andrius vaišnys

Eidamas 92-uosius metus mirė pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Būtent jis prieš daugiau nei 30 metų Sovietų Sąjungoje pradėjo persitvarkymo ir viešumo politiką, kuri padėjo pagrindą Sovietų Sąjungos griūčiai ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos išsilaisvinimui. Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi tarnauja Rusijos valdžiai ir propagandai – aiškina, neva Lietuvoje siaučia fašistai, o teroristine valstybe pripažintai Rusijai linki pergalės pieš ukrainiečius.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Kolegos, ne vienerius metus kartu su juo dėstę Vilniaus universitete, prisimena jį kaip be galo šviesią, draugišką, studentų mylimą ir gerbiamą asmenybę. „Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų.

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), jos pirmininke paskyrė teisininkę Jolantą Petkevičienę. Už J. Petkevičienės kandidatūrą balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 15, 19 parlamentarų susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas. Per slaptą balsavimą palaikymo pritrūko teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teiktam kandidatui Jonui Udriui. Už jo kandidatūrą balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 62, 34 susilaikė, du biuleteniai sugadinti.

Buvęs Seimo spaudos tarnybos vadovas, dabartinis Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, parašęs monografiją apie Seimo viešuosius ryšius su visuomene, teigia, kad didelį visuomenės nepasitikėjimą Seimu gali lemti šios institucijos veiklos pobūdis. „Nepasitikėjimo parlamentu reitingas rodo realų visuomenės požiūrį į Parlamentą. Pasitikėjimą parlamentu lyginti su ugniagesiais ar Bažnyčia yra ganėtinai sudėtinga.

Vilniaus universitetas šiais metais priims į naują “Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros programą. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa, kurios tikslas rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos profesionalus. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto kuruojamoje studijų programoje bus galima įgyti tiriamosios žurnalistikos magistro kvalifikaciją.

Lapkričio 16-oji – žymaus publicisto ir lietuvių visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos 110-ųjų mirties metinių diena. Lietuvos viešajame gyvenime maža tėra istorinių asmenybių, kurių veikalai ir įgyvendintos idėjos iš karto taptų nemirtingos. „Tautiška giesmė“, skambanti jau šimtmetį kaip tautą vienijantis kūrinys, taip pat yra nacionalinės politikos ir kultūros protokolo dėmuo.

Šių metų balandžio 23 dieną 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyks fotografijų parodos ,,Žurnalistikai VU – 60“ atidarymas, kurią organizuoja VU žurnalistikos studentų asociacija. Žurnalistikos studijos buvo įkurtos 1949 metų balandžio 21 d., VU rektoriaus profesoriaus Jono Bučo įsakymu.

Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui ir jo redaguoto žurnalo „varpas“ 120-osioms metinėms skirta. Gydytojas, politikas, publicistas, redaktorius, kompozitorius Vincas Kudirka (1858–1899) XIX a. Lietuvoje buvo dvasinis nacionalinio sąjūdžio įkvėpėjas, sutelkęs lietuvių šviesuomenę. Jis ne tik diagnozavo visuomenės ydas („ligas“), bet ir sudarė veiksmų programą kūrybos ir ūkio laisvei pasiekti. Šiame scenos veikale atveriamos skaudžiausios, dabarties visuomenei vis dar aktualios temos.