Augalai

Kol vilniečiai liūdi ir pražydusiomis sakuromis gali pasidžiaugti tik per tvoras ar internetą, Panevėžyje pagaliau sužydo vos pernai kultūros ir poilsio parke pasodinti medeliai. Tiesa, nors ir karantinas Aukštaitijos sostinės gyventojams sužydusiomis japoninėmis vyšnaitėmis i pasigrožėti taip griežta neuždrausta. O norinčių iš arti nufotografuoti prasiskleidusius sakurų žiedus netrūksta. Panevėžyje įsismarkauja žydėti vos pernai pasodintos japoninės vyšnaitės.

Palangiškio Vytauto Kuso namuose pražydo gėlė, kuri žiedą sukrauną tik kartą per dešimtmetį. Tačiau tuo apsidžiaugė ne visi. Lavongėle vadinamas augalas žydėdamas skleidžia nosį riečiantį kvapą kuriuo vilioja muses. Nepaisant to menininkas lavongėle mėgaujasi, o nemalonų kvapą siunčia koronavirusui. Kaliją primenančios gėlės dideliu žiedu, pavadinimas ne toks gražus ir romantiškas. Tai – lavongėlė. Ji pirmą kartą po pasodinimo pražysta tik praėjus beveik dešimčiai metų.

Artėjant Motinos dienai gėlių augintojams prasideda pats pavasarinio sezono įkarštis. Tad Covid-19 krizė gėlininkams stojo pačiu blogiausiu metų laiku. Jų šiltnamiuose jau žydi tūkstančiai našlaičių daugiausiai skirtų kapams papuošti, bet parduoti sekasi sunkiai, mat prekyba tokia vangi, kad vargiai duos kokį nors pelną. Per karantiną visiškai sustojo ir skintų gėlių verslas. Tulpių, narcizų, žydrių augintojai nebesitiki visai užsidirbti. Visuotinis karantinas rodos apėmė ir šalies kapines.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Prie kūdrų, pagrioviuose, kirtavietėse, jaunuolynuose, nešienaujamose pievose želia nereiklus dirvožemiui krūmas – blindė, arba gluosnis, pavasarį apsipilantis dideliais geltonais „kačiukais“. Tai nuo seno žinomas vaistinis augalas, kurio žievėje gausu glikozido salicino, organizme virstančio salicilo rūgštimi. Ar žinojote, kad suskubę prisiskinti gluosnio„kačiukų“, galėsite mėgautis kvapnia ir skania arbata? Juk dabar – pats blindžių žydėjimas.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Pavasaris yra laikas skirtas sodinti ir sėti. Jei paprastai savo sodui augalus ir gėles renkatės intuityviai arba pagal spalvą, formą ir dydį, galbūt šiais metais galite pabandyti šiek tiek pakeisti savo požiūrį. Šį kartą rinkitės augalus pagal tai, ar jie gali atbaidyti kenkėjus.   „Bright Side“ sudarė sąrašą augalų, kurie atbaido kenkėjus. 1. Mėtų Mėtos mėgsta drėgną žemė ir joms reikia minimalios priežiūros. Mėtas yra tas augalas, kurį mėgstame dėl stipraus kvapo.

Formaldehidas, anglies monoksidas, trichloretilenas ir amoniakas – vidutiniuose namuose yra visi šie pavojingi toksinai, teigia NASA „Švaraus oro“ tyrime. Gerai, kad iš tikrųjų turime pagalbininkų – kambariniai augalai gali absorbuoti iki 90% šių teršalų ir chemikalų. „Bright Side“, sudarė sąrašą augalų, kurie padės atsikratyti šių kenksmingų medžiagų.

Daugelis karantiną sunkiai išgyvenančių floristų nebežino, ar pavyks išlaikyti skintų gėlių verslus. Tačiau ne visi skuba pasiduoti nebūčiai ir palikti gėles vysti užrakintuose salonuose. Štai Pasvalio gėlininkės nors ir nebegali prekiauti pačios, gėlių puokštes klientams palieka prie durų. Tokia savitarna pasiteisino. Pasvalietės Vilmos Žvinytės rankose ką tik baigta kurti dirbtinių gėlių puokštė. Ši dėžutė iškart keliauja už durų, kur gėlių kompozicija pati lauks savo kliento.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu. „Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą.

Karantino metu vis dar draudžiama ne maisto, vaistų, veterinarijos ar optikos prekių parduotuvių veikla, tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė išlygai leisti prekiauti su sodininkyste susijusiomis prekėmis lauke. „Draudimas netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose“, – numatoma Vyriausybės nutarime. Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos 24 val.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Kauno botanikos sodą nusiaubė stirnos. Darbuotojai sako išbandę įvairiausias priemones, tačiau šios neatbaido žvėrelių. Šiemet stirnos sunaikino kone pusę įspūdingos tulpių kolekcijos, išliko tik tulpės, uždengtos apsauginiu tinklu. Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas.

Vienas daugiausiai diskusijų keliančių dalykų yra tinkamas orchidėjų laistymas. Paprastai sakoma, kad geriau laistyti mažiau, ypač žiemą, nei per daug. Kai orchidėja krauna naujus žiedus, augalas yra aktyviojoje augimo stadijoje, todėl jam reikia daugiau vandens, rašoma hicksnurseries.com. Jei augalas tam tikru metu aktyviai neauga, laistyti reikėtų mažiau. Orchidėjų priežiūrai galioja keletas bendro pobūdžio rekomendacijų – būtent, rekomendacijų, o ne griežtų taisyklių.

Atėjęs pavasaris atnešė ne tik viltį. Rekomendacijos laiką leisti namuose, saviizoliacija ir karantinas daugumai bus moralinis, fizinis ir psichologinis išbandymas. Tačiau pabandykime paieškoti gerų žinių ir apsižvalgykime aplinkui – ant mūsų palangių gausu žaliųjų gyduolių, padėsiančių ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalyti patalpos orą.

Auginti augalus nėra taip paprasta. Juos nuolat reikia laistyti, prižiūrėti ir laikyti jiems tinkamoje šviesoje. Tačiau visi šie rūpesčiai tampa bereikšmiais, kuomet jis pradeda žydėti ir puošti kambarį ar lauką. Užsienyje gyvenanti moteris papasakojo apie neįtikėtiną istoriją, kurios metu suprato, kad 2 metus ji rūpinosi dirbtiniu augalu. Caelie Wilkes feisbuke pasidalijo neįtikėtina istorija, kuri ją privertė susimąstyti, kad viskas yra netikra.

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir valo orą, sugeria toksinus. Tačiau namų simboliu laikomuose nuostabiuose žieduose ir lapuose gali slypėti didžiulis pavojus. Siūlome susipažinti su kenksmingais augalais, kuriais neretai pasipuošia palangės. Kambarinius augalus reikia rinktis atsakingai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ir augintinių.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Begonijos – lietuvių mėgstamos gėlės, savo vietą atrandančios tiek prie namų esančiuose soduose ar želdynuose, tiek balkonuose ar net kapinėse. Nors begonijas į lauką perkelti patariama tik atšilus ir nusistovėjus orams, pradėti rūpintis šių gėlių daigais vertėtų jau dabar. Priklausomai nuo rūšies, begonijų sėjos sezonas prasideda dar gruodį ir tęsiasi iki vasario. Vasario pradžia – nemažos dalies begonijų rūšių sodinimo pikas.

Nors sukulentų pavadinimas Lietuvoje atsirado visai neseniai, būtent tokie augalai jau puošė mūsų prosenelių palanges. Pinigų medis ar alavijas, kalankė – visiems augalų augintojams gerai pažįstami dėl savo dekoratyvumo ir medicininių savybių. O kalbant paprastai, sukulentais vadinami visi kaktusai. Pasaulyje yra apie 10 tūkst. sukulentų rūšių. Nors daugelis juos augina namuose, natūralios jų augimvietės yra Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, taip pat Arabijos pusiasalyje, Madagaskare.

Dėl šiltos žiemos pražydo vienas iš 5 nuodingiausių augalų Lietuvoje – paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Biologai griežtai įspėja jo neliesti, nesinešti į namus. Ne veltui daugelyje Europos šalių jo pavadinimas siejamas su vilku, miško našlaičiu ar miško alyvomis. Negalima liesti Tai nedidelis ūksmingų miškų krūmelis, turintis dvi ar tris plonas šakutes. Atviroje vietoje jis gali užaugti iki 1–1,5 metrų aukščio, gausiai žydėti ir derėti.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, kaip modernistinio namo stiliui sukurti želdyną, kuris nustebins sprendimais, formomis ir augalų bei spalvų deriniais.  Pasak laidos pašnekovės želdynų dizainerės Onutės Kisielienės vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio reikėtų pradėti – gyvatvorė.  „Tuomet, kai visa teritorija aptverta, žinome aiškų rėmą, aiškias formas, tada mes galime ir apie aplinką pagalvoti. Dažnai galvojame, kad tvora reikalinga tam, kad galėtume pasislėpti nuo kaimynų.

Kaune įkurta unikali erdvė – plantariumas. Joje priglausta apie pusė tūkstančio žmonėms tapusių nebereikalingais kambarinių augalų. Išskirtinės erdvės kūrėja dalijasi unikaliomis šių augalų istorijomis ir atskleidžia planus – rengti gėlių mainus ar jas priglausti lakinai, kai žmonės išvyksta atostogų. Prabėgus metams nuo nedideliame kambaryje įkurto augalų gyvybės langelio, dabar įkūrėja jau sveikinasi iš didelės unikalios erdvės. Duris atvėrė vienintelis Lietuvoje plantariumas.

Nors už lango viduržiemis šalyje fiksuojamas neįprastai didelis kiekis žiedadulkių. Šiltas sausis privertė ankščiau nubusti gamtą ir, anot mokslininkų, tokio žiedadulkių kiekio sausio mėnesį nebūta jau kelis dešimtmečius. Žiedadulkėms alergiški žmonės dėl nepakeliamos slogos ar čiaudulio kaip niekad anksti pradėjo varstyti gydytojų duris negalėdami patikėti, kad jaučiami simptomai ne koks peršalimas, o alergijos sezono pradžia. Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Žiemos metu retai vėdiname patalpas, tad išgryninti ir drėkinti orą padeda kambariniai augalai. Jie ne tik puošia mūsų namus  žaluma bei žiedais, bet ir sugeria ore esančias kenksmingas medžiagas. Biologė Teresė Jokšienė teigia, kad gėlių vazonėliai gali stovėti netgi miegamajame, nes dieną jie drėkina ir jonizuoja orą, o naktį, tamsiu paros metu, sunaudoja labai mažai deguonies. Žalia augalų spalva pailsina akis, o maloniai kvepiantys lapai ar žiedai teigiamai veikia savijautą.

Namus gaubiančias žiemos sutemas įspūdingais žiedais prasklaidantis meilenis, dar vadinamas amariliu, daugelyje šalių laikomas Kalėdų augalu, mat jį nesudėtinga pražydinti per didžiąsias metų šventes. Parduotuvėse galima įsigyti meilenių svogūnų ar žydėti besirengiančių augalų. Jų įvairovė tiesiog begalinė, be to, skirtingų rūšių meileniai tarpusavyje gana lengvai sukryžminami, tad selekcininkai gali sukurti daugybę nuostabių gėlių.

Pats žiemos vidurys, o Lietuvoje – rekordinė šiluma. Spiginant saulutei ir šildant pliusinėms temperatūroms mūsų šalyje dedasi sausiui neįprasti dalykai – pumpurus krauna žibutės, medžiai leidžia sulą, o arkliai pradeda mesti žiemai užsiaugintą kailį bei pasileidžia rupšnoti žolės. Pasak klimatologų, kol kas dar neaišku, ar šį pusmetį balta žiema ir minusas į šalį ir beužsuks. Tačiau gamtai tokia šiluma gali turėti itin skaudžių pasekmių.

Per Kalėdas biržietės Loretos darželyje pražydo gėlė eleboras. Pasak Loretos, paprastai gėlė pražydėdavo anksti pavasarį, tačiau prieš Kalėdas – pirmą kartą. Naujųjų metų išvakarėse kelmas tiesiog linko nuo žiedų. – Kaimynė, pamačiusi darželyje žydinčią gėlę, galvojo, kad ji dirbtinė, – juokėsi Loreta. Eleborą Loreta prie kelerius metus nusipirko parduotuvėje norėdama pasipuošti prieš namus prieš Kalėdas. Pavasarį gėlę persodino lauke. Kiekvieną ankstyvą pavasarį ji pražydėdavo.

Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.

Jeigu jūsų kieme arba sode auga spygliuočiai, dabar pats metas pasirūpinti jų gyvybingumu ir tvirtumu. Tam tereikia žinoti, ką galima padaryti. Apie tai tv3.lt pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaite. Jos teigimu, spygliuočiams ir ypač tujoms yra labai pavojinga spiginanti žiemos saulė. „Aš tikiu, kad jau netrukus Lietuvoje bus labai šalta, todėl spygliuočius reikia apsaugoti jau dabar.

Šiais, globaliais laikais buvome primiršę, jog esame gamtos vaikai. Tačiau klimato kaita žadina mūsų protus. Liepia gyventi santarvėje su medžiais, augalais… Nors išvystyta cheminių vaistų ir preparatų rinka, bet didėja domėjimasis vaistiniais augalais. Tiriamos įvairių augalų galios. Štai neseniai buvo paskelbta, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš kvapniosios aniužės žolės.

Indonezijos gamtosaugininkai paskelbė radę vienos „didžiausių pasaulyje“ gėlių didžiausią visų laikų egzempliorių. Didžiulis raflezijos Rafflesia tuan-mudae egzempliorius – raudonas žiedas su baltais į pūsleles panašiais taškais ant didžiulių žiedlapių – buvo net 111 cm skersmens. Jis yra didesnis už ankstesnį rekordinį 107 cm skersmens žiedą, prieš kelerius metus rastą Vakarų Sumatros miškuose.

Vašingtono valstijoje greitkelį net dešimčiai valandų paralyžiavo vėjaričiai augalai. Jų ten atriedėjo tiek daug, kad net susidarė dešimties metrų aukščio vėjaričių siena. Automobilis skendi vėjaričių jūroje ir gelbėtojai mėgina įžiūrėti, ar jo viduje kas nors yra. Galiausiai paaiškėja, kad mašina tuščia. Vairuotojas, matyt, spėjo pasprukti laiku. Neįkėtini vaizdai užfiksuoti Vašingtono valstijoje, šalia Ričmondo miesto.

Orchidėjos yra tikri gamtos stebuklai – jų dramatiški žiedai su tinklelius primenančiais ornamentais būna mėlynos safyrinės, violetinės ir levandų, baltų spalvų. Šių gėlių žiedai kyla aukštai virš sidabruotų jų šaknų. Tačiau šis grožis reikalauja aukų.

Kai sunkiai dirbate augindami, prižiūrėdami ir skindami augalus, vaisius ar daržoves savo sode, natūralu, kad atšalę orai gali kelti nerimą. Laimei, yra būdų apsaugoti savo sodą nuo pavojų, kuriuos šaltuoju metų laiku sukelia atvėsusi oro temperatūra, rašoma doityourself.com. Šalnos dažniausiai galima sulaukti po giedros nakties,  kuomet temperatūra artėja prie neigiamos temperatūros. Dėl šios priežasties augalai pasidengia baltais mažais ledo kristalais.

Moterys visada džiaugiasi gaudamos puokštę gėlių, bet vėliau patiria nusivylimą, kai praėjus vos keletui dienų tenka jas išmesti, rašo uselfulbeautytips.net. Štai keletas triukų, kurie prailgins gėlių žydėjimą. 1. Kiekviename namuose galima rasti aspirino, o jis yra tikras gėlių gelbėtojas. Sutrinkite tabletę ir supilkite miltelius į vandenį. Vietoje aspirino galima naudoti multivitaminų tabletę, arbatinį šaukštelį cukraus arba šiek tiek druskos ir sodos. Nepamirškite kasdien keisti vandens.

Tikriausiai visi įvairiais augalais dekoruojame savo namus, darbo vietas ar kitas erdves tam, kad pagyvintume mus supančią aplinką. Be to, daugelis augalų yra laikomi labai gerais energijos filtrais, šalinančiais negatyvą ir pritraukiančiais naudingą energiją. Ekspertai sako, kad augalai turi galių pritraukti pozityvią energiją, taiką ir gerovę. Tiems augalams turėtume skirti ypatingą dėmesį ir priežiūrą, rašoma usefulbeautytips.net.

Šiemet ruduo ilgas, tad ir lapkričio mėnesį, kol nepašalo, kol žemės nesukaustė gruodas, dar nevėlu pasikasti vaistingųjų augalų šaknų, kurios mums padės ištverti žiemos šalčius, sustiprins organizmą ir pagelbės sužvarbus, peršalus. Savo rankomis surinktos vaistažolės iš nuošalių, neužterštų vietų nenusileidžia vaistinėse pirktiems maisto papildams. Kiaulpienės – įkyrios piktžolės darže, bet ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai jas vadina gyvybės šaknimis.

Ciberžolė natūraliojoje medicinoje naudojama jau daugiau nei 4 tūkstančius metų. Ciberžolių šaknyse yra polifenolių, kurie slopina uždegimą ir net gali padėti nuo tokių ligų kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas. Įdomu tai, kad ciberžolės arbatą labai mėgsta Japonijos Okinavos regione, o šio regiono gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgiausia pasaulyje. Jie labai retai serga tokiomis ligomis kaip Alzheimeris, artritas, vėžys ar širdies ligos.

Kaune baigiant rekonstruoti Vienybės aikštę jau sodinami ir augalai. Vienas netgi apipintas legendomis. Įrengiant požeminį garažą, dalį sutrešusių medžių teko nupjauti, tad dabar jų vietoje nuspręsta pasodinti didelius medžius. Ir nors žalumos vizualiai bus mažiau, nes nelieka anksčiau buvusios vejos – medžių, krūmelių ir gėlių čia esą augs gerokai daugiau Kranu pakeliamas bemaž 10 metrų beržas ir sodinamas Vienybės aikštėje. Medis jau gerokai subrendęs maždaug 12 metų amžiaus.

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Jei jus vargina egzema, turėtumėte neskubėti bandyti vaistų. Visų pirma, pagalvokite, kokios natūralios priemonės galėtų įveikti šią ligą.  Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad egzemai gydyti idealiai tinka Lietuvoje augantis ir paplitęs žolinis augalas, pavadinimu triskiautis lakišius. Šis augalas taip pat skatina prakaitavimą,  šlapinimąsi, gerina virškinimą, aktyvina medžiagų apykaitą, stabdo kraujavimą.

Iškarpytos tujos, žydinčios gėlės, lygiai nupjauta žolė, vienmečiai ir daugiamečiai augalai – visa tai galima rasti Gražinos ir Miroslavo Lazdinių sodyboje. Šeima gyvena nedideliame Lietuvos miestelyje prie pat Baltarusijos sienos. Vaizdai, vos pažvelgus, atima žadą – čia švaru, tvarkinga, o kiekvienas žemės lopinėlis išpuoselėtas atsakingai ir atidžiai. Kalbinta moteris juokiasi: ji nenori viešinti miestelio, kuriame yra ši sodyba, mat privengia nepažįstamų žmonių ekskursijų į jos namus.

Ruduo tinkamas metas pradėti ruošti savo sodą pavasariui. Kokius augalus ir kada juos sodinti pataria tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė. Svarbiausia atskirti augalus, kurie turi įsišaknyti dar iki žiemos, o kuriuos geriau persodinti „miegančius“, kad prigytų jau pavasarį. Pavyzdžiui, pirmajai grupei priklauso spygliuočiai: jeigu norite pasisodinti gražią pušelę, rugsėjis yra puikus metas tai padaryti.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą.  Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.