arvydas biesevičius

"Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys kategoriškai nesutinka su unikalaus objekto - pasukamojo tiltelio suniokojimu, nesutinka, kad jo vietoje būtų statomas naujas tiltas, reikalauja, kad senasis tiltelis būtų restauruotas taip, kaip numatyta suderintame projekte, kad jis būtų atstatytas į savo seną vietą ir toliau, rankomis sukiojamas, džiugintų miestiečius bei turistus", - tokį raštą vakar išplatino minėto padalinio vadovas Naglis Puteikis.

Prie senosios keltų prieplaukos dalis Danės krantinės susmego gruodį. „Buvo nustatyta, jog krantinė susmego dėl senų polių“, - žurnalistams sakė „Hidrostatybos“ statybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Biesevičius. Krantinės remontininkai gavo leidimą darbus atnaujinti. Rekonstruoti 200 metrų krantinių turėjo kainuoti apie 4 mln. litų. Nors iš pradžių specialistai teigė, jog krantinės griūtis papildomų išlaidų nepridarys, aiškėja, jog darbų teks atlikti gerokai daugiau negu planuota.

Statybininkai tvirtina, kad neįmanoma pašalinti kliūčių, dėl kurių Klaipėdos valdžia gali netekti milijoninio Europos Sąjungos finansavimo, skirto Danės ir Pilies jachtų uostelio rekonstrukcijai. O ekspertai, kurie nori savo akimis įsitikinti, kaip įgyvendinamas aistras keliantis projektas, žada atvykti jau kitą savaitę.

Danės krantines rekonstruojanti technika baigia sulyginti su žeme istorinius knechtus, skirtus laivams švartuoti. Į niokojamą praeities paveldą dėmesį pirmasis atkreipė klaipėdietis dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas. Nuo 1946-ųjų uostamiestyje gyvenantis dailininkas dar prisimena, kad pokariu, netekę savo funkcinės paskirties, iš granito tašyti knechtai buvo tapę romantišku krantinės akcentu - ant jų kaip ant suolelio atsisėsdavo įsimylėjėlių porelės.