buvo vienturtis tėvų sūnus. Pirmas eilėraštis parašytas 1976-aisiais, dvylikos metų. „Nuo stogo štai nukrito lašas…“ – prisimena pirmąją eilutę Rimantas.

Dartmooro nacionaliniam parkui gresia rimti klimato pokyčių padariniai: vasaromis augalai ir gyvuliai susidurs su stipresniu karščio stresu, o žiemomis – su gausesniais ir ekstremalesniais krituliais. Tokias prognozes pateikė Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba (Met Office). Reaguodamas į šią situaciją, Velsas princas Williamas nusprendė imtis ryžtingų veiksmų ir vadovauti projektui, kuriuo siekiama atkurti Dartmooro kraštovaizdį ir užtikrinti jo ateitį.

Karužų k. (Lazdijų r.) naktį iš penktadienio į šeštadienį per langą į tvartą įšoko vilkas ir papjovė 4 avis. Vienas ėriukas sužeistas. „Ūkininko patarėjo“ pakalbinta pavardės nenorėjusi skelbti ūkio šeimininkė D. Č. pasakoja, kad penktadienį sūnėnas avis uždarė apie 20 val. – šiek tiek anksčiau nei įprastai. Mat ruošėsi vykti į šventę Lazdijuose – Pasienio fiestą. Pro langą į tvartą įšoko vilkas Avis jie visada nakčiai uždaro tvarte – manė, kad taip saugiau, nei palikti pievoje.

Seimas po svarstymo pritarė Saugumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis. Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos bus skirtos gynybai. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 14 susilaikė. „Kviečiu balsuoti už, nes šalies gynybai reikia daugiau lėšų“, – posėdyje sakė socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Šiais metais vilniečiai ne kartą viešai piktinosi barstomos druskos kiekiu gatvėse ir ant šaligatvių. O dar didesnį gyventojų pasipiktinimą sukėlė tai, jog galimai šaltuoju metų laikotarpiu pribarstytos druskos galima rasti iki šiol, nors jau prasidėjo vasara. Gerokai nustebinti liko ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, kurie teigė, jog situacija yra aiškinamasi.  Sostinės gyventojai jau kurį laiką piktinasi dėl Vilniuje barstomo, jų teigimu, perteklinio druskos kiekio.

Lietuvos keliautojų pamėgtos atostogų kryptys dažnai gali pasiūlyti kur kas daugiau nei saulę ir poilsį prie jūros. Graikiškasis Peloponesas golfo entuziastų žemėlapyje jau senokai įtrauktas kaip kokybiškų aikštynų, gero aptarnavimo ir gražių vaizdų kryptis. Profesionalus golfo žaidėjas ir „GOLFIN“ klubo įkūrėjas Arnas Kaunas kartu su kolegomis organizuoja išskirtines golfo keliones savo klientams, šiais metais ir jie atrado Peloponeso pusiasalį.

Per penkis 2025-ųjų mėnesius Lietuvos pasieniečiams dažniau pastebint ruduosius lokius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, specialistai tai sieja plačios stebėjimo sistemos įrengimu bei į šalį atsikuriančia nuolatine šių gyvūnų populiacija. Kaip skelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai pastaruoju metu ruduosius lokius, paprastai vadinamus meškomis, ne kartą matė Varėnos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose ar ties jais.

Ar žinote, kad gausialapis lubinas per sezoną gali išbarstyti daugiau nei 5000 sėklų, kurios išlieka daigios daugelį metų? Ar girdėjote, kad jis užgožia mūsų kraštui būdingą augmeniją? Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, todėl jo plitimą būtina stabdyti, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime. Šis invazinis augalas sparčiai plinta ir išstumia vietines pievų bei natūralių buveinių rūšis.

Jei norite lieknėti ir jaustis geriau, bet nenorite nuolat sverti maisto ir skaičiuoti kalorijų, reikėtų vadovautis septyniais pagrindiniais mitybos principais. Dietistė Vaida Kurpienė akcentuoja, kad svarbiausia – rinktis maistingą, natūralų maistą bei atkreipti dėmesį į organizmo poreikius, rašoma pranešime spaudai. „Neskaičiuodama kalorijų, prieš keliolika metų aš pati numečiau 24 kilogramus ir padėjau tūkstančiams žmonių padaryti tą patį. Tai įmanoma, kai laiku valgome vertingą maistą.

Per penkis 2025-ųjų mėnesius Lietuvos pasieniečiams dažniau pastebint ruduosius lokius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, specialistai tai sieja plačios stebėjimo sistemos įrengimu bei į šalį atsikuriančia nuolatine šių gyvūnų populiacija. Kaip skelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai pastaruoju metu ruduosius lokius, paprastai vadinamus meškomis, ne kartą matė Varėnos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose ar ties jais.

Nors vasara jau įsibėgėjo, gerų orų vis dar tenka palaukti. Daugelyje Lietuvos vietovių siautėję lietūs, audros, stiprus vėjas ir niūrus dangus kol kas neleidžia pasimėgauti šiluma ir saulės malonumais. Tačiau klimatologas ramina – vasara dar tik prasidėjo ir turi kuo nustebinti. Jis pataria, kada bus palankiausias metas atostogoms bei atskleidžia, ką prognozuoja artimiausios savaitės.

Dabar – pats augalų žydėjimo metas. Vis tik šiuo periodu sužysta ne tik tie augalai, kurie džiugina savo žiedais, tačiau taip pat ir invaziniai augalai, kurie greitai plinta ir išstumia vietinę augmeniją. Vienas iš jų – šluotinis sausakrūmis. Specialistai ragina šį augalą naikinti, kol žydi – skinti, o geriausia – kasti jį su šaknimis, kad būtų apribotas jo plitimas.

Pasibaigus savaitgaliui, TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovai ir vėl kviečiami pasinerti į romantiškus nuotykius kartu su „Ūkininkai ieško meilės“ herojais! Jau šį vakarą ne tik išvysime, kokius kandidatus pasirinks ūkininkės Živilė ir Adelė, bet ir pamatysime, kaip ūkyje sekasi Roko išrinktosioms. O kol iki šio vakaro laidos dar liko keletas akimirkų, kviečiame artimiau susipažinti su bene žinomiausia Lietuvos žolininke bei dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama Adele.

Kaune įsikūrusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode artėja bijūnų žydėjimo pikas. Šiemet pirmieji žiedai pasirodė dar balandžio pabaigoje, o vėsesni orai leido ilgiau pasigrožėti ir ankstyviausiomis veislėmis. „Vienas žiedas paprastai žydi apie penkias dienas, tačiau vėsesnė temperatūra leidžia šį laiką pratęsti“, – sako vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė, prižiūrinti vieną įspūdingiausių sodo kolekcijų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 metais 30 Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalių (EEE) pranešė apie 2 993 patvirtintus listeriozės atvejus – tai didžiausias metinis atvejų skaičius nuo stebėsenos pradžios. Didžiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas tarp vyresnių nei 64 metų asmenų.

Atšilus orams šienligės tema tampa itin aktuali. Šienligė – tai alerginis susirgimas (alerginis rinitas ar rinokonjunktyvitas), sukeliamas žiedadulkių. Kadangi žiedadulkių ore daugiausiai randama būtent pavasarį, tai šienligės simptomai labiausiai suaktyvėja šiltuoju metų laiku. Būtina pabrėžti, kad šienligė nėra infekcija – tai imuninės sistemos reakcija į  aplinkoje cirkuliuojančius alergenus, t.y. augalų skleidžiamas žiedadulkes.

Rododendrai yra tituluojami Lietuvos krūmų karaliais, nes ne vieną paperka savo masyviais žiedynais ir žiedų gausa. Vis tik ne visiems pavyksta taip paprastai užsiauginti rododendrų savo kieme, tad ką svarbu žinoti prieš įsigyjant rododendrą? Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti įmonės „Du Sodininkai“ biologė, dendrologė ir želdynų projektuotoja Danguolė Liagienė. Pasak jos, žinant pagrindines taisykles apie rododendrus, jų auginimas tampa visai nesudėtinga užduotimi.

Kone kas trečią Lietuvos gyventoją kamuoja pavasarinė alergija. Žydint beržams ir ore tvyrant žiedadulkėms, žmonės masiškai plūsta pas medikus – alergologų kabinetuose nebėra laisvų laikų, o konsultacijų tenka laukti net iki dviejų mėnesių. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis alergiškų žmonių nesigydo, taip rizikuodami savo sveikata. O pavasarinės alergijos gali komplikuotis ir į astmą, kai pradeda trūkti oro, apima dusulys – tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninę.

Birželį rožes gali pažeisti ir susilpninti didėjantis kenkėjų skaičius, tačiau yra natūralus būdas apsaugoti gėles nuo kenkėjų – tereikia prie jų pasodinti vieną daugelio pamiltą augalą. Yra labai paprastas būdas padėti rožėms užauginti didelius ir aukščiausios kokybės žiedus. Svarbu apsaugoti jas nuo kenkėjų, kurie gali pažeisti jų lapus ir susilpninti augalo gebėjimą kaupti energiją.

Gegužės mėnuo šiemet buvo neeilinis dėl užsitęsusių šalnų, kurios truko ilgiausiai, negu kada yra tekę matyti šalyje. Fiksuojamos anomalios sąlygos: vyravo šaltesnis gegužės dešimtadienis nei balandžio pabaigoje. Apie pavojingą temperatūros skirtumą kalbėjo ekspertai. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis. Laidoje taip pat dalyvavo ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara su žmona Rima pasiruošė pokyčiams savo sode – sutuoktiniai nori, kad čia vyrautų žalia ir balta spalvos. Dėl šio sprendimo R. Ivanauskienė nedvejodama skambino vaikams ir tarėsi, kaip susikurti tobulą oazę kieme. O besikalbant apie tai, kaip keisis aplinka, pokalbis pasisuko ir apie dabartines veiklas, ir apie jų pažintį.

Norite užauginti gardžiausius pomidorus? Reguliariai laistykite juos vienu itin naudingu mišiniu su įprasta virtuvės atlieka – kavos tirščiais. Pasak sodininkystės ekspertų iš „This Is My Garden“, kavos tirščiai yra puiki natūrali trąša, galinti padėti pomidorų augalams visais jų augimo etapais – nuo daigų iki visiškai subrendusių vaisių. Mišinys pomidorų laistymui Kavos tirščiuose yra trys pagrindinės maistinės medžiagos: azotas, fosforas ir kalis.

Žinomi dainininkai – Liveta ir Petras Kazlauskai – gali pasidžiaugti ne tik sėkminga karjera, tačiau ir nepaprastai gražiu bei išpuoselėtu sodu. Moteris tikino, kad savo augalus labai prižiūri, o kad jie dailiai žydėtų – turi vieną patarimą. Naujienų portalą tv3.lt Liveta Kazlauskienė įsileido į savo sodą ir atskleidė paslaptis. Pasidalijo patarimu Livetos ir Petros Kazlauskų sodas – įspūdingas. Jame žydi gražiausios gėlytės, kurios džiugina ne tik jų, bet ir aplinkinių akis.

Pastaraisiais metais gamta siunčia vis aiškesnius signalus, jog klimatas mūsų pasaulyje nenumaldomai keičiasi. Gamtos fotografas ir stebėtojas Marius Čepulis pasakoja, jog klimato kaitos padarinius galime pastebėti ir Lietuvoje – atsiranda naujos gyvūnų, parazitų rūšys, o dalis mums įprastos augalijos pradeda atsitraukti iš Lietuvos. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti, o to pasekmes jaučiame kiekvienas.

Lietuvoje pakelės jau nusidažė mėlynai – pražydo gausialapiai lubinai. Jų grožiu žavisi daugelis, o specialistai ragina skinti šiuos augalus negailint, nešti namo glėbiais, nes tai – invazinis augalas. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Varnių regioninis parkas, visi raginami pamatę lubinus nedvejoti ir skinti juos didžiausiomis puokštėmis.

Vilniuje vykusioje mugėje patikrinimą atlikę augalininkystės tarnybos specialistai aptiko stulbinantį vaizdą – čia pastebėtas nelegalaus prekybos augalų apsaugos produktais atvejis. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), aptikta daugiau kaip 60 kilogramų nelegalių produktų.

Ekspertai įspėja apie neteisėtą prekybą genetiškai modifikuotos pomidorų veislės sėklomis – šiuos pomidorus ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje auginti draudžiama. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Norfolk Plant Sciences Purple Tomato“ veislės pomidorų sėklomis prekiaujama neteisėtai.

Prienų rajone birželio pradžioje tarsi egzotinės gėlės pražydo įstabaus grožio purpuriniai dobilai, kurių šiuo metų laiku neįmanoma nepastebėti ir prie kurių stoja įsiamžinti minios tautiečių.

Šių metų kovą Aplinkos apsaugos departamentas vykdė akciją, skirtą nelegalios laukinių gyvūnų ar jų dalių bei gaminių iš jų prekybos kontrolei. Akcija buvo vykdoma turgavietėse, specializuotose prekybos vietose, taip pat buvo tikrinami skelbimai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose, naudojant specialų skelbimų svetainės naršyklės įrankį (angl. web crawler), skirtą greičiau aptikti aplinkosaugos pažeidimus internete. Per akciją iš viso buvo nustatyta 10 pažeidimų.

Neries regioniniame parke, šalia Šilėnų kaimo, plyti unikali maždaug 12 hektarų pelkė, dar vadinama Šilėnų orchidėjų pelke. Ji pasižymi didele gegužraibinių (orchidėjinių) augalų rūšių įvairove. Ši nuostabi pelkė ir vėl nudžiugino vertingu gamtos atradimu – joje aptikta kiaušininė dviguonė (Listera ovata). Tai jau dešimtoji orchidėjų rūšis, užfiksuota šioje nedidelėje, bet ypač turtingoje pelkinėje buveinėje, pranešė Neries regioninis parkas.

Senų lapai – jau nuo seno žinomas augalas, kurio ne vienas griebiasi užkietėjus viduriams ar prireikus išvalyti žarnyną prieš įvairias procedūras. Tiesa, nors šis augalas turi naudingų savybių, ekspertai įspėja – kai kuriems jo vartoti visai negalima, o netinkamas vartojimas gali pridaryti bėdos. Apie senų lapų savybes, juose esančias naudingas medžiagas ir svarbiausia informacija, ką būtina žinoti, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Lietuvos fitoterapijos asociacija.