Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos

Šiaurės Korėja antradienį jūros kryptimi paleido du „neidentifikuotus sviedinius“, nors vos prieš kelias valandas pasiūlė Jungtinėms Valstijoms rugsėjo pabaigoje atnaujinti darbines derybas, pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida ir kariškiai. Sviediniai ar raketos buvo paleisti rytų kryptimi iš Kečono rajono Pietų Pjongano provincijoje, nurodė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija baiminasi, kad Rusija galėjo aneksuotame Kryme dislokuoti branduolinių ginklų. „Dabar Krymas virto viena didele karine rusų baze. Turime pagrįstų įtarimų, kad ten gali būti branduolinių ginklų arba, mažų mažiausiai, infrastruktūra branduoliniams ginklams“, – pirmadienį televizijai ATR sakė užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. Pasak jo, būtent iš šio pusiasalio teritorijos gabenama karinė technika į, pavyzdžiui, Siriją.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketvirtadienį pareiškė, kad per „sudėtingą“ susitikimą su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu jam pasakė, jog Maskvai daugiau nebepavyks likti nenubaustai dėl cheminių ginklų naudojimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Jo darbotvarkėje numatyta ministrų diskusija dėl partnerystės su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalimis po 2020 metų, kai nustos galiojęs Kotonu susitarimas. 2017 metų gruodį Europos Komisija pateikė derybinio mandato projektą, kurį per tarybą aptars valstybių narių užsienio reikalų ministrai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų tikslas „Zapad“ ir yra mus išgąsdinti, sako pratybų metu į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) vyksianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos komitetas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos derybos dėl naujos branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, nors tam griežtai priešinasi branduolinį ginklą turinčios valstybės. Austrijos, Airijos, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Brazilijos pateiktam rezoliucijos projektui pritarė 123 nariai, 38 balsavo prieš, o 16 susilaikė.

„Nutekinami“ duomenys iš Rusijos, migrantų antplūdžio krizė (ypač žiniasklaidoje), skubūs regiono lyderių susitikimai su Rusijos atstovais rodo, kad Sirijoje bręsta permainos. Tiems, kurie tikisi, kad šįsyk pavyks apsieiti be Kremliaus įtakos, teks dar šiek tiek palaukti, visi požymiai rodo, kad Rusija ruošiasi karinei intervencija į Siriją.

Ukrainos karinė vadovybė konstatuoja: visoje fronto linijoje – absoliuti tyla, skelbia censor.net.ua. Antiteroristinės operacijos štabo atstovas spaudai šiandien televizijai „112 Ukraina“ pasakojo, kad nevyksta ne tik apšaudymai, tačiau priešas netgi nebeužsiima žvalgyba iš oro. „Šiuo metu, per visą parą, mes neužfiksavome nė vieno nepilotuojamo priešo lėktuvo. Tai yra, galima konstatuoti, kad per visą perimetrą faktiškai yra visiška ramybė“, – pareiškė jis.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.