Velyknaktis

Šv. Velykos – tai ne tik krikščioniška Kristaus prisikėlimo, bet ir pavasario pradžios, gamtos nubudimo šventė. Nors dabar daugeliui ji asocijuojasi kaip margučių šventė ir visos pramogos susijusios su kiaušiniais, anksčiau, mūsų protėvių laikais, šv. Velykoms buvo rimtai ruošiamasi, o švenčiama tris dienas. Didysis tvarkadienis Etnologas Libertas Klimka sako, kad Didysis ketvirtadienis anksčiau buvęs didžiosios tvarkos diena – visi namų pakampiai tądien būdavo valomi ir švarinami.

Popiežius Benediktas XVI šeštadienio vakarą drauge su tūkstančiais tikinčiųjų dalyvavo Velyknakčio liturgijoje. Buvo iškilmingai uždegta Velykų žvakė, kurią Katalikų Bažnyčios vadovas įnešė į tamsoje skendinčią Šv. Petro baziliką. Netrukus savo žvakeles įžiebė ir tūkstančiai tikinčiųjų ir didžiulėje bazilikoje tapo šviesu. Šviesa simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, kuris prisimenamas vėlyvose Velykų šeštadienio mišiose.

Didįjį šeštadienį baigėsi Gavėnios laikotarpis ir Didysis tridienis – vakare, saulei nusileidus, bažnyčiose buvo šventinama ugnis ir uždegama visus metus degsianti didžioji Velykų žvakė. Nuo jos visi tikintieji prisidega savo atsineštas žvakeles, nušviečiančias tamsą bažnyčioje.

Arkikatedroje tradiciškai vyko Velyknakčio liturgija. Kardinolas A. J. Bačkis Vilniaus ir Lietuvos pagrindinėje šventovėje ragino melsti taikos, taip pat atsiversti ir tikėti Jėzų. Kardinolas priminė, kad Velyknakčio laukimas, tamsoje šviečiantys žiburiai primena mums, kad Jėzus nugalėjo tamsą ir prisikėlė. Šv. Mišiose dalyvavo daug žmonių, taip pat aukštų šalies politikų, pareigūnų. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.