Tuo labiau kad bežiedis sezonas gali reikšti, jog augalo sveikata reikia labai susirūpinti.
Viena iš trijų
Mūsų gėlynuose ir soduose žydi įvairiausių rūšių bei veislių hortenzijos. Birželio–liepos mėnesiais jos visos pamažu – vienos anksčiau, kitos vėliau – pradeda rodyti žiedus: šviesiosios, šluotelinės, ąžuolialapės, didžialapės, šiurkščiosios, Saržento.
Vis dėlto pasitaiko, kad šie nuostabūs augalai taip ir nesuformuoja žiedynų. Specialistų teigimu, dažniausiai yra trys situacijos, kuomet taip nutinka:
• hortenzija išvis nė karto nežydėjo nuo pat pasodinimo dienos,
• hortenzija staiga liovėsi žydėti,
• hortenzija kiekvienais metais žydėjo vis skurdžiau.
Nė karto nežydėjo
Pasodinti hortenzijų sodinukai paprastai sužydi per pirmuosius 2–3 metus. Kiek daugiau laiko gali prireikti krūmeliams, padaugintiems iš auginių. Jeigu žiedų hortenzija taip ir neparodo, priežastis gali slypėti visoje puokštėje nepalankių aplinkybių.
1. Nesėkmingai parinkta vieta
Jeigu hortenzija pasodinta pavėsingoje vietoje, kurioje ją nuolat blaško stiprūs vėjai, yra per sausa, o žemė kieta ir šarminės reakcijos, tikėtis iš jos žiedų neverta. Atminkite: netinkamai parinkta augimo vieta tiesiogiai – ir neigiamai veikia hortenzijų gebėjimą žydėti.
Ką daryti? Persodinti hortenziją į tinkamesnę vietą. Šviesią, bet ne saulėkaitoje, be skersvėjų, be užsistovinčios drėgmės, su rūgštoku derlingu dirvožemiu. Pageidautina tą padaryti rudenį. Atsargiai iškelti krūmą iš žemės šakėmis, kad nepažeistumėte šaknų.
2. Netaisyklingai pasodintas augalas
Nepatyrę gėlininkai kartais hortenzijas pasodina pernelyg giliai, ir dėl to jos prastai vystosi ir nežydi. Dar viena klaida – drenažo ir trąšų trūkumas, jeigu žemė sklype ne pernelyg derlinga.
Ką daryti? Iškaskite krūmą ir pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis būtų žemės lygyje ar net šiek tiek virš jos.
Bet prieš tai pasirūpinkite, kad duobėje būtų tinkamas drenažas (keramzitas, skalda, stambus žvyras ar pan.). Jei reikia, galite pridėti trąšų: 1–2 kibirus komposto arba humuso, 1,5 šaukšto karbamido, 4–5 šaukštus superfosfato ir 2 šaukštus kalio salietros. Jeigu buvote priversti iškasti hortenziją, pasinaudokite tuo ir gerai apžiūrėkite šaknis, ar nėra kokių nors ligos požymių ar kenkėjų pėdsakų.
3. Drėgmės stygius
Lotynų kalba hortenzijos pavadinimas – „hydrangea“ – indas vandeniui. Ir ne atsitiktinai. Šie augalai nepaprastai mėgsta drėgmę ir geriausiai auga reguliariai laistomi. Net ir nedidelė sausra gali sutrukdyti hortenzijai prigyti ir tada ji nežydės.
Ką daryti? Sureguliuokite laistymą ir nebeleiskite žemei aplink krūmą išdžiūti. Jeigu orai vėsūs, hortenzijas laistykite maždaug kartą per savaitę. Per karščius jauni augalai laistomi kasdien. Vandens norma – po 10–30 litrų krūmui.
4. Silpnos šaknys
Jeigu hortenzijos šaknų sistema nepakankamai išsivysčiusi, ji nežydės, nes visas jėgas augalas skirs ne žiedpumpuriams krauti, o šaknims auginti. Suprasti, kad krūmui stinga šaknų masės, galima iš kelių požymių: silpno augimo, pageltusių ir vystančių lapų. Tą galima pastebėti ir persodinti augalą.
Ką daryti? Duokite krūmui daugiau laiko įsišaknyti. Galite padėti jam paliedami šaknų stimuliatoriumi. Taip pat pravartu atminti, kad kartais hortenzijoms žydėti trukdo azoto perteklius. Nuo jo jaunas krūmas tik augina žaliąją masę, o žiedų nekrauna.
5. Ligos ir kenkėjai
Miltligė, rūdys, antraknozė, cerkosporozė ir kitos ligos gali atimti daug jėgų, todėl hortenzija ir nežydi. Prisidėti gali ir kurmiai – požeminiai jų urvų labirintai pavojingi hortenzijų šaknims. Kaip ir kenkėjai: amarai, tripsai, voratinklinės erkutės, nematodai ir kt.
Ką daryti? Apžiūrėkite augalą, nustatykite problemą ir imkitės gydymo. Nuo grybelinių ligų reikės fungicidų, nuo vabzdžių ir erkučių – insekticidų ir insektoakaricidų. Taip pat išprašyti iš gėlyno kurmius. Deja, kai kurios ligos – tokios, kaip mozaikos virusas – yra negydomos. Užsikrėtusius augalus būtina iškasti ir sudeginti, žemę – dezinfekuoti vario sulfatu ar specialiais preparatais.
6. Krūmo iššalimas
Dvejus metus po pasodinimo hortenzijų sodinukus derėtų dengti žiemai, nepriklausomai nuo jų rūšies, antraip žiedų galima ir nesulaukti. Kai kurios hortenzijos, kaip kad didžialapės, gali neištverti stiprių šalčių net ir su priedanga. Itin žvarbiomis besniegėmis žiemomis kartais nukenčia net neįnoringosios šviesiosios hortenzijos.
Ką daryti? Duoti augalui laiko atsigauti. Laikykitės laistymo ir tręšimo režimo, būtinai uždenkite prieš žiemą. Net jeigu žiemą krūmas smarkiai apšalo, silpnai vegetuoja, nepraraskite vilties. Kartais net labiausiai pažeistos hortenzijos atsigauna.
Svarbu išgenėti nušalusias dalis, pagirdyti augalą augimo stimuliatoriais, o tada stebėti, kas bus. Jeigu per sezoną jokio pagerėjimo nepastebėsite, hortenziją bus geriausia pašalinti iš gėlyno, kad silpnas augalas netaptų prieglobsčiu patogenams ir kenkėjams.
Beje, kartais hortenzijų žydėjimą gali slopinti kaimynystėje augantys augalai. Nereikėtų jų sodinti greta paparčių, akacijų, graikinių riešutų, česnakų, svogūnų.
Tinkami kaimynai hortenzijoms – jazminų ir alyvų krūmai, lanksvos. Bet geriausiai jos auga vienos pačios.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
