Augalai

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) perdavė Lietuvos augalų genetinių išteklių sėklas į Svalbardo saugyklą Norvegijoje, ketvirtadienį pranešė LRT. Perduotos 123 augalų veislių sėklos, tarp jų – paprastosios eglės, pušies, kviečių, miežių, dobilų, avižų ir kitų Lietuvoje augančių augalų. Perduota po 100 gramų kiekvienos rūšies sėklų. „Genetinės informacijos saugojimas yra labai svarbus tuo požiūriu, kad jeigu kažkas atsitiktų, mes galėtume atkurti – kaip atsarginės kopijos darymas.

Bulves sodinti galima visą sezoną, nuo kovo mėnesio – iš pradžių ankstyviausiąsias, po to ankstyvąsias, o vėliau – vėlyvąsias. Pagrindines bulvių rūšis auginti lengva, o derlių jos duoda gausų – pirmąsias kasti galima jau vasarą. Štai kaip pasirinkti geriausią laiką ir visą sezoną džiaugtis gardžiu derliumi. Sunku sugalvoti tokią vakarienę, kuriai nereikėtų šio visų mėgiamo ir universalaus angliavandenių šaltinio, ir kur geriau jų gauti, jei ne nuosavame sode.

Nuostabiais baltais mažais žiedeliais žydinčios pakalnutėms – džiaugsmas akims, o jų kvapas užburia. Tik retas žino, jog tai mirtinai nuodingas augalas, kurį net uostyti yra pavojinga, nes pakalnutėse esančios medžiagos sutrikdo širdies veiklą. „Labanoro vilko“ slapyvardžiu pasivadinęs gamtininkas Andrius Gaidamavičius sako, kad apie pakalnučių nuodingumą žino retas, o kartais, besimėgaudami jų grožiu ir kvapu, nė nenutuokia, kad jos kenkia sveikatai.

Jei mėgstate sodininkauti, auginti daržoves, tikriausiai žinote, kokie lepūs ir kiek rūpesčių kelia pomidorai. Reikia kovoti su kenkėjais ir ligomis, nepalankiomis oro sąlygomis, rūpintis trąšomis. Tikriausiai tenka pirkti chemines trąšas iš parduotuvės, tačiau yra ir kitas būdas. Jūsų pomidorai bus vešlūs ir sveiki, naudojant natūralius produktus, randamus namuose. Pavyzdžiui, kavos tirščius. Maltos kavos tirščiai yra vienos geriausių trąšų.

Ar žinojote, kad druska sode gali būti nepakeičiama pagalbininkė? Štai, kur ją galima tinkamai panaudoti.  Paprastą druską galima sėkmingai naudoti piktžolių naikinimui. Norėdami pasigaminti piktžolių naikinimo priemonės, užvirkite litrą vandens, jame ištirpinkite 5 valgomuosius šaukštus acto ir 2 valgomuosius šaukštus druskos. Gerai išmaišę šį tirpalą pilkite ant piktžolių – pavyzdžiui, į tarpus tarp plytelių, takeliuose, rašoma balconygardenweb.com.

Vasara – geriausias metas mėgautis šviežiomis braškėmis. Visgi, neretai parsinešus namo dėžutę šviežių sodo gėrybių šios greitai suvysta. Visgi, yra gudrybių, kurias verta žinoti tam, braškes kokybiškas išlaikytumėte kuo ilgesnį laiką. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežio derliaus lietuviškos braškės pirkėjų kasmet yra labai laukiamos ir vos pasirodžiusios patenka į jų krepšelius. „Braškės – vienos mėgstamiausių lietuvių uogų.

Laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse ar kitose sezoninės lauko prekybos vietose pirkėjams siūlomos braškės privalo atitikti kokybės, saugos ir ženklinimo reikalavimus. Todėl, jeigu turite išsaugoję pirkimo kvitą, nekokybiškas uogas galite iš karto grąžinti pardavėjui ir turite teisę atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kitas kokybiškas braškes, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Uogos turi būti sausos, be šlapiuojančių vietų, pelėsio, puvinių.

Hortenzijos visą vasarą puošia bet kurį sodą – jų žiedai džiugina nuo balandžio iki spalio. Pačios žinomiausios šių atsparių krūminių augalų atstovės yra didžialapės hortenzijos, kurios krauna didelius apvalus žiedus, kurie gali būti baltų, mėlynų ir rožinių atspalvių. Priklausomai nuo augimo ir priežiūros sąlygų, šios hortenzijų rūšys taip pat gali keisti žiedų spalvą. Tai labiausiai priklauso nuo to, kokioje dirvoje jos auga, o taip pat ir nuo to, kiek yra laistomos.

Skruzdės yra socialiniai vabzdžiai – nustebsite sužinoję, kokios jos panašios į bites ir vapsvas. Skruzdės gyvena skruzdėlynuose, kuriuose telpa šimtai, o kartais ir tūkstančiai kitų skruzdžių. Dauguma jų yra nesparnuotos ir nevaisingos patelės, vadinamos darbininkėmis, kitos – vaisingos patelės, vaidinamos karalienėmis, dar yra ir patinų. Vien Jungtinėje Karalystėje gyvena daugiau nei 30 skruzdžių rūšių – jų tarpe yra ir paprastoji juodoji skruzdė, o sutikti jų galima ir soduose, ir namuose.

Pirmųjų šviežių, Lietuvoje užaugintų bulvių derlius jau pasiekė parduotuves. Bulves tiekiančios įmonės direktorius Remigijus Grumčius sako, kad šįmet pirmosios bulvės parduotuves pasiekė kaip įprasta, birželio pradžioje. Be to, šį sezoną jis tikisi sulaukti ne mažesnio derliaus nei kiekvieną vasarą.

Vasarą visi puošia savo terasas, verandas ir kiemus, tačiau tie, kurie jų neturite, nenusiminkite: galite papuošti ir savo balkonus. Svarbiausia surasti augalus, kurie patiks jums ir galės puikiai augti jūsų balkone. Kiek daugiau apie šias gėles pasakojo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Ingė Auželienė. Reikia nepamiršti, kad balkoninės gėlės nėra universalios – kai kurios geriau auga balkonuose, pilnuose saulės šilumos, kitoms tinka ir pavėsis ir vėsesni balkonai. Dr.

Augalo stiebai yra padengti mažyčiais, baltais, smailėjančiomis varpelio formos žiedais, turinčiais saldų kvapą. Žinoma, kad joms reikia mažai priežiūros ir jos puikiai bujos įvairiomis sąlygomis. Teigiama, kad šis nuostabus augalas yra mėgstamiausia Jos Didenybės gėlė, kuri yra nuolatinė Bekingemo rūmų gėlių ekspozicijų dalis. Pakalnučių buvo ir monarchės karūnavimo dienos puokštėje.

Šių sodo puošmenų sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o žiedų galima sulaukti balandžio-birželio mėnesiais. Šiuos augalus išauginti nėra taip paprasta. Jiems reikia rūgščios žemės, pavėsio ir kitų sąlygų, tačiau žinant pagrindines rekomendacijas, kuriomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai, net neabejojame, jog spalvingi rododendrų žiedai pradžiugins kiekvieną sodininką. Štai ką reikia žinoti apie rododendrų sodinimą ir priežiūrą.

Pomidorus auginti patiems verta, nes naminių pomidorų skonis gerokai pranoksta  pirktų parduotuvėje skonį, todėl suprantamas nerimas, kai ima gelsti jūsų kruopščiai prižiūrimų augalų lapai. Iš tikrųjų yra keletas priežasčių dėl kurių pomidorų lapai pagelsta. Laimei, sodininkystės ekspertai pasidalijo „dažniausia“ to priežastimi ir kaip ją galima išspręsti, rašo express.co.uk. Gera žinia yra tai, kad daugelį problemų, dėl kurių lapai keičia spalvą, galima ištaisyti.

Vasaros pradžioje lubinai užaugina ryškius, į žirnius panašius žiedus, kurių spalvos ‒ nuo rožinės ir raudonos iki geltonos bei baltos. Nors šiam sodo augalui reikia mažai nuolatinės priežiūros, norint išlaikyti įspūdingą lubinų išvaizdą, būtina juos skabyti. Lubinai savo žydėjimo piką pasiekia gegužės-birželio mėnesiais. Po šio laikotarpio pilni žiedadulkių žiedai greitai ima nykti. „Karališkosios sodininkystės draugijos“ (RHS) teigimu, tai geriausias laikas skabyti peržydėjusius žiedus.

Artėjant vasarai, prasideda ir braškių sezonas. Šiomis uogomis nusitiesia visos parduotuvės ir turgaus aikštės, tačiau pradedantiesiems kyla klausimų: kaip užauginti skaniausias ir saldžiausias vasaros uogas? Apie dažnas klaidas ir braškių auginimo ypatumus pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė, apželdinimo specialistė ir tinklaraštininkė Lina Liubertaitė. Pasak Linos, viena iš didžiausių klaidų yra braškių sodinimas pavėsyje.

Svarstote, kaip suteikti antrą gyvenimą daugeliui maisto likučių, kurie paprastai patenka į šiukšlių dėžę? Vis daugiau žmonių namuose juos naudoja organinėms ir natūralioms trąšoms gaminti. Jos augalams suteikia ilgalaikį maistinių medžiagų šaltinį, gerina dirvožemio struktūrą ir vandens įsisavinimą. Be to, organinės trąšos padeda išvengti atliekų ir mažina dirvožemio toksiškumą.

Egzistuoja didžiulė piktžolių įvairovė. Tokios piktžolės lenda per plyšius ir takų kampus, bet taip pat užgožia didelius vejos plotus ir, gali atrodyti, jog jų neįmanoma atsikratyti. Tačiau prieš griebdamiesi chemikalų, pirmiausia apsvarstykite tris alternatyvas be nuodų. Sodininkystės ekspertai iš „National Greenhouse“ tvirtina, kad yra trys natūralūs sodo piktžolių naikinimo būdai ir jie beveik nieko nekainuoja, rašo express.co.uk.

Pakankamas augalų laistymas yra raktas į vešlią žolę, augalus ir gėles jūsų sode. Per mažas arba per dažnas laistymas gali sukelti didelių problemų, tačiau svarbu ir tai, kokiu metu augalus laistote. Laistant sodą netinkamu laikui, augalai gali užsikrėsti įvairiomis ligomis, tad ir iššvaistysite vandenį, ir neturėsite gražaus sodo. Taip pat tokiu būdu galite į savo kiemą pritraukti vabzdžius ir kenkėjus.

Miela ir malonu pamatyti einančią keliu katę bei sustoti ją paglostyti. Tačiau, neretai katės gali tapti ir nemaloniu svečiu jūsų privačiuose kiemuose, soduose ar daržuose. Dažnas yra susidūręs su panašia problema, kuomet privati erdvė tampa tikru „katės tualetu“. Laimei, yra keli natūralūs kvapai, kurie padės pristabdyti kates neteršti jūsų teritorijos bei apsaugos mylimus augalus.

Gaivinančia žaluma ir spalvingais žiedais džiuginančios kambarinės gėlės padeda sukurti jaukumą namuose ir biuruose. Jei norite, kad augalai būtų sveiki, ilgai žaliuotų ir žydėtų, reikia žinoti kaip tinkamai juos prižiūrėti. Studijos „Orchidėjos“ įkūrėja Skaistė Pranaitė teigia, kad šiltuoju sezonu kambarinių gėlių priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir pataria, kaip jomis pasirūpinti.

Pomidorus išpikavus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Nesvarbu, ar valote, gaminate maistą, ar dirbate darže – valgomoji soda yra, turbūt, vienas universaliausių ir veiksmingiausių ingredientų, kuriuos rasite savo namuose, o dėl to, kad joje  nėra cheminių medžiagų, tai dar patrauklesnis produktas, puikiai tinkantis jūsų sodo  priemonių rinkiniui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune kviečia į didįjį rododendrų žydėjimą: daugiau kaip pusę tūkstančio krūmų auginančio sodo parke dviejose vietose – šalia oranžerijos ir didžiausios Lietuvoje vikšro formos skroblų gyvatvorės „Šimtakojo“ – įkurdintuose rododendrynuose auginamos 66 rūšys ir 91 veislė šių turtingomis spalvomis žydinčių tikrųjų vasaros pranašų.

Kambariniai augalai suteikia jaukumo ir puošia patalpas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jie taip pat reikalauja tinkamos priežiūros. Lapų valymas – tai viena svarbiausių procedūrų, kurią būtina atlikti visiems stambialapiams augalams. Reguliariai valomi lapai bus sodrios žalios spalvos ir atrodys tikrai estetiškai. Dulkių sluoksnis paslepia augalo grožį, be to, tai gali augalui pakenkti.

Patrauklaus magiško alyvų kvapo pamiršti neįmanoma! Švelnus ir saldus žydinčių pavasario sodų kvapas pripildo mus maloniais pojūčiais. Tačiau ne visi žino apie kai kurių gėlių gydomąsias savybes. Štai, pavyzdžiui, paprastos alyvos gali padėti organizmui susidoroti su daugeliu ligų. Gydomosios alyvų savybės liaudies medicinoje žinomos jau šimtus metų. Jos gausiai augo Osmanų imperijos didikų soduose.

Pomidorai turėtų subrandinti skanių ir sultingų vaisių, jų derliumi galėsime mėgautis nuo liepos iki rugsėjo. Norint užsiauginti geriausius pomidorus, labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti, įskaitant ir tinkamą laistymą. Tačiau, kalbant apie visus augalus, viena dažna sodininkų daroma klaida yra perlaistymas. Nors vanduo yra būtinas visiems augalams klestėti, per didelis kiekis gali juos pražudyti, rašo express.co.uk. Kai kuriuos pomidorų perlaistymo padarinius galima pastebėti gana greitai.

Netoli Panevėžio esančiame Kakūnų kaime gyvenančios Rūtos Čepukonytės ir Mariaus Bilkio medelyną galima vadinti tikru hortenzijų rojumi. Čia auga ne tik daugiau nei dešimt skirtingų augalo veislių, tačiau ir kiekvieną vasarą sugūžėja kartais net ir tūkstantis lankytojų per dieną. Visai netoli Panevėžio gyvenanti Rūta Čepukonytė pasakoja, kad kartu su vyru jau daugiau nei dešimtmetį užsiima augalų pardavimu, turi savo medelyną.

Šiltnamis – tarytum antrieji namai daržininkams vasarą. Ypač turint nuosavą sodybą, kurioje daugelis sodininkų yra įsirengę ir daržus. Dažnai daržininkai, norintys užsiauginti didelį kiekį kuo įvairesnių daržovių, į gana mažą plotelį spraudžia kiek įmanoma daugiau daigų. Tuo tarpu pomidorai gali kuo puikiausiai augti ir derėti po atviru dangumi. Lauko pomidorų derlių skinantys daržininkai tikina, kad atvirame grunte išauginti pomidorai skanesni, kvapnesni, jų priežiūra daug paprastesnė.

Refliuksas – nekontroliuojamas skrandžio turinio patekimas atgal į stemplę. Šiam normaliam fiziologiniam procesui nėra amžiaus ribų: jis gali pasireikšti ir kūdikiui, ir suaugusiam žmogui.

Artėjant vasarai ją norime pajusti ne tik lauke, tačiau ir savo namų erdvėje. Vienas iš būdų, kuris gali patenkinti šį poreikį, gėlių sodinimas balkone ar terasoje. Namų interjero dizainerė ir apželdinimo specialistė Rima Pozingė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie tai, į ką atkreipti dėmesį prieš pradedant auginti augalus balkone bei ką geriausia pasirinkti.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Skruzdėlės sode yra nelaimė, todėl daugelis sodininkų ieško būdų, kaip jas išnaikinti visam laikui. Tačiau, nors skruzdėlės gali kelti nepatogumų, ne visada geriausia jas išnaikinti. Skruzdėlių galima atsikratyti pesticidais, tačiau jie gali pakenkti jūsų sodo ekosistemai, įskaitant gėles, veją bei augalus. Skruzdėlės daugiausia minta vabzdžiais ir lipčiu – saldžiu skysčiu, kurį išskiria amarai ir kiti sultimis mintantys vabzdžiai.

Atėjęs pavasaris skelbia naują sodinimo sezoną. Dabar pats metas ruošti sodą ar daržą, kad vasarą jis žaliuotų ir taptų gėrybes nešančia vieta, kurioje bus malonu apsilankyti. Pavasaris taip pat puikus metas persodinti bei tręšti augalus ir pamėginti savo darže užsiauginti naujų. Prekybos tinklo „Rimi“ Baltijos šalių kategorijos vadovė  Inga Gruzdina pastebi, jog pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja egzotiniai vaisiai bei augalai, mat jų sėklų pardavimai sparčiai auga.

Pomidorus lengva užauginti iš sėklų, todėl daugelis sodininkų persodina juos į lauką, kai praeina šalčių pavojus. Tačiau šiltėjant orams, įprastas laistymo grafikas šiek tiek pasikeičia. Pomidorus paprastai reikia laistyti kartą per dieną. Tačiau trąšų gamintojos „Espoma“ ekspertai paaiškina: „Kai temperatūra kyla, gali tekti laistyti pomidorus du kartus per dieną.

Niekas neabejoja graikinių riešutų maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis mūsų organizmui. Būtent todėl kasmet privačiuose soduose randasi vis daugiau graikinių riešutmedžių. Jeigu šį pavasarį dar nespėjote jų pasisodinti, rankoves raitokite rudeniui, nes tada pats palankiausias laikas juos sodinti. Tačiau jei norite skanių ir kokybiškų riešutų, medelyne nepasikuklinkite paprašyti, kad pardavėjas ne tik parodytų motininį medį, bet ir duotų paskanauti jo vaisių.

Gamtininkai su siaubu stebi lietuvius apėmusią maniją naikinti vieną augalą – meškinį česnaką. Šį augalą Lietuva 60 metų saugojo ir tik prieš kelerius metus išbraukė iš Raudonosios knygos. Tada žmonės jį puolė kaip pamišę. Dėl esą ypatingų savybių meškinį česnaką iš miško pradėjo tempti maišais ir augalas vėl atsidūrė ties išnykimo riba. Šią savaitę skubiai vėl pritaikyti tam tikri draudimai ir ministerija žmones kol kas gražiuoju ragina neniokoti gamtos.

Kiaulpienių gydomąsias savybes giria ne tik žolininkai, bet ir mokslininkai. Jos ne tik naudingos sveikatai, bet ir maistingos, netgi gali pakeisti bulves. Ir gyvybės eleksyru vadinama. Šių geltonžiedžių, tinkančių ir negalavimams gydyti, ir maisto racioną praturtinti pilnos Lietuvos pievos. Dabar pats metas rinkti ryškiaspalvius žiedus ar lapus.

Jei turite namą su lauko erdve, tikriausiai jau mėgaujatės spalvų gama, kuri ima ryškėti jūsų paruoštose gėlių lysvėse. Deja, augant gėlėms, auga ir piktžolės, o jei nenorite savo gėlynuose naudoti stiprių chemikalų ir piktžoles naikinančių medžiagų, jų atsikratyti gali būti sudėtinga. „Safer Brand“ sodininkystės ekspertų dėka jums nebereikia jaudintis, kad pakenksite savo gėlėms, rašo mirror.co.uk.

Tikriausiai dažname lietuvio namo arba sodybos kieme galima aptikti augančią tują. Šis augalas neretai formuoja gyvatvorę arba būna suformuotas kaip dekoro elementas. Tačiau, nors augalas ir nelepus, visgi, reikia žinoti, kokių geriau klaidų nedaryti ir kaip tinkamai jį pasodinti savo kieme. Apie tai naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas.

Nors pavasaris Lietuvoje šįmet atkeliauja tik palengva ir šiluma dar smarkiai nelepina, šis laikotarpis kuo puikiausias sodo darbams pradėti. Tuo įsitikinusios žolininkės Giedrė Rybalko ir Otilija Stirkienė. Daugelį metų savo ūkyje levandas auginančios moterys pataria – tinkamai pasodinti ir išlaikyti mėlynų ir violetinių augalų grožį padės kelios paprastos taisyklės.  Kaip pasakoja G. Rybalko, levandų žydėjimo sezono pradžiai įtaką daro temperatūra ir augalų peržiemojimas.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Hortenzijos – vienas gražiausių sodo augalų, džiuginantis mėlynais, rožiniais ir baltais žiedais. Tačiau hortenzijas sodinti reikia atsargiai, nes jų augimas gali labai priklausyti nuo dirvos. Kokia dirva geriausiai tinka hortenzijoms? Hortenzijos – tai sodo gėlių krūmai, kurie gali užaugti net iki trijų metrų aukščio žydėjimo laikotarpiu. Tačiau viskas priklauso nuo to, ar augalas turi kokybiškiausią dirvą, kad suvešėtų.

Ar galima česnakus sodinti gegužę ar geriau balandį, taip pat kaip užauginti gausų derlių? Sodininkai česnakus sodina du kartus per metus, todėl kultūra vadinama „vasarine“ ir „žiemine“. Vasariniai česnakai yra švelnesnio skonio, geriau išsilaiko, jie mažiau pažeidžiami kenkėjų, rečiau serga vegetacijos metu, rašo unian.net. Kaip pasiruošti česnakų sodinimui Pavasarį pasodinti česnakus pavyksta net nepatyrusiam sodininkui. Norint gauti gerą derlių, reikia atsižvelgti į tam tikras subtilybes.

Kenkėjai, kurie dažnai būna palitę daugumoje žmonių sodų, kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni populiariausių kenkėjų Didžiojoje Britanijoje, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Per retai arba per dažnai laistydami galite pakenkti savo augalams, tačiau turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į laistymo dažnį. Laistymas netinkamu paros metu gali būti toks pat žalingas – taigi, kada geriausia laistyti augalus? Štai viskas, ką reikia žinoti apie augalų laistymą šiltuoju metų laiku, rašo express.co.uk. Vanduo yra būtinas augalams, ypač sausuoju laikotarpiu, kai iškrenta mažai kritulių.

Piktžolių gali pridygti visuose sodo kampuose – nuo vejos iki tarpelių tarp plytelių terasoje. Nors kiekvienoje sodo reikmenų parduotuvėje galima įsigyti piktžolių naikinimo priemonių, ekspertai rekomenduoja prieš griebiantis pesticidų išbandyti natūralias priemones.

Atėjo pomidorų auginimo laikas – nuo liepos iki rugsėjo sodininkai skins ryškiaspalvių daržovių derlių. Tačiau visų pirma reikia pomidorus teisingai užauginti – antraip gero derliaus tikėtis neverta. Tai reiškia, kad ir laistyti juos reikia tinkamai. Bet kaip dažnai reikia laistyti pomidorus? Ekspertai teigia, kad pomidorams labai padeda jų laistymas tam tikru dienos metu.

Salos vandens telkiniuose yra akiai įprastas reginys. Tačiau jei jos dirbtinės, plaukiojančios ir apsodintos egzotiniais augalais – tai jau retenybė. Lietuvoje šiuo metu galima pamatyti net kelias tokias plaukiojančias salas. Dvi salos jau trejetą metų puošia pakrantę ir valo vandenį Kuršių marių Gintaro įlankoje ties Juodkrante, dar dvi kiek naujesnes panašias salas galima išvysti Klaipėdoje – Jono kalnelio ir Žardės tvenkiniuose, pernai plaukiojanti sala buvo sumontuota Šiaulių Talkšos ežere.