Ž. Maurico

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė vadovo Gitano Nausėdos siūlymui papildomai paremti šeimas su vaikais. Už tai Seime balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 4, susilaikė devyni. Prezidentas prašė įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, bet Seimas tai atmetė, prašo Vyriausybės išvados. Šis įstatymas toliau bus svarstomas Seime birželio 2 dieną po Vyriausybės išvadų. Jei Seimas galutinai pritartų prezidento siūlymui, būtų skiriama vienkartinė papildoma išmoka šeimoms su vaikais.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas. Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

Nekilnojamojo turto (NT) pardavimų augimas ir palanki paskolų politika, ekspertų teigimu, pastebimai formuoja perteklinę nuomojamo būsto pasiūlą. Kol kas ši tendencija nėra itin ryški, taigi ir nuomos kainos išlieka stabilios. Tačiau situacija po truputėlį krypstą klientų naudai. Ekspertų teigimu, nuomos pasiūla Lietuvoje didelė, todėl kainos neauga ir netgi šiek tiek mažėja. Taip pat atsiranda nemažai iššūkių butų nuomotojams bei išryškėja trumpalaikės nuomos tendencija.

Pasibaigus Seimo sesijai, politikos ekspertai sako, kad iš ministrų geriausiai sekėsi tiems, kurie turėjo darbo Vyriausybėje patirties ir pokyčius savo srityse galėjo įgyvendinti be parlamento pritarimo. Dalis ministrų visuomenėje gali būti vertinami ne tiek dėl pačių sprendimų, kiek dėl netinkamo jų pateikimo visuomenei.