Šis projektas – tai netikėtų sprendimų, stilių derinių ir kūrybinių iššūkių sintezė.
Kūryba, kurios dar nebuvo
Aurelija pasakoja, kad imdamasi šio projekto norėjo sukurti tai, kas būtų originalu ir nematyta.
„Atrodo, kai kūriau šį interjerą, daugelis dalykų dar nebuvo atėję – dabar, praėjus trejiems metams nuo kūrybos pradžios, matau, kad tai, kas tuomet atrodė nauja ir neįprasta, šiandien jau yra tapę tendencija.
Objektas jau daugiau kaip metus gyvenamas, tačiau kūrybinis procesas prasidėjo dar prieš trejus metus“, – sako ji.
Architektė prisimena, kad terakotinė spalva ar metalinės virtuvės tuo metu dar nebuvo populiarios, tačiau šiandien tai jau tapo tendencijomis. Projektuodama būstą ji siekė peržengti savo komforto ribas, naudoti tai, ko anksčiau netaikė.
„Vonia, dušo zona yra padaryta be plytelių – ten panaudota speciali hidroizoliacija ir vandeniui atsparūs dažai. Arka – tarsi iš Maroko motyvų. Tai objektas, kuriame susilieja daugybė stilių, skonių, matytų paveikslų, darbų, kelionių mišinys“, – teigia Aurelija.
Erdvių perplanavimas – esminis kūrybos žingsnis
Pasak architektės, įžengusi į būstą ji neturėjo aiškios vizijos – idėjos kūrėsi procesui vykstant. Tik išanalizavusi erdves, jų natūralų apšvietimą, pradėjo formuoti pirmuosius planus. Pakeitimų būta daug – tiek mintyse, tiek pačiame plane.
„Buvo ganėtinai didelis pakeitimas, nes buvo pilnai perplanuotos erdvės, pakeistos zonos. Vietoje dviejų miegamųjų buvo sukurta svetainė su virtuvėle“, – pasakoja ji.
Pirmame aukšte, kur planuota svetainė su virtuve, įrengtas darbo kambarys, svečių zona, skalbykla ir techninė patalpa. Tuo tarpu antras aukštas virto pagrindine gyvenamąja erdve – virtuvės kambariu, svetaine bei perplanuotais miegamaisiais.
„Tarp tų kambarių buvo tik viena dušo patalpa, o būste trūko vonios. Tokiame dideliame būste turėti vieną sanmazgą būtų nuodėmė. Vonia atsirado miegamajame – taip apsisuko tėvų miegamasis su vaiko miegamuoju“, – aiškina pašnekovė.
Interjero kūrimo procese svarbiausia buvo aiškiai apibrėžti erdvių funkcijas – miegojimo, darbo ar laisvalaikio zonas. Tik tuomet prasidėjo darbas su spalvomis ir medžiagomis. Pirmame aukšte dominuoja moderni, balta ir estetiškai švari aplinka, kuriai foną kuria medinės grindys ir natūralūs, rankų darbo stalviršiai.
„Viskas monotoniška, estetiška, kad netrukdytų darbui, o erdvę kurtų atsiradę meno darbai, skulptūros, augalai“, – pasakoja kūrėja.
Iššūkiai: nuo lubų aukščio iki virtuvės miegamajame
Vienas iš esminių iššūkių šiame projekte – pilnas būsto perplanavimas. Aurelija pažymi, kad naujos statybos būstuose dažna problema – žemas lubų aukštis.
„Turi galvoti – ar tu žemini tas lubas, ar palieki. Jei žemini, netinka prie koncepcijos. Jei palieki – prarandi estetinį vaizdą. Tai iššūkis kiekviename projekte“, – sako ji.
Šiame bute nuspręsta lubas ne žeminti, o eksponuoti betono klojinį. Tai suteikė galimybę techniniams sprendimams – vaikų kambaryje pritvirtinta supynė, o pirmame aukšte – jogos akro juosta.
„Kai viską montuoji paviršiuje – laidai matosi, juos reikia paslėpti. Po veidrodinėmis spintelėmis įrengti vėdinimo kanalai, kad būtų tik išsikišę šviestuvai ant lubų“, – pasakoja Aurelija.
Kitas netikėtas iššūkis – virtuvės įrengimas buvusiame miegamajame, kur nebuvo jokių komunikacijų. Visas sistemas teko kurti iš naujo.
Dažnu atveju dviejų aukštų būstuose kyla akustinių iššūkių – kai svetainė įrengta pirmame aukšte, o vaikų miegamieji antrame, garso aidas trukdo ramiai miegoti. Tą patį iššūkį teko spręsti ir šiame projekte.
„Po pirmo aukšto laiptine įrengėme akustine panele dengtą spintą. Ji pilnai sugeria garsą pirmame aukšte“, – dalijasi ji.
Kiek kainuoja išskirtinis interjeras?
Paklausta apie biudžetus, Aurelija neslepia – vieno atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus stiliaus, poreikių ir požiūrio į kokybę.
„Kai į mane kreipiasi žmonės, jie nori unikalių dizainų, o aš tokių pačių nedarau“, – pabrėžia ji.
Kartais interjeras atrodo prabangus, bet kainavo mažiau, o kartais – atvirkščiai. Visgi, tam, kuris įsirenginėja savarankiškai arba dirba su specialistais, ji rekomenduoja planuoti bent 1000 eurų kvadratiniam metrui.
„Pažįstu daug žmonių, kurie daug ką daro patys, todėl jų biudžetai kitokie. Tačiau bazinė struktūra – grindys, kokybiškos medžiagos – kainuoja nuo 50 eurų už kvadratinį metrą“, – pažymi Aurelija.
Šis būstas – ne tik funkcionalus ir estetiškai išskirtinis, bet ir įkvepiantis pavyzdys, kaip per kūrybinę drąsą, architektūrinį mąstymą ir kruopštų planavimą galima sukurti naują gyvenimo kokybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
