antanas baranauskas

Jonas Mačiulis – Maironis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių aps. Šilavoto valsčiuje, Pasandvario dvare ūkininkų šeimoje. Vaikystėje būsimasis poetas talkino tėvams ūkyje, todėl mokslams teko nedaug dėmesio. 1873 m. išvyko mokytis į Kauno gimnaziją. Studijuojant J. Mačiulį patraukė literatūra, veikiamas aplinkos ėmė svarstyti galimybę stoti į kunigų seminariją. Tačiau tokiai jo minčiai smarkiai prieštaravo tėvas, reikalavęs baigti mokslus.

Tradicinėje rubrikoje Marijus Užupis šįkart tikrino komandos draugų žinias apie lietuvių literatūrą. Kas parašė „Anykščių šilelį?“ Antanas Baranauskas – teisingą atsakymą žinojo visi apklaustieji. Tuo tarpu „Metų“ ar „Liūdnos pasakos“ autorius žinojo ne visi. „Knygas skaitai?“, – M.Užupis paklausė Dovydo Rediko. „Ne, tik žurnalus“, – juokėsi gynėjas. Kokios yra „Vyčio“ komandos žinios apie lietuvių literatūrą, išvysite nuotaikingame reportaže.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis valstybės saugomais paskelbė dar aštuonis kultūros paveldo objektus, tarp jų – rašytojų ir visuomenės veikėjų Vinco Kudirkos, Antano Baranausko, Antano Žukausko-Vienuolio gimtines. Šią savaitę ministro įsakymu valstybės saugomu objektu tapo V.Kudirkos gimtinės kompleksas Vilkaviškio rajone. Privačioje valdoje įsikūrusi sodyba vertinga architektūriniu, dailės, etnokultūriniu, istoriniu ir memorialiniu aspektais.

Lenkijos lietuvių bendruomenė surinkusi į suvažiavimą, reiškia viltis, kad neseniai išrinkta nauja vietos valdžia išspręs įsisenėjusius klausimus: nepakankamą lietuviško švietimo finansavimą, kultūros paveldo išsaugojimą. Seinų valsčiui pirmą kartą per dvi dešimtis metų vadovaus lietuvis. Bendruomenės suvažiavimo dalyviai Punske diskutavo apie nepakankamą lietuviškų mokyklų finansavimą, lietuvybės puoselėjimą, moksleivių lietuviškose mokyklose mažėjimą.

 Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Naujausi tarmių tyrimai leidžia prognozuoti lietuvių kalbos evoliuciją ir grėsmes jai. Pasak mokslininkų, kuo didesnė tarmių įvairovė ir kuo daugiau vietinių variantų, tuo didesnės galimybės lietuvių kalbai išlikti kuo ilgiau. Kalba – bene didžiausias mūsų turtas ir tautos tapatybės pagrindas, todėl itin svarbu kuo geriau suprasti jos kaitos mechanizmus.

Prabangiame naujų automobilių salone aktorė Asta Baukutė – dažna viešnia. Tai užsuka ten su vyru, kad kartu išbandytų jiems abiems patikusį modelį, tai viena pati sukiojasi tarp blizgančių transporto priemonių, savo keistais reikalavimais vesdama iš proto salono darbuotojus. Ar aktorė tikrai nusprendė pasidovanoti sau prašmatnų automobilį? Galbūt.

Iš Kauno į Seinus (Lenkija) iškeliavo nemažas būrys medžio skulptūrų ir jau spėjo įsikurti vietos Lietuvių namuose, įsteigtuose Vyskupo Antano Baranausko fondo. Čia advento vakaro metu atidaryta kauniečio menininko Liudviko Ivaškevičiaus skulptūrų paroda „Šviesos angelai“. Parodą surengė Kauno meno galerija „Aukso pjūvis“. Anot menotyrininkės Ugnės Kraulaidytės, kiekviena angelus į Lenkiją išsiuntusio menininko skulptūra yra unikali, turinti savo individualią istoriją.

„Anykštija... Tik į save panašus žemės plotas, išsikuprojęs, išsibangavęs ... ten, kur dar aukštumos nesibaigė, o lygumos neprasidėjo...“ - taip rašė profesorius Česlovas Kudaba. Gražioji Anykščių žemė įkvėpė ne vieną žymų literatą, kartais Anykščiai net pavadinami literatūrine mūsų sostine. Čia gimė Antanas Baranauskas, odės Lietuvos gamtai – „Anykščių šilelis“ – autorius. Ir Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis – Žukauskas, Juozas Tumas – Vaižgantas bei kiti.

Sovietmečiu bet kuris apsiskaitęs šiaulietis, paklaustas, kas yra Baranauskas, būtų nedvejodamas išpyškinęs, jog Antanas Baranauskas – 1835–1902 metais gyvenęs carinės Lietuvos kunigas bei vyskupas, poetas bei kalbininkas, garsiosios poemos „Anykščių šilelis“ autorius. Princų garsenybės Pirmaisiais nepriklausomybės metais Baranauską jau žinojo ir iš veido atpažindavo praktiškai visai šiauliečiai. Tik ne Antaną, o Vladą Baranauską, pravarde Baranis.