Augalai

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Kaunietės 4 vaikų mamos, gydytojos Ingridos Jacunskienės sode išaugo toks pomidoras, kokių reta. Moteris neslepia, kad toks gigantas jai išaugo pirmą kartą, todėl ji džiaugiasi ir dalijasi patarimais, kaip tokį išauginti. Pusė kilogramo sveriantis raudonskruostis pomidoras išaugo pas kaunietę Ingą. Ji naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokias sėklas rinkosi ir kaip augino pomidorus, kad išaugo daugiau nei pusė kilogramo (538 g) sveriantis pomidoras.

Įpusėjus vasarai, jau galima mėgautis uogų ir daržovių derliumi, džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Ravime ir tręšiame Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.

Sosnovskio barščiai – itin pavojingas augalas, kurio prisilietimas žmogui gali būti itin skaudus. Kaip tinkamai elgtis, prisilietus prie šio augalo, pataria Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos mokslų daktarė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė Pasak alergologės, karštuoju metų laiku reikėtų visais įmanomais būdais vengti kontakto su šiuo augalu.

Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta Sautens sako, kad menopauzę galima įveikti, į pagalbą pasitelkus ne tik vaistus, bet ir žoleles. Dauguma jų yra itin naudingos, tereikia tinkamai mokėti jas paruošti.  „Žolelių nuo to yra. Jei kankina karščio bangos, prakaitavimas, padeda šalavijas. Jį geriant vis reiktų daryti pertraukas. Pagerti kelias savaites, pailsėti kokią savaitę ir vėl galite gerti. Menopauzės metu padeda ir rasakila. Jos tikrai galite prisirinkti.

Net ir sugriežtinus bausmes už Sosnovskio barščių ir kitų invazinių rūšių nenaikinimą, vienas Vilniaus gyventojas savo kaimynystėje vis dar regi vešiančius nuodingus augalus. Sostinės gyventojas baiminasi dėl savo ir kaimynų sveikatos bei ragina Vilniaus miesto savivaldybę imtis priemonių prieš šiuos nepageidaujamus augalus.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, ką būtina žinoti apie vieną vertingiausių produktų medų. Utenos rajone įsikūrę ūkininkai Gražina ir Gediminas Skardžius teigia, kad medaus kaina šiemet turėtų kilti. Anot G. Skardžiaus, šiemet pavasarinio medaus bus gerokai mažiau dėl išdžiūvusių laukų, todėl medaus kaina turėtų kilti. „Augalai trumpai žydėjo ir jie buvo sausi be nektaro. Pasižiūrėję į pievas nematome dobiliukų, viskas yra išdžiūvę.

Aplinkos ministerija rengia planą, kaip kovoti su Lietuvoje toliau plintančiais sosnovskio barščiais, pirmadienį skelbia LRT radijo žinios. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, šių nuodingų invazinių augalų naikinimui nepakankamai dėmesio skiria ir savivaldybės, ir privačių sklypų savininkai. „Sosnovskio barščių plotai matome, kad šiek tiek didėja, jų yra virš 10 tūkst. hektarų.

Našlaitės – vienos anksčiausiai pavasarį pražystančių gėlių. Liaudiškai jos dar vadinamos akelėmis, broliukais, lazdynėlėmis, našlutėmis, sesutėmis. Svarbiausia jų ypatybė – žiedų įvairovė ir nesudėtinga priežiūra. Našlaites galima sėti net tris kartus: birželio pabaigoje–liepą (žydės rudenį ir kitų metų pavasarį); rugpjūtį (žydės anksti pavasarį); sausį (auginamos patalpoje, žydės pavasarį). Šias gėles galima sėti tiesiai į dirvą arba į daigyklas.

Sausros nebijantys augalai pasižymi ne tamsiai žaliais mėsingais lapais, o gražia elegantiška struktūra ir smulkiais žiedeliais, pasakoja Lina Liubertaitė, tinklaraščio „Geltonas karutis“ įkūrėja.  Jei jūsų gėlynas puikiai apšviestas saulės, jeigu dominuoja smėlis, o ne molis, tada turite nederlingą ir vandens nesulaikančią dirvą, kuri nuolat sausa. Tačiau net tokiomis sąlygomis galite išsirinkti nuostabių daugiamečių augalų, tad susipažinkite ir pasisemkite idėjų. 1. BANDRENIS (LOT.

Ar pastebėjote žydinčias medetkas? Pasirodo, jos gali būti itin vertingos toms, kurios trokšta žvilgančios odos arba kenčia skausmingas menstruacijas. Žolininkė Jolanta su skaitytojais dalijasi patarimais, kaip teisingai panaudoti šį augalą.  Medetkos turi gausybę gydančių savybių. Pati graži, tai naudojama grožiui, iš jos daromi kremai ir losjonai. Puikus vaistas odai: žaizdoms, net ir blogai gyjančioms, užterštoms; aknei, šerpetojančiai odai, net ir psoriazei.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms. „Lietuvoje kartu su vasaros šiluma ore pasklis žolių, miglinių augalų, žiedadulkės.

Nuo pavasario iki pat rudens gamta mums dovanoja itin daug naudingų sveikatai dovanų. Nemažai jų galime rasti tiesiog pievoje. Įvairūs žalumynai labai naudingi organizmui. Jie gausūs vitaminų ir mineralų. Apžvelkime lengviausiai randamus ir atpažįstamus valgomuosius pievų žalumynus. Štai vieni jų - kiaulpienių lapai. Kiaulpienių lapuose gausu vitaminų ir mineralų: C, E, karotino, geležies, kalcio, kalio, fosforo, magnio.

Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai sodinami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką. Yra natūrali trąša, kuri padeda pomidorams augti grečiau, o nokti sparčiau ir būti tvirtesniems.

Birželio mėnesį vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų, nes jie labai sparčiai auga. Ravime ir tręšiame Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o neturint jų į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.

Žolininkė Dominika Balčiūnė pasakoja, kad dievų dovana vadinamas augalas, mūsų šalyje vadinamas jazminu, yra nepamainomas tiems, kurie nori džiaugtis ramybe, atokvėpiu ir gera nuotaika.

Žalią arba juodą arbatą galima praturtinti natūraliais aromatais – vėlyvą pavasarį žydinčių augalų žiedais. Sudžiovinti žiedai ilgai skleis malonų kvapą, padėdami maloniai atsipalaiduoti po darbų prie arbatos puodelio. O žvarbų rudenį ir šaltą žiemą į namus atneš gaivų pavasario dvelksmą, sušildydami ne tik kūną, bet ir sielą. Alyvos Gegužę grožimės violetiniais kvepiančiais alyvų žiedais, tačiau jie turi ir gydomųjų savybių.

Ingą ir Vytautą Šteinius šiandien žino ne tik Suvalkijoje gyvenantys gėlių mėgėjai, bet ir nemaža dalis visos Lietuvos gėlininkų. Kalvarijos savivaldybėje, Juodelių kaime, gyvenanti šeima savo klientams gali pasiūlyti net kelis tūkstančius gėlių rūšių. Skirtingi poreikiai Šių metų gėlių sezonas įsibėgėja. Tradiciškai daugiausia žydinčių augalų nuperkama prieš Motinos ir Tėvo dienas, taip pat vos atšilus orams.

Gegužės vidurys – pats tinkamiausias ir geriausias laikas rūgštynėms rinkti. Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad būtent jos padės praturtinti organizmą reikalingiausiais mikro ir makro elementais. „Jų nauda yra neišmatuojama, tačiau reikia žinoti vieną svarbų dalyką. Jų padauginti negalima tuo atveju, jeigu turite problemų su inkstais arba sergate lėtinėmis inkstų ligomis. Rūgštynės sudaro geresnes sąlygas inkstų akmenėliams susidaryti.

Ar jau spėjote nužvelgti laukus? Akivaizdu, kad visur, kur bepažiūrėsite, pamatysite daugybę nužydėjusių kiaulpienių, kurių ryškiai geltonus žiedus pakeitė pilki pūkeliai su sėklytėmis. Žolininkas Marius Lasinskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad tai – aukso vertės sėklytės, kurias turėtų valgyti kiekvienas iš mūsų. „Kiaulpienių žydėjimo fazės pasikeitė, iš saulyčių jos virto mėnuliukais – pilkais pūkeliais su sėklytėmis, kurios yra angliavandenių, baltymų ir riebalų derinys.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Meškinis česnakas – vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų. Anksčiau dėl miškų kirtimo jis buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, tačiau dabar jo ten nebėra. Šis augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais miškuose, o lapai naudojami vaistams, kaip daržovė ir prieskonis. Meškinis česnakas nuo 1962 metų buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, bet šiemet sąraše jo nebėra. Šis augalas natūraliai auga Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Daugumoje Europos šalių meškinis česnakas naudojamas kaip tonikas.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Atėjusi šiluma mums primena, kad iki vasaros liko nedaug laiko. Todėl pradedantys sodininkauti jau po truputį ruošiasi artėjančiam sezonui. Moneycrashers.com dalinasi patarimais, kaip tinkamai pasiruošti sodininkystei ir sulaukti gero derliaus. Pažinkite savo aplinką Dažnai žmonės sodininkystei pasirenka bet kokią vietą ir laukia, kada pasirodys milžiniškas derlius. Atsiminkite, kad derliaus dydis priklausys nuo to, kur ir kokius augalus sodinsite.

Visi norime, kad mūsų namuose esantys augalai džiugintų akį. Jeigu matote, kad kambarinės gėlės nebeveši, atrodo prastai, būtinai atgaivinkite jas.  Tai padaryti gana paprasta, daug pastangų nereikės, o rezultatas nudžiugins. Jeigu pamatėte, kad gėlių lapai ėmė raukšlėtis, gali būti, kad gėlėms trūksta magnio. Tokiu atveju vieną šaukštą druskos ištirpinkite penkiuose litruose vandens ir tokiu mišiniu laistykite gėles kartą per savaitę, kol lapai atsigaus.

Atėjus pavasariui ir šiltiems orams, visi mes norime mėgautis puikiu derliumi ir nuostabiai žydinčiomis gėlėmis sode. Ši gudrybė pravers tiems, kurie išsiilgo tobulai atrodančių žydinčių gėlių.  Taigi, jums tereikia sumaišyti du šaukštus baltojo cukraus su šaukštu vandens ir palikti nuošalioje kiemo vietoje, netoli tvoros, kur mažiausia patys būnate.

Viena „Ukmergės žinių“ skaitytoja pasakojo ypač mėgstanti ankstyvo pavasario gamtą ir jos dovanas, tačiau girdėjusi ir apie su jomis susijusius pažeidimus. Teiravosi, ar galima be apribojimų skinti, pavyzdžiui, žibuokles, pakalnutes, kitus pavasario augalus, kokia yra atsakomybė. Informacijos šiuo klausimu pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Klovaitė.

Kovo mėnesį kambariniai augalai pradeda intensyviai augti, todėl juos reikėtų gausiau laistyti ir tręšti. Pavasario pradžioje galima persodinti daugumą kambarinių augalų. Jei augalai dideli ir juos sudėtinga perkelti į kitą vazoną, reikėtų pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Į naują vazoną tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau, sodinami gerai palaistyti augalai. Vazonas turi būti didesnis tik per du pirštus. Persodintas augalas gausiai palaistomas.

Kambariniai augalai darosi vis madingesni, tačiau panašu, kad ne visi žino, kaip tinkamai jais rūpintis, rašoma mirror.co.uk. Jei nusprendėte savo namus paversti džiunglėmis, visus laisvus paviršius uždengdami žaliais lapais, tuomet turite būti pasirengę augalus prižiūrėti. Juos reikia laistyti ir pasirūpinti, kad jiems užtektų šviesos, tačiau kartais net ir rūpestingiausi augalų mylėtojai susiduria su liūdesiu, kai kuris nors augalas miršta.

Alijošius žinomas dėl savo gydomųjų savybių tūkstančius metų. Jį sudaro apie 99 procentai vandens, o likusi dalis – tik grynas gėris.  Daugelis iš mūsų girdėjome, kad saulės nudegimui gydyti alijošius yra labai veiksmingas, tačiau šis augalas turi daugybę kitų naudingų savybių. Mokslininkai mano, kad alijošius buvo viena iš populiariausių Kleopatros grožio paslapčių.

 Juodauogis šeivamedis mūsų kraštuose dar nėra tinkamai įvertintas. O juk jis – ne tik puiki sodo puošmena, bet ir nuostabus pagalbininkas kulinarijoje bei liaudies medicinoje. Šventas medis Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) yra vasarą žaliuojantis sausmedinių genčiai priskiriamas krūmas arba nedidelis medis, augantis Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, o pastaraisiais metais šis šventu medžiu laikomas augalas ėmė populiarėti ir pas mus.

Streptokarpas – augalas, kuris dar nėra labai populiarus Lietuvoje, tačiau gausybė jo veislių turėtų įtikti ir pačiam išrankiausiam skoniui. Juolab kad šis gražuolis nėra lepus. Geriau vėsiau Streptokarpą turbūt daugelisesamematę, tik gal ne kiekvienas prisimena jo įmantrų pavadinimą. Tai sanpaulijų giminaičiai, gamtoje jų randama daugybė rūšių, mūsų auginamieji – žmogaus sukurti hibridai. Veislės viena nuo kitos skiriasi žiedų spalva, forma, skrotelės ir žiedų dydžiu.

Lietuviški bananai – ar gali taip būti? Pasirodo, kad taip ir tai nesunkiai įrodė Troškūnų seniūnija, Anykščių rajone.  Šiuo metu iš trijų į vazonus sutupdytų bananmedžių kvapniais vaisiais pasidabinęs tik vienas. Bananų auginimo paslaptį įminęs seniūnas juokavo, kad šių egzotiškų vaisių derlius pasipila kai ima žydėti. „Netikėjom, kad bananai užauga, bet užaugo. Reikia prižiūrėt, puoselėt ir užauga“, – sakė Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas.

Alytiškė Agnė pasakoja, kad jos namuose yra augalas, traukiantis ne tik šeimos narių, bet ir užsukusių svečių dėmesį.  Moteris savo namuose augina mandarinmedį. Ji pati negalėjo patikėti, kad namuose, ant savo palangės, jai pavyks užauginti citrusinį augalą, tačiau jai pavyko, todėl dabar ji apie tai drąsiai pasakoja tv3.lt skaitytojams. „Pirktinių mandarinų sėklas vis įkišdavome į kitų augančių gėlių vazonus, kol po kiek laiko pastebėjome, kad išaugo daigelis.

 Alijošiumi vadinamas kambarinis augalas alavijas butuose pražysta gana retai. Tokius žiedus savo kambaryje ant palangės neseniai išvydo ukmergiškiai Danutė ir Juozas Vinckai. Danutė Venckienė pasakojo, kad ant palangės prašmatnius žiedus sukrovė net du jos alijošiai – abu dar visai „jaunikliai“. Kaip pati pasakojo, „užflencavo“ juos gal prieš ketverius metus. Kaip ir dažna gėlininkė, iš pradžių laikė ūgliukus vandenyje, paskui sutupdė į žemę.

Vazoniniai augalai daro namus jaukesnius ir gražesnius. Yra labai daug skirtingų gėlių, iš kurių lengva išsirinkti vieną. Šie augalai  ne tik padarys jūsų namus gražesnius, bet ir taps naudingais. Vonia Aukštoji rapipalmė naikina amoniaką esantį ore, kuris lieka, kai išvalote vonios kambarį su įvairiais plovikliais. Aglaonema gali padėti jums atsikratyti formaldehido ore. Geriausia ją laikyti šalia dušo kabinos. Gebenė geriausiai absorbuoja anglies dioksidą nei bet kuris kitas augalas.

Ar gali būti, kad dėl blogos savijautos kalti kambariniai augalai? Ar visuomet jie yra saugūs? Pasak Lietuvos edukologijos universiteto vyresniosios botanikės Teresės Jokšienės, net ir visų pripažinti vaistiniai augalai gali tiek gydyti, tiek sargdinti. Pasak botanikės T.Jokšienės, daugelis namuose laikomų kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu.

 Neseniai vykusiame žolininkės  Dalios Treigienės naujos knygos pristatyme ir paskaitoje moteris atskleidė augalų gydomąsias savybes ir magišką poveikį. Žolininkė išskyrė vieną ypač naudingą augalą, kuris padeda ne tik išgydyti vyriškas bėdas, bet ir turi magiškų savybių gelbėjant meilės srityje.   Garsiomis istorijomis apipinta „Ivan čaj“ yra ne kas kita, o gauromečio arbata, kurią galima gerti kasdien, o augalas praturtintas daugybe vitaminų ir gydomų savybių.

 Daugelis žmonių nežino apie neįprastus augalų gebėjimus, pagerinančius namų mikroklimatą. Augalai padeda kurti švaresnę atmosferą, stabilizuoja oro drėgmę ir aprūpina mus deguonimi. Tokie dalykai yra labai svarbūs, namams, kuriuose gyvena vaikai ir žmonės kenčiantys nuo alergijos. Štai neįtikėtini augalai, kurie gali padėti pagerinti jūsų namų mikroklimatą. Vėzdūnė Šis augalas kartais vadinamas „moterų laime“, tikimasi, kad augalas atneš laimę ir meilę į jūsų namus.

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena – ne už kalnų, todėl dabar pats tinkamiausias metas atlikti pagrindinius kapų priežiūros darbus. Šiuo metu susiplanavę ir atlikę kapų priežiūros darbus, jų išvengsite Visų šventųjų dieną, todėl, uždegę žvakes, galėsite skirti laiką išėjusiems artimiesiems, maldai, pabuvimui su savimi.

Prasidėjus rudens laikotarpiui, vis daugiau žmonių didesnį dėmesį skiria savo namams ir juose augančioms gėlėms. Kokie augalai turėtų atsidurti namuose būtent rudens laikotarpiu ir kaip tinkamai juos prižiūrėti, atvėsus orams, pataria augalų ekspertas, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas, kraštovaizdžio architektas Tomas Čižokas. Rudens laikotarpiu daugelis moterų didelį dėmesį skiria savo namuose esančioms gėlėms.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

Mokslininkai ištyrė, kad vienas džiunglėse randamas augalas, gali žmogui suteikti mirties pojūtį. Pietų Amerikoje Ayahuasca geriamas skystoje formoje, tačiau daug kur jis naudojamas iš psichodeliniam narkotikui, žinomam, kaip DMT, gaminti. Šis narkotikas yra nelegalus daugelyje šalių, tačiau jo sąsaja su dvasių pasauliu yra plačiai žinoma beveik visuose pasaulio kraštuose. Galingas haliuciogenas naudojamas specialioms apeigoms. Jo paragavę žmonės patiria būklę, panašią į pomirtinę kelionę.

Socialiniuose tinkluose paplito keistas vaizdo įrašas. Vienas ūkininkas telefonu įamžino jo kieme bėgiojančią pelę, ant kurios nugaros stiebėsi sojos augalas. Ekspertai buvo šokiruoti tokio reginio ir spėliojo, kaip tai gali būti įmanoma. Tikima, kad sojos pupelės sėkla pateko ant atviros pelės nugaroje esančios žaizdos ir ten prigijo. Ūkininkas iš Indijos Dataras Singhas šį reginį aptiko vos prieš savaitę, tačiau pupeles sėjo gerokai anksčiau. Tikėtina, kad gyvūnas kenčia didelį skausmą.

  Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.   Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė. „Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje.

 Vilkdalgiai – daugiametės šakniastiebinės, svogūninės gėlės, kerinčios savo grožiu. Jų žiedai, priklausomai nuo veislės, akis džiugina nuo gegužės mėnesio iki birželio pabaigos (ar net liepos vidurio). Persodinti šiuos augalus galima visu vegetacijos laikotarpiu, o dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Yra augalų, kurie namams suteikia teigiamos energijos, o kiti gi, priešingai, veikia neigiamai. Sužinokite, kurie tinkamiausi jūsų namams ir kurių reikėtų vengti.  Bambukas. Nuo seno tikima, kad bambukas yra tas augalas, kuris ne tik prišaukia namams finansinę sėkmę, įneša į namus džiaugsmo, tačiau net panaikina piktuosius kerus ir pildo norus.