atlyginimas

Rugsėjis neretai yra vadinamas antrais naujaisiais metais, nes jam prasidėjus nemažai žmonių imasi naujų projektų, mokslų ar net ieško naujo darbo. Darbdaviai taip pat po vasaros ima aktyviau ieškoti naujų darbuotojų. Todėl prasidėjus rugsėjui darbo rinkos specialistai dalijasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį einant į darbo pokalbį. Personalo specialistai jau seniai pabrėžia, kad darbo paieška, tai ne tik gyvenimo aprašymo išsiuntimas.

Didesnė alga, atrodytų, visada turėtų džiuginti. Tačiau šįkart spartėjantis atlyginimų augimas gali turėti ir kitą medalio pusę – ją gali pajusti paskolų turėtojai. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškino, kaip susiję atlyginimai, kainų augimas ir palūkanos. Šiuo metu kainas euro zonoje – eurą naudojančiose šalyse – labiausiai augina brangstanti energija. Tačiau, ekonomisto vertinimu, netrukus kainas gali kelti ir kitos priežastys.

Pirmas darbas paaugliui yra puiki galimybė užsidirbti ir įgyti patirties, tačiau ne visiems ši patirtis būna sklandi. Keli Vilniaus restorane dirbę nepilnamečiai, jų atstovo tvirtinimu, liko negavę dalies uždirbto atlyginimo. Tačiau restoranas pateikia kitą situacijos pusę – tikina jau kurį laiką susiduriantis su veiksmais, kuriais esą sąmoningai siekiama pakenkti jo veiklai.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas su mokesčiais šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį sostinės regione buvo 2879,7 euro ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 2425,7 euro  – 3,3 proc. daugiau. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų antrąjį ketvirtį siekė 454 eurų ir per ketvirtį beveik nepasikeitė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Dirbtinis intelektas ir automatizacija sparčiai keičia darbo rinką ir kartu kelia klausimus apie darbo našumą. Jei technologijos leidžia tą patį darbą atlikti greičiau, ar turėtume dirbti mažiau? Trumpesnė darbo savaitė dar neseniai atrodė tolima, tačiau ji pamažu tampa realių eksperimentų objektu įvairiose šalyse ir įmonėse. Vis dėlto Lietuvoje apie visuotinį darbo laiko trumpinimą kalbama gerokai atsargiau – ekonomistai perspėja, kad tam dar trūksta produktyvumo ir technologinės pažangos.

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje jau yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – pagal jos dydį mūsų šalis patenka į pirmąjį dešimtuką. Tačiau vien didesnis atlyginimas dar nereiškia, kad žmonės gyvena geriau. Specialistai aiškina, kad vertinant, kiek už minimalią algą iš tiesų galima nusipirkti, Lietuvos pozicija tampa kuklesnė, o spartus MMA augimas turi ne tik privalumų, bet ir kelia iššūkių verslui bei ekonomikai.

Lietuvoje netrūksta darbo pasiūlymų, tačiau atlyginimų skirtumai tarp profesijų išlieka milžiniški. Vienuose darbo skelbimuose darbdaviai siūlo vos 900 eurų į rankas, o kituose – daugiau nei 11 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tuo metu „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokių profesijų atstovai šiuo metu uždirba daugiausia. Taigi, kokie darbai Lietuvoje apmokami geriausiai? Siūlo ir 11,5 tūkst. eurų atlygį Kai kurie darbdaviai yra pateikę darbo skelbimų ir su didesniais nei 10 tūkst.

Vadovo pareigos įprastai laikomos natūraliu karjeros laipteliu aukštyn, tačiau šiandien darbo rinkoje požiūris į jas keičiasi. Jauni specialistai vis atsargiau vertina didesnę atsakomybę, o ekspertai atskleidžia, kada darbuotojai dažniausiai ryžtasi vadovauti ir kodėl dalis jų tokio kelio apskritai atsisako? Z karta – tai demografinė žmonių grupė, gimusi maždaug 1997–2012 metais, iškart po tūkstantmečio (Y) kartos.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Lietuvos darbo rinkoje jaunų žmonių poreikis tik auga – šiuo metu kas trečias dirbantis žmogus šalyje yra 50–64 metų amžiaus. Prognozuojama, kad ateityje vyresnių darbuotojų dalis dar didės, todėl, specialistų teigimu, jaunimo atėjimas į darbo rinką tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Darbo pasiūlymų jau dabar netrūksta – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad birželį didžiausią vidutinį atlyginimą bruto – 62,8 tūkst. eurų – mokėjo sostinės kompiuterių programinės įrangos kūrėja „Palantir Technologies Lithuania“, kurioje dirba 8 žmonės, rašo „Verslo žinios“. Pasak portalo, antroje vietoje – krovos ir sandėliavimo technikos bendrovė „Alwark Group“, įsikūrusi Vilniaus rajone. Ji praėjusį mėnesį mokėjo 38,22 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą. Bendrovėje yra 4 darbuotojai.

Gyventojams neretai primenama, kad nedarbingumo metu negalima pramogauti, keliauti ar kitaip pažeisti taisykles. Taip yra todėl, kad nedarbingumas skirtas nustatytos ligos gydymui. Visgi nedarbingumas dar nereiškia, kad žmogus privalo visą laiką gulėti namuose. Kai kuriose šalyse darbovietės samdo privačius detektyvus, kurie stebi, ką darbuotojai veikia nedarbingumo metu.

Neišmokėtas darbo užmokestis arba delsimas tai padaryti darbuotojams sukelia papildomų rūpesčių. Jie slegiami finansinės naštos vis dažniau ryžtasi skųstis atsakingoms institucijoms ir kalbėti apie savo patirtis viešai. Taip nutiko ir su Marijampolėje veikiančių įstaigų buvusiais darbuotojais. Jie skundėsi, kad darbo metu nuolat susidurdavo su vėluojančiais atsiskaitymais, neaiškiais pažadais ir nežinia, kada gaus uždirbtus pinigus.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje save priskiria vidurinei klasei. Naujausi duomenys rodo, kad taip mano apie pusė šalies gyventojų. Visgi gyventojai savo gyvenimo kokybės geriau nevertina. Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus.  Visgi gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria.

Joninės, minimos birželio 24-ąją, Lietuvoje yra oficiali nedarbo diena. Tačiau tai reiškia ne tik papildomą laisvadienį, bet ir trumpesnę darbo dieną prieš šventę. T. y. ne visi gyventojai žino, kad dieną prieš tokią šventę darbo laikas turi būti trumpesnis – dirbama viena valanda mažiau. Tuo metu darbo laiko nesutrumpinus darbdavys turi darbuotojui sumokėti papildomai.

Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčius išanalizavusi Valstybės kontrolė nustatė, jog atlygio atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių auga. „Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų vidutinio darbo užmokesčio nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 metų padidėjo 60 eurų – 2023 metais jis sudarė apie 1 714 eurų, o pernai – 1 774 eurus“, – tvirtinama penktadienį išplatintame Valstybės kontrolės pranešime.

Vyriausybei nesutinkant darbdavių ir profsąjungų prašymu kitąmet kartu su minimalia mėnesio alga (MMA) pakelti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jų atstovai pareiškė, kad valdžia netesi politinių pažadų, todėl dialogo tikimasi iš naujos Vyriausybės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, liūdina valdžios neištesėtas pažadas pritarti darbdavių ir profsąjungų susitarimui dėl MMA, todėl to tikimasi iš naujos Vyriausybės.

Artėjant šiltajam metų laikui padaugėja sezoninio darbo pasiūlymų – verslai ieško papildomų rankų, o gyventojams tai atveria galimybę papildomai užsidirbti. Šiemet skirtingų pozicijų netrūksta įvairiuose sektoriuose, tačiau atlyginimai čia taip pat skiriasi. Dėl to specialistė atskleidė paklausiausius darbus ir kiek už juos mokama. Gegužės mėnesį Užimtumo tarnyboje (UŽT) buvo paskelbta 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų, o iš jų 1,6 tūkst. – su terminuoto darbo sutartimis.

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai? Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Darbo rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie neabejotinai palies didelę dalį darbuotojų. Praėjusią savaitę Seimas pritarė, kad būtų didinimas atlyginimų skaidrumas. Šiuo sprendimu taip pat bus siekiama sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Ministerijos atstovai sako, kad kontroliuos visus darbdavius. Darbo užmokestis taps skaidresnis, darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlygį bus sustiprinta.

Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.  Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, parengtoms siekiant iki birželio mėnesio į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970 nuostatas dėl skaidraus darbo, rašoma pranešime spaudai. Priimtais pakeitimais siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojui suteikiama teisė palyginti savo darbo užmokestį su tokias pačias funkcijas atliekančiais kolegomis.

Vidutinis darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) per praėjusius metus, palyginti su 2024 metais, augo 8,5 proc., vidutinis atlyginimas neto (atskaičius mokesčius) – 7,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje atlyginimas prieš mokesčius per metus augo 7,9 proc., privačiame – 8,6 proc. Tuo metu darbo užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje didėjo 7,4 proc., privačiame – 8,1 proc.

Kurjeriai ir pavežėjai, su picos kąsniais burnoje, susirinko į nedidelę protesto akciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Maisto pristatymo ir pavėžėjimo platformose dirbantys žmonės teigia, kad jų atlygis nesiekia nė minimalaus, o iš jų darbo lobsta tik verslai – taikomi neaiškūs, aukšti įkainiai, neleidžiama atšaukti, jų nuomone, netinkamų užsakymų, o už tai dar ir baudžiama. Už savo teises pakovoti susirinko vos keletas kurjerių ir pavežėjų.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Trišalė taryba ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl 2027-ųjų  metų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Lietuvos banko (LB) siūlymu, remiantis taryboje sutarta formule, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc. – 138,1 euro „į rankas“. „Poveikis (…) BVP augimui yra nežymus – per trejus metus nuosaikaus didinimo scenarijaus atveju būtų 0,1 proc., spartesnio – 0,2 proc.

Darbo rinka keičiasi, o kartu ir tai, kas motyvuoja darbuotojus. „Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, šiandien svarbu yra ne tik finansiniai priedai, bet ir darbo grfaiko lankstumas, mokymosi galimybės bei gera savijauta pačioje organizacijoje. Laidoje dalyvauja „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė, kuri pasakoja apie išradingas darbuotojų motyvavimo priemones.

Lietuvių vystyto „Bankeros“ kripto žetonų projekto investuotojai pateikė 700 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Portalo žurnalistinis tyrimas pernai atskleidė, kad „Bankeros“ įkūrėjai išplatino 100 mln. eurų vertės kripto žetonų, dalį šių lėšų pervedė į Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banką, kurį patys prieš žetonų platinimo pabaigą nusipirko, tuo metu žmonių įsigyti kripto žetonai greitai nuvertėjo.

Kol valdžia ieško būdų mažinti kainas, verslas įspėja apie kitą problemą – Lietuva darosi per brangi. Augant atlyginimams ir nesprendžiant darbo jėgos bei reguliavimo klausimų, investuotojai renkasi kitas šalis. Pasekmės gali būti paprastos – mažiau darbo vietų ir lėtesnis augimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Seime oficialiai įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei tėvystės išmoką. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nuo 78,58 iki 100 proc. padidinti kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Palanga pradeda ruoštis karštajam sezonui. Pasimokę iš pernykštės vasaros, kai darbuotojų teko ieškoti net ir užplūdus poilsiautojams, šį kartą kurorto verslininkai tuo rūpinasi vos pasibaigus kalendorinei žiemai. Vis dėlto jie sako, kad specialistų labai trūksta – ypač virėjų. Nemotyvuoja net ir siūlomas iki 3000 eurų atlyginimas. Palangos kopose kaukši plaktukai. Darbininkai kurortą rengia artėjančiam vasaros sezonui – atnaujina paplūdimio takelius, pila smėlį, kala lentas.

Kol dalis gyventojų vis dar kruopščiai planuoja savo išlaidas, kad jų užtektų iki kitos algos, kiti džiaugiasi įspūdingomis algomis. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vidutiniai atlyginimai pasiekia sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur jos viršija net 95 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Neseniai UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pasidalino darbo skelbimu, kuriame bendrovė savo komandai ieško troleibuso vairuotojų. Skelbimas kaip skelbimas, atrodytų nieko čia tokio, tačiau miestiečiams užkliuvo viena detalė. „Turi T ar D kategoriją? Prisijunk prie mūsų komandos – gauk konkurencingą atlygį: 10,44 €/val.

„Amazon“ sandėlio darbuotoja liko apstulbusi dėl Jeffo Bezos'o reakcijos, kai apimta neviltis ji parašė jam elektroninį laišką dėl savo užmokesčio. Tara Jones, dirbusi „Amazon“ sandėlyje Oklahomoje, 2020 metais išsiuntė laišką įkūrėjui, kai pastebėjo, kad gavo mažesnį atlyginimą nei priklausė. Būdama medicininėse atostogose, T. Jones pasigedo 90 JAV dolerių iš jai priklausiusių 540 JAV dolerių, rašoma „Uniland“ portale.

Vidutinis darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) per metus – paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pat laikotarpiu prieš metus – augo 8,2 proc., vidutinis atlyginimas neto (atskaičius mokesčius) – 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje atlyginimas bruto per metus augo 7,8 proc., privačiame – 8,2 proc. Tuo metu neto darbo užmokestis viešajame sektoriuje didėjo 7,3 proc., privačiame – 7,6 proc.

Kol vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų iki algos, kiti per mėnesį uždirba sumas, prilygstančias kelių ar net keliolikos žmonių metinėms pajamoms. Naujausi „Sodros“ statistikos duomenys atskleidžia, kad dalyje Lietuvos bendrovių vidutiniai atlyginimai siekia įspūdingas aukštumas – kai kur jie perkopė net 79 tūkst. eurų ribą prieš mokesčius.

Ketvirtojo 2025 metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga parodė, kad darbo pajamos per metus didėjo, tačiau augimo tempas buvo lėtesnis nei ankstesniais metais. Tuo metu vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas susitraukė iki mažiausio per dešimtmetį. „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 107 eurais per metus ir 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas.

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo aktualia informacija darbuotojams, susiduriantiems su vėluojančiu atlyginimu. Įraše ji paaiškina, kokia „kaina“ darbdaviui tenka už kiekvieną pradelstą dieną 2026 metais bei kaip paprastai apskaičiuoti priklausančius delspinigius. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į dažniausiai daromą klaidą – painiojamas situacijas, kai darbo santykiai dar tęsiasi, ir kai jie jau yra pasibaigę.

Atlyginimas dar neretai laikomas „asmeniniu reikalu“ – net ir tada, kai toje pačioje komandoje žmonės atlieka tą patį darbą, bet uždirba skirtingai. Vis dėlto teisė čia gana aiški: darbuotojai turi teisę tarpusavyje aptarti savo uždarbį, o darbdavys neturi pagrindo už tai bausti.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Lietuvos darbo rinkoje atlygių skirtumai išlieka ryškūs. Kol daliai darbuotojų tenka kruopščiai planuoti kiekvieną išlaidą, kiti už vieną mėnesį uždirba tiek, kiek dauguma – per visus metus. Naujausi „Sodros“ duomenys parodė, kad kai kurios įmonės savo darbuotojams moka itin didelius atlyginimus, viršijančius net 59 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Beveik 15 metų nedarbingumo atostogose buvęs vyras nusprendė kreiptis į teismą, teigdamas, kad darbdavys visą šį laiką nedidino jo atlyginimo. Ianas Cliffordas, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis programinės įrangos specialistas, 2008 m. rugsėjį dėl psichinės sveikatos problemų išėjo ilgalaikių nedarbingumo atostogų. Vėliau jam buvo diagnozuota sunki liga, skelbia CNBC.

Už lėkštes darbdavys visiems darbuotojams sumažiną algą: „Ar tai teisėta?“

Švenčių proga maždaug trečdalis darbuotojų, pasak naujausiai atlikto tyrimo, tikisi sulaukti priedų arba vadinamojo 13-ojo atlyginimo. Vienus darbuotojus darbdaviai sveikina įteikdami simbolines dovanėles – maistą, saldėsius ar dovanų čekius, o kiti metinius rezutatus įvertina piniginėmis išmokomis. Tiesa, tryliktą atlyginimą gauna mažuma. Visgi darbdavių konfederacija sako, kad šiemet nemažai daliai darbuotojų gali tekti nusivilti.

Kiek padidės mūsų pajamos ir ar tai iš tikrųjų pagerins gyvenimo kokybę? Ekonomistai teigia, kad pensininkams galime tikėtis didesnio pajamų augimo, tačiau kas pajus didžiausius pokyčius, o kuriems sektoriams ateityje bus sunkiau? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.