a. hitleris

Vokietijos gyventojai ir jos svečiai kviečiami iš arčiau susipažinti su Adolfo Hitlerio asmeniniu gyvenimu ir jo diktatorišku valdymu. Berlyne lapkričio mėnesį atidaryta išskirtinė paroda, kurioje sukurtas nacių vado bunkeris, praneša BBC. Šioje patalpoje istorinė asmenybė dirbo ir tapo Antrojo pasaulinio karo liudininku. Bendra patalpa sudaryta iš 30 skirtingų kambarių, tačiau daugiausiai dėmesio skirta nacių vado darbo kambariui.

Vokietija užgrobė Prancūziją 1940-aisiais dėl narkotikų, leidiniui „The Guardian“ pasakojo Normanas Ohleris – knygos „The Total Rush“, pasakojančios apie kokaino, heroino, morfino ir metamfetamino vartojimą pas nacius, įskaitant ir Adolfą Hitlerį, autorius. Metamfetaminas (vok. pervitinas) buvo sukurtas vokiečių farmacijos bendrovėje „Temmler Werke“. Jis buvo plačiai vartojamas kaip stimuliatorius, ji vartojo įvairių profesijų žmonės, nuo sekretorių iki aktorių.

Tarpukario Lietuvos santykiai su Vokietija buvo dvejopo pobūdžio. Pirminėje stadijoje jie buvo normalūs. Pavyko užmegzti abiem pusėms naudingus komercinius ryšius. Be to, 1928 m. pasirašyta labai svarbi sutartis dėl sienų. Ja Vokietija pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. Taip pat įvairiomis sutartimis buvo užtikrintos Klaipėdos krašto vokiečių teisės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Teigiama, kad istorija kartojasi. Šią istoriją, įvykusią daugiau nei prieš 80 metų, prisiminti būtina. Bent jau tam, kad Minsko susitarimai nevirstų Miuncheno. Juk tuometinė Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina yra daug kuo panašios. Tiksliau – Maskva veikia pagal tarytum prieš aštuonerius metus parašytą scenarijų, teigiama „podrobnosti.ua“ Romano Bočkalos reportaže. Tų laikų Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina daug kuo panašios.

 Pastaruoju metu kavinėse ir baruose išpopuliatėjo protmūšio žaidimai, tad vis daugiau žmonių domisi įvairiais linksmais ir įdomiais faktais, kurie gali padėti laimėti žaidimą. Jeigu ir nežaidžiate nieko panašaus, tai tokius faktus tiesiog smagu žinoti, jie idealiai tinka pokalbiui pradėti. 1. Piratai iš tiesų nešiojo akių raištį, dengiantį vieną akį.

Palyginus Rusijos ir Vokietijos moksleivių vadovėlius akivaizdžiai matyti vienas esminis skirtumas. Tiksliau, šis panašumas būtų abiejų šalių vadovėliuose nesantis modulis, kuris galėtų vadintis „Socialinis ir ekonominis nacistinės Vokietijos vystymas“. Apie tų laikų Vokietijos istoriją vaikai privalo žinoti penkias datas: A. Hitlerio atėjimo į valdžią, „krištolinės nakties“, karo pradžios, pasikėsinimo į A. Hitlerį ir bekompromisės kapituliacijos.

40–50 milijonų. Skaičiai, kurie pasako viską. Kalbame ne apie pinigus. Kalbame apie aukų skaičių, kurį savo sąskaitoje turi Antrasis pasaulinis karas. Būtent šie skaičiai leidžia šį karą vadinti pačiu kruviniausiu konfliktu pasaulyje. 1939-aisiais Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris įsigeidė okupuoti Lenkiją. Pirmiausia A. Hitleris turi įsitikinti, kad jam nepasipriešins Sovietų Sąjunga. Slapti susitarimai įvyko tų pačių metų rugpjūčio 23–24 dienomis.

Dauguma agresorių kvailai rizikuoja tik tada, kai jaučia, kad vargu ar bus sustabdyti, teigia vyresnysis Hoover instituto bendradarbis Victoras Davis Hansonas. „Per civilizuoto gyvenimo šimtmečius neatsirado geresnio būdo užkirsti kelią neandertalietiškiems karams, nei priminti neandertaliečiams, kad turime didesnį vėzdą ir panaudosime jį, jei mus išprovokuos“, – savo tekste „Tik atgrasymas gali užkirsti kelią karui“ rašo V. Hansonas. Atrodo, pasaulis griūva.