Augalai
Augalai
Tai gyvi organizmai, kurie atlieka svarbų vaidmenį Žemės ekosistemoje. Jie geba vykdyti fotosintezę, kurios metu saulės šviesą paverčia energija. Augalai būna įvairių formų ir dydžių – nuo mažų žolinių augalų iki didžiulių medžių. Jie tiekia deguonį, maistą ir pastogę daugybei gyvų organizmų.
Augalai gali būti skirstomi į kelias pagrindines grupes: medžius, krūmus, žoles, gėles ir samanomis bei kerpėmis apaugusius augalus. Be to, jie yra svarbūs žemės ūkiui, medicinai ir aplinkos stabilumui.
Rugsėjį atlikite šiuos darbus savo kieme: rezultatas nustebins
Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.
Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus, rašo „Sodininko kalendorius“.
Darbai darže
Nuimamas ankstyvo rudens derlius.
Kartą ir visiems laikams: ar verta rudenį sugrėbti lapus?
Ruduo džiugina spalvomis, bet kartu atneša ir vieną rūpestį – nukritusius lapus kieme. Ar tikrai reikia sugrėbti kiekvieną jų? O gal verta pasimokyti iš pačios gamtos ir palikti dalį jų ramybėje?
Tyrimai ir ekspertai vis dažniau ragina: ne visus lapus reikia grėbti – palikti kai kuriuos lapus gali būti ne tik priimtina, bet net naudinga. Taigi, verta žinoti, kada verta grėbti, o kada atvirkščiai – leisti gamtai susitvarkyti pačiai.
Padarykite tai savo magnolijoms: kitais metais žiedų nespėsite skaičiuoti
Rudenį sodininkai dažnai suka galvas, kaip tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui. Vienos iš puošniausių gėlynų karalienių – magnolijos – reikalauja ypatingo dėmesio. Jos jautrios šalčiui, tačiau pastaraisiais metais vis labiau prisitaiko prie Lietuvos klimato.
Kaip sako UAB „Josvainių gėlių“ bendrasavininkė Lina Marmaitė, svarbiausia neperlenkti lazdos: kartais augalams reikia tiesiog ramybės.
REKLAMA
REKLAMA
Vienas labiausiai saugomų objektų Lietuvoje atvėrė vartus: pamatykite
Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas.
Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Neskubėkite atsikratyti šio augalo iš daržo: jis padės panaikinti piktžoles
Kiekviename darže tikram sodininkui net mažiausias žemės lopinėlis yra vertingas, nes norisi gauti gausų naudingų daržovių derlių, tačiau pagrindinis priešas yra piktžolės.
Piktžolės atsiranda anksčiau už kultūrinius augalus, išsiurbia iš dirvos maistines medžiagas ir drėgmę, užgožia jaunus daigus. Tačiau yra natūralus būdas apsaugoti lysves – pakanka palikti vieną, iš pirmo žvilgsnio nereikalingą ir ignoruojamą augalą – faceliją.
Šis augalas – aukso gysla organizmui: nepraeikite pro šalį
Ežiuolės ne tik grožis akims, bet ir vaistingi augalai, o šiuo metu pats jų žydėjimo pikas. Tad Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdinga ežiuolių kolekcija ir sužinoti, nuo kokių negalavimų jos padeda.
Vienas už kitą spalvingesniais ir įmantresniais žiedais stebina įspūdingai žydinčios ežiuolės. O Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jų kolekcija itin gausi – apie 150 veislių. Yra ir seniausios, ir gan naujos veislės.
REKLAMA
REKLAMA
Kieme paberkite pipirų: rezultatas nustebins
Juodieji pipirai – tai ne tik prieskonis jūsų virtuvėje. Vasarą sodininkams rekomenduojama ne tik gardinti jais patiekalus, bet ir pabarstyti jų kieme.
Nors tai gali skambėti neįprastai, specialistai pabrėžia: juodieji pipirai tikrai gali apsaugoti jūsų augalus nuo kenkėjų, ligų ir net pelėsio.
Šis visiškai natūralus ir saugus metodas tampa vis populiaresnis, ypač tarp tų, kurie vengia chemikalų, rašoma mirror.co.uk.
Kaune prasideda Tarptautinis jurginų festivalis
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode penktadienį prasideda Tarptautinis jurginų festivalis.
Dvi dienas trunkančio festivalio metu susitiks jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo.
Festivalyje lankytojai galės pamatyti skintų jurginų parodą, tarptautinį jurginų konkursą bei klausytis paskaitų. Savo naujausias veisles pristatys Baltijos šalių selekcininkai.
Šios žolelės – aukso gysla blogai miegantiems: poveikį pajusite akimirksniu
Nemiga yra naktinė palydovė, ne vieną priverčianti susierzinti, nes dėl miego trūkumo sekančią dieną būname ne tokie produktyvūs ir mažiau energingi. Vis tik prieš miegą galima atlikti vieną nesudėtingą ritualą, kuris palengvins užmigimą.
Tai – šildančios ir raminančios vaistažolių arbatos puodelis, kuris nuramina ne tik kūną, bet ir mintis. Žolininkė Jolanta sutiko papasakoti apie kelias žoleles, kurios padeda nusiraminti ir leidžia nesunkiai užmigti.
REKLAMA
REKLAMA
Dirvinio asiūklio sode neliks nė kvapo: štai kas padės
Dirvinį asiūklį galima vadinti amžinu kiekvieno daržininko priešu, nes šis augalas tiesiog per kelias dienas gali išaugti ir užimti visą sklypą. Todėl klausimas, kaip sunaikinti dirvinį asiūklį darželyje, yra labai aktualus.
Ypač atsižvelgiant į tai, kad jo šakniastiebis gali įsiskverbti į dirvą iki 100 cm gylio, todėl jį labai sunku tiesiog išravėti. Tačiau vis dėlto yra veiksmingų būdų.
Už šį veiksmą miške gresia iki 1 200 eurų bauda: nesakykite, kad neįspėjo
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose vietose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Štai kas išduoda artėjančias šalnas: ragina stebėti šiuos ženklus
Lietuvoje rudens orai dažnai tampa tikru iššūkiu sodininkams – netikėtos šalnos ir vėliau ateinantys didieji šalčiai gali pakenkti jautresniems augalams. Kadangi jau sulaukėme pirmųjų šio sezono šalnų, metas prisiminti, kaip tinkamai apsaugoti sodą.
Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi praktiniais patarimais, kaip pastebėti artėjančius šalčius ir kokių priemonių imtis, kad augalai išliktų nepažeisti orų kaitos šiais metais.
REKLAMA
REKLAMA
Išklojo visą tiesą apie pirties poveikį žmogui: kiti mano neteisingai
Pirtis – tai nuo senų laikų tradicija, kuri buvo ir tebėra svarbi daugelio tautų kultūrose. Nuo senų laikų lietuviai pirtį naudojo ne tik kūno higienai, bet ir įvairiems ritualams, pradedant nuo gimdymo, gydymo iki apsivalymo prieš svarbias šventes, atgauti jėgas po darbų, pagerinti sveikatą.
Dabar Lietuvoje pirtys yra kelių rūšių, o jas skiria kaitinimo metodai, aplinka, temperatūra, drėgmė, interjeras, rašoma Jonavos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pranešime.
Hortenzijas auginate vazonuose? Jums būtina žinoti tai
Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas.
Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes.
Vaismedžių priežiūra
Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.
Rožės žydės iki pat šalnų: štai ką reikia padaryti
Kaip galima pratęsti rožių žydėjimą?
Sodininkas pažymėjo, kad ilgai žydinčių rožių paslaptis yra teisingas genėjimas.
Kaip teisingai genėti rožes?
Jis patarė genėti rožes virš trilapio lapo. Dėl šio veiksmo sodininkas žada daug naujų pumpurų.
„Tarp lapo ir stiebo yra miegantis pumpuras, kuris po genėjimo būtinai pabus. Būtent po pjūvio pabunda du ar trys pumpurai“, – pasakoja sodininkas.
Taip pat pridūrė, kad labai svarbu iškart nupjauti nužydėjusius žiedus.
REKLAMA
REKLAMA
Atskleidė, koks yra normalus širdies pulsas: daugelis to nežino
Normalus širdies pulsas vis dažniau šiomis dienomis virsta nebe norma, o siekiamybe, o gyventojai ima susidurti tai su per dažno pulso, tai su per reto pulso problema. Tad ką daryti siekiant sunormalizuoti savo širdies ritmą?
Šia tema pakomentuoti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Petras Žukauskas.
Per didelis ir per mažas širdies pulsas
Pirmiausia, jis papasakojo apie tai, koks yra normalus širdies pulsas, vis dažniau tampantis retu reiškiniu.
Pamačiusi, ką veikia vyras, alytiškė sako, kad jis susirado antrą žmoną: „Gal net pavydi dėmesio“
Alytiškį Anatolijų Mechedovą daugelis pažįsta kaip buvusį privatų viešojo transporto paslaugų tiekėją – tiesų, kritišką miesto valdžios atžvilgiu ir turintį tvirtą nuomonę. Tačiau išėjęs į užtarnautą poilsį vyras atrado naują pašaukimą – vynuogių auginimą. Šiandien jo šiltnamiuose ir sodyboje noksta per 60 skirtingų veislių vynuogių, o šiltuoju metų laiku prie augalų jis praleidžia beveik visą dieną – nuo ryto iki sutemų.
„Žmona kartais juokauja, kad vynuogės tapo mano antrąja žmona.
Ragina tai padaryti savo namuose: sako, kad atneš ramybę ir sėkmę
Žolynai nuo seniausių laikų lydėjo žmogų. Jie maitino, gydė, saugojo, puošė namus. Mūsų seneliai, proseneliai nuo seno tikėjo, kad kiekvienas augalas turi savo galią, o pažinus žolyną – atrandi sveikatos ir stiprybės šaltinį. Neatsitiktinai sakyta: „Vaistų daug, tik žolyną pažink“, „Žolė žmogaus maistas ir vaistas“, „Kokia žolė, toks ir vaistas“.
Žolynai buvo naudojami ir apeigose.
REKLAMA
REKLAMA
Padarykite tai savo bijūnams: kitais metais nespėsite skaičiuoti žiedų
Bijūnus drąsiai galima vadinti tikra bet kurio sodo puošmena. Tačiau tam, kad šie augalai džiugintų sodriais žiedais, juos reikia laiku ir teisingai persodinti.
Ekspertų teigimu, geriausias laikas bijūnams persodinti yra nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos.
Nepatartina šių gėlių persodinti pavasarį, nes šiuo laikotarpiu jos pradeda aktyviai augti. Kad vėliau augalas vešliai žydėtų, svarbu jį tinkamai pasodinti ir prižiūrėti.
Lietuvos klebonui staiga ėmė deginti rankas ir kojas: kuo greičiau įspėja visus
Daugeliui daržas – atgaiva ir ramybės oazė, tačiau Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui jo paties puoselėjamos lysvės tapo skausmingų išbandymų šaltiniu.
Prie parapijos namų auginantis agurkus, pomidorus, bulves ir moliūgus dvasininkas po intensyvios dienos darže pasijuto prastai – jo rankas ir kojas nusėjo niežtinčios ir negyjančios pūslės.
Panaudojus šį maisto likutį hortenzijos žydės gražiau nei bet kada
Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, garsėjančios savo ryškiais ir dideliais žiedais. Nors daugelis sodininkų naudoja įvairias namines trąšas, viena iš jų gali jus nustebinti savo paprastumu ir veiksmingumu – tai maisto atlieka, kurią daugelis paprasčiausiai išmeta.
Vietoj banano žievelių sodininkams siūloma rinktis kitą nemokamą maisto likutį, kuris priverčia hortenzijas žydėti gausiai ir ilgai, rašoma express.co.uk.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos gyventojai šio chirurgo rankas vadina auksinėmis: pacientai plūsta eilėmis
Veidas – tai ne tik mūsų išvaizda ar emocijų atspindys, bet ir sudėtinga chirurgijos sritis, kurioje sprendžiama ne tik apie grožį, bet ir apie gyvybę. Veido, žandikaulio ir burnos chirurgai kasdien dirba milimetro tikslumu – jų rankose ne tik paciento sveikata, bet ir gyvenimo kokybė.
Vienas iš tokių gydytojų – 39-erių chirurgas, Veido ir žandikaulio chirurgijos centro vadovas Dalius Matkevičius, dirbantis dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Pelargonijas išlaikykite per žiemą: štai ką reikia padaryti
Dauguma gėlininkų mano, kad pelargonijos mūsų klimate yra vienmetės ir rudenį tenka su jomis atsisveikinti.
Tačiau iš tiesų šias gėles galima išsaugoti iki kito sezono, taip sutaupant pinigų ir pavasarį turint stiprius, žydėjimui pasiruošusius augalus, rašo shiplapandshells.com.
Pelargonijos ir šalnos: kodėl jos žūsta rudenį
Pelargonijos yra kilusios iš šiltųjų kraštų ir yra jautrios mūsų kraštuose pasitaikančiam šalčiui.
Karolinos Meschino namai bus išskirtiniai: dizaineris atskleidė jos norus ir vertingus patarimus
Interjero dizaineris Lukas Tamkevičius imasi naujo iššūkio – šiuo metu jis kuria spalvingą ir netikėtais sprendimais pasižymintį Karolinos Meschino buto interjerą.
Pasak dizainerio, ši vizija kardinaliai skiriasi nuo daugeliui lietuvių įprastų neutralių ir ramių erdvių.
„Visos spalvos – tai energija, gera nuotaika, įvairiais būdais stimuliuojanti žmogų. Man keista, kad Lietuvoje interjerai dažniausiai būna bespalviai.
REKLAMA
REKLAMA
Sodininkai graibsto 1 prekę vaistinėse: vadina auksine priemone
Rudenį, kai prasideda svogūninių gėlių sodinimo metas, ne vienas sodininkas ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nors daugelis renkasi chemines trąšas, kartais veiksmingiausia priemonė slypi visai šalia – namų vaistinėlėje. Paprastas kalio permanganatas gali ne tik apsaugoti augalus, bet ir pagerinti dirvožemio būklę.
Šis preparatas pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, tad itin veiksmingai kovoja su minėtomis augalų ligomis, padeda išvengti pelėsio.
Lietuvos parke aptiktas radinys nustebino net specialistus: parodė visiems
Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje.
Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje.
Pastebėjote tokį darinį ant medžio? Paaiškino, kas tai
Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius.
Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti.
Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Europoje – mirtinos infekcijos protrūkis: iš parduotuvių atšauktas produktas, populiarus ir Lietuvoje
Prancūzija iš parduotuvių lentynų atšaukė kelių rūšių minkštus sūrius po to, kai jų suvartoję mirė du žmonės. Kaip paaiškėjo, jie užsikrėtė pavojinga listeriozės bakterija. Nuo jos šiemet Lietuvoje jau yra mirę du žmonės.
Tarnybos atšaukė minkštus „Chavegrand“ prekės ženklo sūrius, tokius kaip bri ir camamberas, skelbia euronews.com.
Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, suvalgę šių produktų listerioze susirgo 21 žmogus, susirgusiųjų amžius siekė nuo 34 iki 95 metų.
Ieva Šidlaitė dalinasi savo atsargų kamara: knygoje nugulė pačios surinkti ir išmėginti receptai
„Esu knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Šikamiškio kronikos“ autorė, „Tikro maisto“ mokyklos mokytoja, kadaise baigusi VU Kultūros istorijos ir antropologijos magistro studijas. Bet tai ne taip svarbu.
Alytiškė bibliotekininkė darbe augina įspūdingą skaičių augalų: atskleidė, kodėl
Kartais gyvenimo kryptį nulemia pirmoji perskaityta pasaka ar vaikystėje matytas gėlės žiedas. Taip nutiko ir šio interviu herojei Vitalijai Pankienei – jos gyvenimas nuo mažų dienų pynėsi iš knygų, svajonių ir gamtos spalvų.
REKLAMA
REKLAMA
Atskleidė, kada ir kaip reikia genėti serbentus: kitąmet nespėsite rinkti derliaus
Jei serbentus genėsite teisingai ir laiku, jau kitais metais vasarą galėsite rinkti gausų saldžių ir sultingų vaisių derlių.
Serbentai auga kiekviename darželyje, ir ne veltui. Juk ji nereikli priežiūrai ir gerai dera. Kad serbentų krūmai kasmet duotų stabiliai didelį derlių, o uogos būtų didelės ir saldžios, juos reikia reguliariai genėti.
Tinkama priežiūra padės atjauninti augalą, užtikrins jam gerą apšvietimą ir vėdinimą, o svarbiausia – skatins naujų vaisingų šakų susidarymą.
Įspėja apie Lietuvoje pasirodžiusį stichinį reiškinį: tai – ženklas
Tie, kurie šįryt keliavo į gamtą, tikriausiai spėjo pastebėti, kad jau sulaukėme pirmųjų šalnų. Vėsus rytas ir apšarmoję augalai parodė – neužilgo sulauksime rudens.
Gamtos stebėtojai jau fiksuoja pirmąsias šalnas.
Pirmoji šalna
Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta, kad šiandien Mažeikių rajone iš ryto jau buvo užfiksuotos šalnos.
„Ketvirtadienio ankstyvas rytas buvo vėsus.
Padarykite tai sodindami braškes: rezultatas nustebins
Rudeninis braškių sodinimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais suteikia augalams pakankamai laiko iki žiemos išauginti stiprią šaknų sistemą. Tačiau sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiku paruoštos lysvės.
Dirvą reikia paruošti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sodinimo. Negalima sodinti braškių į ką tik iškastą žemę – šaknys gali apsinuoginti ir užšalti.
REKLAMA
REKLAMA
Į Lietuvą parsivežę 1 daiktą turėsite iš karto mokėti baudą: nesakykite, kad neįspėjo
Į egzotines šalis atostogauti išvykstantys lietuviai, sugrįždami nori turėti ką nors, kas liktų kaip prisiminimas apie kelionę – vežasi įvairias kriaukles, koralus, o norintys užsiauginti kokį egzotišką augalą – sėklas ar nulaužtus ūglius. Tačiau ne viską galima įsivežti į Lietuvą – kai kuriais atvejais galite likti ir be parsivežto „suvenyro“, ir dar susimokėti baudą.
Pamatę, kas slepiasi Lietuvos miške, nustebo net specialistai: išvysti to nesitikėjo
Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje.
Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje.
Šie ženklai išduoda, kad jūsų bijūną reikia persodinti: pastebėkite laiku
Bijūnai gali džiuginti savo sodriais žiedais dešimtmečius, bet maždaug po penkerių-šešerių metų (kartais net anksčiau) šaknys pradeda senėti. Ant jų atsiranda ertmių, kuriose gali apsigyventi vabzdžiai, o maitinimas pablogėja dėl šaknų pumpurų nusileidimo. Dėl to augalas silpsta, dažnai serga ir žydi retai arba mažais žiedpumpuriais.
Norint ištaisyti padėtį, reikia atlikti atjauninančią persodinimo procedūrą.
REKLAMA
REKLAMA
Pamatę Virginijos ir Antano sodybą praeiviai sustoja: negali patikėti savo akimis
Tetirvinų kaimo pakraštyje, toliau nuo pagrindinės gatvės šurmulio, slepiasi išskirtinė Virginijos ir Antano Paušų sodyba.
Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai. Tačiau kūrybingų šeimininkų rankos šiai vietai suteikė išskirtinį veidą, nuo kurio grožio aikčioja prašalaičiai.
Topiarai – iš augalų suformuotos skulptūros
Tetirviniečiai savo sodybą puošti pradėjo prieš 14 metų, kuomet atsisakė nemažo ūkio.
Pasodinkite šį augalą savo darže: rezultatas maloniai nustebins
Krapai yra ne tik skanus prieskoninis augalas, kurio galima dėti į bet kokį patiekalą. Šis augalas labai naudingas darže.
Kiekvienas daržininkas stengiasi, kad jo sklype visada užaugtų kuo gausesnis ir ekologiškesnis derlius.
Kuo yra naudingi krapai?
Todėl ekspertai, kurie pasisako prieš chemines trąšas ir naudoja tik natūralias trąšas, taip pat visada naudoja įvairius saugius variantus dirvožemio kokybei pagerinti.
Išdavė, kaip tobulai užraugti agurkus žiemai: bus traškūs kaip niekad
Rugpjūtį lietuviškuose daržuose ir prekių lentynose tikra agurkų gausa, o tai reiškia viena: prasideda aktyviausias konservavimo laikotarpis. Lietuviai tradiciškai kaupia atsargas šaltajam sezonui, o marinuotų ir raugintų agurkų stiklainiai jau rikiuojasi virtuvių lentynose.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ fiksuoja išaugusią konservavimui skirtų prekių paklausą ir dalijasi keliais patarimais, kaip paprastai, pigiai ir skaniai užraugti agurkus namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
REKLAMA
REKLAMA
Kapuose sodinkite šias gėles: rezultatas nenuvils, puikiai tiks ir Vėlinėms
Artėjant rudeniui, kai reikės sugrįžti į įprastą rutiną, ne vienas skuba pasirūpinti artimųjų kapais – apsodinti augalais, kurie ne tik gražiai ir tvarkingai atrodytų dabar, bet ir iki pat Vėlinių.
Apie tai, kokias gėles verta sodinti kapuose dar vasarą, o kurių sodinimą pasilikti rudeniui bei kokių darbų nepamiršti atlikti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eram service“ įkūrėja Rūta Matulienė.
Hortenzijos nustojo žydėti? Štai kas jums padės
Puošniems hortenzijų žiedams abejingų nebūna. Nors krūmai ir be jų ganėtinai dekoratyvūs, kas išsižadės tokio grožio, kai galima mėgautis ir vienu, ir kitu?
Tuo labiau kad bežiedis sezonas gali reikšti, jog augalo sveikata reikia labai susirūpinti.
Viena iš trijų
Mūsų gėlynuose ir soduose žydi įvairiausių rūšių bei veislių hortenzijos.
Už šių augalų auginimą sode gresia baudos: kiti net nežino
Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė – gali išstumti vietines rūšis, kyla grėsmė biologinei įvairovei. Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai.
Daugiau informacijos rasite atmintinėje apie invazines rūšis, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.
REKLAMA
REKLAMA
Įžengę į šią Lietuvos pajūrio vietą iš karto gausite baudą: nesakykite, kad neįspėjo
Be leidimo apsilankius Plazės gamtiniame rezervate teks paploninti piniginę – specialistai primena, kad už pažeidimą laukia bauda nuo 30 eurų. Tad prieš planuodami keliones pasitikrinkite, ar tikrai ten, kur norisi apsilankyti, tai daryti galima.
Apie nubaustus pažeidėjus ir priminimu apie gresiančias baudas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Pajūrio regioninis parkas.
Šliužų atsikratysite tik 1 veiksmingu būdu: ekspertė išdavė, koks jis
Turbūt nieko nėra nemaloniau, kaip sodybos darže įsikuriantys nekviesti „svečiai“ – kenkėjai. Jie ne tik gadina sutvarkyto ir išpuoselėto daržo vaizdą, bet taip pat pakenkia susodintiems augalams. Tad ką daryti siekiant atsikratyti šių kenkėjų?
Naujienų portalui tv3.lt apie kenkėjų naikinimą sutiko papasakoti sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė.
Vyksite į mišką? Už tokį veiksmą skirs 1 tūkst. eurų baudą
Rugpjūtis į miškus vilioja būrius grybautojų ir uogautojų, tačiau džiaugsmas gali apkarti, jei nepaisoma nustatytų reikalavimų. Todėl aplinkosaugininkai primena, kad grybaujant ir uogaujant svarbu laikytis numatytų taisyklių, kitu atveju gali tekti susimokėti baudas.
Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui, todėl aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja visus, turinčius namų kvapus su lazdelėmis: kiti apie tai net nežino
Kvapnios žvakės, difuzoriai, smilkalai – daugelio namų jaukumo atributas. Tačiau ar jie gali kenkti mūsų sveikatai?
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad kai kuriems žmonėms net ir malonus aromatas gali baigtis alergija, kosuliu ar migrena.
Sveikatos pablogėjimų – nedaug, bet rizika egzistuoja
Pasak vaistininkės, reikšmingų sveikatos sutrikimų dėl namų kvapų ar kvapnių žvakių naudojimo pasitaiko retai.
Pastatykite šį augalą savo namuose: vorų neliks nė kvapo
Nors namuose apsigyvenantys vorai dažnai būna visai nedideli, tačiau ne vienam tai – nemaloni kaimynystė, todėl specialistai pataria namuose pasistatyti vieną augalą. Nors skamba keistai, jis, kaip teigiama, padeda atbaidyti vorus.
Vorai labiau bijo mūsų nei mes jų, o žmonių namuose apsigyvena ieškodami prieglobsčio. Jei bijote vorų ir nenorite, kad jie apsigyventų namuose, turėkite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co.
Atskleidė, kodėl nuo medžių krenta obuoliai: štai kas padės
Ar jūsų obelys meta obuolius anksčiau laiko? Nors tai gali kelti nerimą, dažnai tai nėra katastrofa. Vaisių kritimas gali būti natūralus procesas arba signalas apie trūkumus priežiūroje.
Svarbiausia – suprasti, kodėl obuoliai krenta, ir nuspręsti, ar reikia imtis priemonių. Taigi, yra svarbu aptarti pagrindines obuolių kritimo priežastis ir žinoti patarimus, kaip išlaikyti derlių sveiką ir gausų, rašoma gardeningknowhow.com.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja šiuos Lietuvos gyventojus: dabar langų geriau neatidarinėkite
Vasarai persiritus į paskutinį mėnesį, kai kuriems gyventojams džiaugsmą gali temdyti nemalonūs pojūčiai – ašarojančios ir perštinčios akys, varginanti sloga ir pasikartojantis čiaudulys. Tai – klasikiniai šienligės arba alerginio rinito, simptomai, kuriuos sukelia ore sklandančios augalų žiedadulkės.
Specialistai įspėja apie šiuo metu didelę alergenų koncentraciją ore, kurią lemia intensyvus kiečių (pelynų) ir miglinių (varpinių) žolių žydėjimas, rašoma Higienos instituto pranešime.
Šiukštu nerinkite grybų šiose Lietuvos vietose: nesakykite, kad neįspėjo
Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui. Tęsiantis akcijai „Poilsiauk atsakingai“ aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kuriose Lietuvos vietose grybų rinkti negalima, kokių klaidų nedaryti uogaujant ir kaip elgtis atvykus į mišką.