Vaida Girčė

Neeilinis konfliktas Kaune, į kurį įsivėlė pagarsėjęs skandalistas Antanas Kandrotas-Celofanas ir prokuroras Ovidijus Vasiliauskas. Celofanas po bylos išgirdęs, kad gali ilgam atsidurti už grotų ėmė persekioti prokurorą ir jį filmuoti. Tuomet ir įvyko incidentas, o jo pasekmės – dužęs telefonas ir du pareiškimai policijoje. Dėl prokuroro elgesio pradėtas vidinis tyrimas.

Rytą Kauną paralyžiavo viena didžiausių pastarojo meto avarijų. Į keleivių pilną mikroautobusą įsirėžė sunkvežimis, autobusiukas virto ant šono, pažiro jo stiklai, o viduje buvo tikra mėsmalė.  Sužeisti net 16 žmonių, į nelaimės vietą atskubėjo net 13 greitosios automobilių, visi sužeistieji paskirstyti į dvi Kauno ligonines. Kai kurių traumos itin pavojingos – jie paguldyti į Kauno klinikų reanimaciją.

Kaune surengta unikali ekskursija, nustebinusi ir jos dalyvius, ir praeivius. Bėgiais mieste, kuriais tik retkarčiais gabenami kroviniai, dardėjo pilnas vagonas keleivių. Jie vyko į ekskursiją „Drobės“ fabrike. Šimtmetį gyvuojančiame fabrike kadaise darbuotojai audė tekstilę, o dabar veikia gausybė įvairių įmonių ir kūrybinių erdvių. „Su keleiviais į tokią ekskursiją važiavome pirmą kartą“, – sako „Drobės fabriko“ atstovė Jūratė Jackytė.

Patiklaus jauno vyro meilė internetinei draugei baigėsi finansiniais nuostoliais – vyras prarado ir turėtus tūkstančius eurų ir net sutiko paimti dvidešimt penkių tūkstančių eurų paskolą. Ir tik vėliau suprato tapęs sukčių auka. Jį taip maustė keturi vaikinai – tarp jų ir kovinio sporto treneris, ir kariuomenėje dirbęs jaunuolis.

Didžiausio Lietuvoje kyšio byla jau teisme. Tiesa, pirmajame posėdyje jos atversti nepavyko. Buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas byloje kaltinamas reikalavęs ir mažiausiai 8 kartus paėmęs kyšį, kurio bendra gautų pinigų suma – ketvirtis milijono. Pinigus jis slėpė namuose – ten rasta dalis grynųjų, sukišti į įvairias slėptuves ir net užmarinuoti stiklainiuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kauno marių dugne likusių užlietų kaimų istorijos kasmet atgyja vis naujai. Šiemet tam pasirinkta mitologinė misterija. Ją kuria ir profesionalūs atlikėjai, ir vietiniai gyventojai. Jie kviečia prisiminti lietuviškąją Atlantidą ir vandeniu užlietus tūkstančių žmonių gyvenimus. Ten, kur dabar tyvuliuoja Kauno marios, prieš 64 metus virė gyvenimas, ganėsi karvės, triūsė darbininkai, augo sodai ir stūksojo kaimo trobos.

Nors rugpjūčio 24 d. buvo minima gandrų išskridimo diena, tačiau išlydėti beveik nėra ką. Baltieji gandrai jau prieš kelias savaites susibūrė ir patraukė į šiltuosius kraštus. O štai juodieji jų giminaičiai kelionei dar tik ruošėsi. Pasak ornitologų, šiųmetė vasara gandrams nedėkinga – labai trūko maisto, tad ir jauniklių jie užaugino mažai. Baltieji gandrai jau ne pirmus metus Lietuvą palieka itin anksti.

Po brutalaus išpuolio viduryje dienos Laisvės alėjoje metaliniais strypais ginkluoti nusikaltėliai spruko kuo toliau nuo Kauno. Pora jų pareigūnai sulaikė Alytuje, o kitus Molėtuose prie ežerų. Visus juos teismas suėmė 3 mėnesiams. Pareigūnai atskleidžia jau žinantys ir likusius gaujos narius, tad tik laiko klausimas, kada jie atsidurs areštinėje.

Kauniečius sukrėtė šiurpus incidentas – šuo kieme mirtinai sudraskė katę. Policija tiria įvykį ir jau sako sulaukusi tikrojo šuns šeimininko reakcijų – jis pasakoja neva tą dieną augintinį palikęs tėvo globai. Kauniečiai tapo šiurpaus įvykio liudininkais – pro langą mergina nufilmavo, kaip šuo kieme pagriebia katę ir nešasi ją nasruose. Filmuotis nenorėję liudininkai pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus – šuo vargšę katę purtė ir tąsė, kol nelaimėlė nusibaigė.

Studentų archeologinius kasinėjimus Kernavėje vainikavo neįtikėtina sėkmė. Jie aptiko unikalų lobį – senovinę baltų genčių valiutą – 4 sidabrinius lietuviškus ilguosius. Tokie radiniai itin reti. Viduramžiais tai buvusi itin didelė suma pinigų. Už dvi tokias sidabrines lazdeles galėjai pirkti karo žirgą, šiandienos kainomis – tai prabangus sportinis automobilis. Archeologė rikiuoja Kernavėje aptiktus unikalius radinius – tai pirmieji lietuviški pinigai.

Ugniagesiai su nerimu stebi ant namų stogų įrengiamų saulės elektrinių bumą. Mat atvykę gesinti tokio pastato jie sunkiau pasiekia gaisro židinį, o kartais net nukenčia nuo elektros srovės. Mat pigesnės elektros trokštantys gyventojai kartais dar labiau pataupo ir darbus patiki nekvalifikuotiems darbininkams, ne visada pasirūpina saugumu, neįsirengia specialių prietaisų, kurie nelaimės atveju šią elektrinę išjungtų. Saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vos spėja suktis – užsakymų gausybė.

Po penktadienio muštynių Laisvės alėjoje, kurios priminė laukinius mafijos laikus, policija skelbia sulaikiusi 4 įtariamuosius. Kitų vis dar ieško. Pareigūnai patvirtina, kad taip brutaliai santykius miesto centre aiškinosi nusikalstamo pasaulio veikėjai, apsiginklavę kastetais ir metaliniais strypais. Laimė, konflikto metu nenukentėjo pašaliniai žmonės.

Pačiame Kauno centre tiksi nelaimės bomba. Kol gyventojai niekaip nesusitaria tvarkyti byrančių balkonų, ir jie patys, ir praeiviai kasdien rizikuoja savo gyvybe. Kad išvengtų tragedijos daugiabučio administratorius jau net užtvėrė balkonus. Jei gyventojai nesusitars įmonė vis tiek imsis remonto, tik žmonėms tai kainuos gerokai brangiau.

Penktadienio rytas Vakariniame aplinkkelyje pakaunėje prasidėjo skaudžia avarija, kuri įvyko dėl neapdairaus mikroautobuso manevro. Bandydamas išvengti susidūrimo su juo, lengvojo automobilio vairuotojas suktelėjo vairą, mašiną sumėtė ir ši rėžėsi į atitvarus, juos perskriejo ir nusileido ant stogo kitoje greitkelio pusėje, apgadindamas dar kelias mašinas. Penktadienio ryte eismą Vakariniame aplinkkelyje paralyžiavo skaudi avarija – viena mašina vertėsi ant stogo, dar trys apgadintos.

Į Kauną sugrįžo laukiniai 90-ieji. Vidury baltos dienos Laisvės alėjoje įvyko siaubingos muštynės. Gauja kaukėmis ir metaliniais strypais bei kastetais apsiginklavusių užpuolikų sudaužė kavinėje sėdėjusius kauniečius. Vieną paplūdusį kraujais medikai išvežė į ligoninę. Aiškėja, kad taikiniu šį kartą tapo nusikalstamos grupuotės atstovas. Laisvės alėjoje likęs telkšoti kraujo klanas liudija siaubingą išpuolį. Gauja čia užpuolė pora kauniečių.

Girtas Kauno klinikų kardiologas pakaunėje partrenkė moterį, kuri ėjo kelkraščiu. Moteris nuvežta į ligoninę, o policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ar gydytojas šįryt pasirodė darbe, nežinia, mat Kauno klinikos į žurnalistų klausimus neatsakinėja. Nelaimė nutiko Domeikavoje, Muitinės gatvėje apie 20 valandą – čia „Volvo“ partrenkė kelkraščiu ėjusią moterį.

Gyvūnų globėjų rankose atsidūrė šiųmetis jūrinio erelio jauniklis. Vienas galingiausių Lietuvos paukščių toks išsekęs, kad tesveria pora kilogramų. Specialistai kol kas nežino tikslių priežasčių, kas taip nualino sparnuotį, bet spėja, kad pradėjęs savarankišką gyvenimą šis nesugebėjo susirasti grobio, o atgavęs jėgas sparnuotis keliaus į laisvę.  Gabalėlį mėsos, žuvies, krevetę, o gal midiją – štai tokį gurmanišką meniu gyvūnų globėjai siūlo naujokui – jūriniam ereliui.

Genovaitės šiltnamyje noksta raudoni, geltoni ir juodi pomidorai, o kai kurie net labai erotinių formų. Čia auga ir agurkai, kurie nuskinti gali stovėti pusmetį ir negenda. O štai lauke pūpso amišų auginami melionai ar trombonus primenantys moliūgai. Genovaitės Kudrevičienės šiltnamis pakaunėje – tarsi įdomybių ekspozicija. Čia veši net 27 pomidorų veislės.

Beveik 90 tūkstančių eurų – tiek prarado žmonės, susigundę fiktyvioje interneto svetainėje parduodamais telefonais ir prabangiais automobiliais. Į teisiamųjų suolą sėdęs jaunas kaunietis tikina, jog juo pasinaudojo kiti aferistai, o jis esą nežinojo, kad jo vardu įsigytoje svetainėje apgaudinėjami žmonės. Teisiamųjų suole 24-erių Mantas Šidlauskas atsidūrė už sukčiavimą. Tačiau jaunas vyras sako, neva pats tapo gudrių aferistų auka.

Lietuviai vis dažniau ieško išskirtinių patirčių ir renkasi įdomias ekskursijas, o ypatingo dėmesio sulaukia apsilankymai industriniuose objektuose. Kaunas pirmą kartą atvėrė Petrašiūnų elektrinės duris gyventojams ir sulaukė anšlago. Bilietų į ekskursijas neliko per parą. Būrys kauniečių keliauja žvilgtelėti ten, kur prašalaičiai įprastai nepatenka – į Petrašiūnų elektrinę gyventojai taip įleidžiami pirmą kartą.

Nors dar rugpjūtis, Kauno želdinių vaizdas daug kur jau primena rudenį. Nurudo liepos, kaštonai ir klevai. Ypač liūdnas vaizdas Laisvės alėjoje. Kauniečiai sunerimę: gal medžiai miršta po buvusios rekonstrukcijos? Tačiau savivaldybė ramina – liepoms ir kitiems augalams pakenkė daugelis veiksnių, bet esą kitąmet jie vėl vešliai sužaliuos. Laisvės alėją ir prieigas valantys tvarkdariai stebisi.  Nors dar ne ruduo, medžių lapai nurudę ir krenta – darbo padaugėjo.

Dzūkų jūra vadinamas Dusios ežeras šiuo metu poilsiautojams itin nesvetingas. Išsimaudę jame žmonės skundžiasi bėrimais ir niežuliu, o kūną nusėja raudonos dėmės. Ypač kenčia vaikai ir alergiški žmonės. Specialistai perspėja šiame ežere dabar nesimaudyti, nes jame dauginasi pavojingos lervos. Atsigaivinti trokštantys poilsiautojai to nepaiso, o po to tenka daug kasytis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje Žolinių laikotarpiu aidėjo sutartinės. Čia vyko sutartinių maratonas „Suburtynė“, kur daugiabalsės lietuvių liaudies dainos be sustojimo skamba ištisą parą. Šio renginio iniciatorė Skaidra Jančaitė sako, kad sutartinės yra tarsi malda. Pasak renginio organizatorių, pastaruoju metu sutartinės vis labiau populiarėja. „Mes viską bandome atkurti atkelti, čia yra tūkstančiai tų giesmių ir jos yra netuščios.

Pakaunėje Lapių miestelyje stūksantys pilies griuvėsiai traukia entuziastų dėmesį. Jie pagal archeologų tyrimus atkūrė pilies pirmykštį vaizdą, tiesa, tik popieriuje. Atstatyti pilį, pasak paveldosaugininkų, neįmanoma, tačiau ją pritaikyti visuomenės poreikiams – realu. Apgriuvę ir krūmų prižėlę raudonų plytų sienojai Kauno rajone Lapėse mena didingą istoriją – tai buvusios įtvirtintos didikų rezidencijos, vadinamos tiesiog pilimi, liekanos.

Labai neįprastame zoologijos sode Babtuose visi gyvūnai yra žali, nes suformuoti iš augalų, daugiausia tujų. Tai – topiarai. Jais pakaunėje gyvenanti pora susidomėjo prieš 15 metų, o dabar gyviai vos telpa jų kieme Laima Ratkelienė dailina kailį tigrui, o jis labai neįprastas – iš augančių tujų. Ir tokių unikalių gyvūnų šeimos namų kieme Babtuose – 16 – visas mini zoologijos sodas.

Skubantieji į pajūrį nuo penktadienio popietės iki pat vakaro turėjo apsišarvuoti kantrybe, mat ilgam strigo spūstyse. Greitkelyje nuo Kauno iki Klaipėdos pasipylė avarijos, vienoje žuvo vairuotojas, kitose smarkiai suknežinti automobiliai. Košmariškas penktadienio vakaras buvo skubantiems pajūrio link. Greitkelyje nuo Kauno iki Klaipėdos viena po kitos pasipylė skaudžios avarijos, ilgam įkalinusios šimtus keliautojų spūstyse.

Niūrios prognozės Lietuvos kaimams – jie sparčiai nyksta. Virš 4 tūkstančių šalies kaimų jau neturi gyventojų, o jų vardas telikęs žemėlapiuose.  Kadaise Pagilupio kaime stūksojo daug sodybų, o dabar belikusios vos dvi – vienoje gyventojas Vytautas Žilys su žmona, kitoje kaimynė. „Galėčiau parduoti ir nusipirkti, bet aš mieste nelabai noriu. Man neišeina mieste gyventi“, – sako Pagilupio gyventojas V. Žilys. Kaimai tuštėja ir nyksta.

Popietę greitkelyje ugnies fakelu virto keleivinis autobusas. Transporto priemonė užsiliepsnojo bevažiuodama. Laimė, vairuotojas laiku pastebėjo ugnį ir sustojo. Spėjo išlipti visi keleiviai ir net susirinkti savo daiktus. Juodų dūmų stulpą iš tolo fiksuoja važiuojantieji autostrada Vilnius–Kaunas netoli Grabučiškių. Čia ugnies fakelu virto tarptautinių autobusų tinklo „Eurolines“ autobusas.

Nuo rugpjūčio 1 d. Kauno autobusai ir troleibusai stotelėse sustos tik keleiviams paspaudus „Stop“ mygtuką. Taip pat tuo atveju, jei vairuotojas matys stotelėse laukiančių žmonių. O štai tuščias stoteles vairuotojai galės tiesiog pravažiuoti nė nestabtelėję, nors anksčiau už tai sulaukdavo ir skundų, ir net baudų. Kauno troleibusuose ir autobusuose jau seniai esantys, bet iki šiol nenaudojami „Stop“ mygtukai nuo rugpjūčio 1 d. tampa itin svarbūs.

Teisme jau trečia byla, kurioje kaunietis stalius, apsimetęs odontologu, kaltinamas taisęs žmonėms dantis ir juos protezavęs be jokio medicininio išsilavinimo. Šį kartą nukentėjo viena garbaus amžiaus senjorė, patikėjusi šarlatano skelbimu laikraštyje ir bandžiusi pas jį gydytis. Anksčiau dirbęs savo namuose, dabar apsišaukėlis vykdavo jau į klientų namus. O darbui naudojo seną dantų techniku dirbusio tėvo įrangą ir net statybinius įrankius.

Lenkija jau skaičiuoja pirmąsias kačių aukas, kritusias nuo paukščių gripo, ir net atšaukinėja kačių parodas. Lietuvos gyvūnų globėjai sako irgi radę jau nugaišusius ir įtartinų negalavimų kamuojamus augintinius, jie, deja, neišgyveno. Tačiau mūsų šalies Maisto ir veterinarijos tarnyba atsisako juos ištirti. Specialistai ramina – nėra pagrindo panikuoti, bet saugotis pataria.

Kaune darbininkai pradėjo kraustyti moters butą Žaliakalnyje, kurį šeimininkė iki palubių užkrovė šiukšlėmis ir įvairiais rakandais. Iš moters buto į laiptinę, kaimynų butus ir net aplinkinius namus jau kuris laikas veržiasi ordos tarakonų. Tačiau beveik 2 metus tarakonų antplūdį kentę kaimynai dabar vėl nežino, ar kada sulauks švaresnio ir ramesnio gyvenimo. Tik pradėjus tvarkymą, viską teko stabdyti – iškilo teisinių niuansų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vasaros karščiai visus vilioja prie vandens. Deja, pramogos dažnai baigiasi tragedija, o Lietuva pagal skendimų skaičių atrodo itin prastai. Mūsų šalyje nuskęsta net 4 kartus daugiau žmonių nei Europos Sąjungos vidurkis. Pasaulyje esame irgi prie paskutiniųjų. Gelbėtojai vardija priežastis ir pataria, kaip saugiai elgtis vandeny. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Gelūžės ežere Vilniuje už plūdurų nuplaukęs jaunas 25-erių Sakartvelo pilietis panėrė ir nebeiškilo.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai įgyvendina ambicingą idėją. Jie sumanė vienoje vietoje surinkti visas lietuvių, latvių ir estų selekcininkų išvestas augalų veisles ir įkurti Baltijos sodą. Ten jau dabar veši šimtai augalų, o naujos veislės vis plūsta į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai žavisi ten puoselėjamais augalais.

Paryčiais kaišiadoriečius iš lovų vertė ir į telefonus atskrieję pavojaus pranešimai, ir specialiųjų tarnybų sirenos. Degė langus ir duris gaminanti įmonė, iš gamyklos veržėsi juodi dūmai ir liepsnos, ugnis suniokojo jau pagamintą produkciją, ruošinius, įrengimus ir pastatus. Nuostoliai milžiniški.

Aiškėja naujos trijų vaikų pagrobimo Kaune detalės. Teigiama, kad vieno iš pasimatymu su vaikais metu vienas tėvų pastūmė įstaigoje dirbančią darbuotoją ir taip pagrobė vaikus. Pagrobtų vaikų šeima – atsisakiusi mūsų šalies pilietybės ir net išmetusi asmens dokumentus. Vaikai iš tėvų laikinai buvo paimti teismo sprendimu, nes gimdytojai neužtikrino jų ugdymo – neleido vaikų į mokyklą, netikrino sveikatos, vengė bendrauti su specialistais, o siūlomos pagalbos atsisakė.

Neeilinė drama Kaune: tėvai iš globos įstaigos pagrobė tris savo 5-erių, 7-erių ir 9-erių metų vaikus ir juos išsivežė nežinoma kryptimi. Vaikų policija ieško jau 3-ią parą.  Pagrobtų vaikų šeima – atsisakiusi mūsų šalies pilietybės ir net išmetusi asmens dokumentus. Vaikai iš tėvų laikinai buvo paimti teismo sprendimu, nes gimdytojai neužtikrino jų ugdymo – neleido vaikų į mokyklą, netikrino sveikatos, vengė bendrauti su specialistais, o siūlomos pagalbos atsisakė.

Vandalai dvi naktis iš eilės brovėsi į unikalų Kauno objektą – Žaliakalnio funikulierių – ir jį niokojo. Išlaužė duris, sudaužė šviestuvus ir suskaldė stiklus. Norėjo ir pasivažinėti, bet, laimė, pritrūko fizikos žinių. Funikulierius iš vietos nepajudėjo, bet bejunginėdami įvairias svirtis piktadariai užblokavo jo stabdžius. Žaliakalnio funikulieriaus mašinistas patyrė šoką ankstyvą rytą atskubėjęs į darbą ir išvydęs atlapotas abiejų vagonėlių duris bei viduje pažirusias šukes.

Vidurdienį Raseinių rajone užsiliepsnojo lentpjūvė. Didžiulis medienos prikrautas angaras degė atvira liepsna. Slopinti gaisro sulėkė ne tik visos Raseinių ugniagesių pajėgos, atvyko pagalba iš Kelmės ir net Kauno. Gaisrą gesinti itin sunku, keliems ugniagesiams prireikė ir medikų pagalbos. Atvira liepsna pleškėjo milžiniškas angaras ir jame esanti mediena. Ugnis lentpjūvėje Raseinių pašonėje Stonuose įsiplieskė apie vidurdienį.

Kasmet retus šalies augalus apžiūrintys botanikai dėl kelių augalėlių nukeliauja šimtus kilometrų. Botanikai atvirauja, kad pasigenda griežtesnės retų augalų apsaugos, mat dažnai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo vietoje randa tik išraustą duobutę.  „Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.

Kaune, Žaliakalnyje, pastatytą šešių aukštų daugiabutį teismas įpareigojo nugriauti. Dėl jo statybų kelerius metus vyko teisminiai ginčai, nes dėl pažeidimų skundėsi ir kaimynai, ir statybų inspekcija. Milijonus į namo statybą sukišęs verslininkas vis dar viliasi, kad namą pavyks išsaugoti. „O sprendimas yra vienintelis šiuo metu – pastatą nugriauti“, – teigia statybos inspekcijos patarėja Gintarė Slušnienė.

Kaunietė iš vilnos kuria itin tikroviškus gyvūnus. Labiausiai mėgsta kurti kačių atvaizdus, tačiau teigia, kad sulaukia ir egzotinių pasiūlymų – nuvelti lūšį ar tinginį. Felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė unikaliais aksesuarais su veltiniais gyvūnų atvaizdais puošiasi dažnai ir ypač daug dėmesio sulaukia kačių parodose. Turi seges su visų augintų ar auginamų kačių atvaizdais. „Labai nustebino ir mane pačią, ir kolegas, kurie yra kačių ekspertai.

Šiuo metu prasideda viendienių žydėjimas. Didžiausią jų kolekciją auginantys raseiniškiai šiuo metu puoselėja pustrečio tūkstančio šių gėlių veislių. „Galima net sakyti, kad tai daugiau negu pasididžiavimas, nes tikrai labai gera veislė visomis savybėmis: ir gausiai žydi, ir gerai žiemoja, ir beveik visi žiedai idealiai gražūs“, – komplimentus žarsto savo išvestai viendienių veislei – „Meilės deivė“ – gėlių selekcininkė Viktorija Vyšniauskienė. Šią veislę moteris registravo tik šiemet.

Kauno valdžia užsimojo Laisvės alėjoje pastatyti milžinišką obeliską policijai ir taip paminėti jos šimtmetį. O tam skyrė įspūdingą sumą – daugiau kaip 200 tūkstančių mokesčių mokėtojų eurų. Policijos pareigūnai, ypač vyresnės kartos, tokio didingo jų profesijos įamžinimo trokšta. O štai dalis miestiečių idėją vertina prieštaringai, vadina pinigų švaistymu ir primena, kad ir pats Kauno meras kadaise buvo milicininkas.

Šalies verslo įmonių atstovai su nerimu žvelgia į jaunąją kartą. Verslininkai sako, kad jiems darbuotojų ir specialistų labai trūksta, o prisivilioti juos – sunku. Didelė dalis jaunimo nori gauti didelę algą, itin lankstų grafiką bei kitus privalumus, nors patys neturi nei pakankamos kvalifikacijos, nei įgūdžių. Drabužių siuvykloje pats darbymetis. Įmonės atstovai sako, kad priimtų dar siuvėjų, bet pasirinkimas menkas. O surasti aukštesnės kvalifikacijos specialistų – beveik neįmanoma.

Ariogaloje trūkus į žemę įkastai senai kuro talpyklai į gruntą išsiliejęs dyzelinis kuras jau pasiekė ir Dubysą. Ariogalos apylinkėse paskelbta ekstremali situacija ir kol kas jos atšaukti neplanuojama. Ariogaloje ugniagesiai ir vietiniai keičia bonines užtvaras. Jos persisunkusios naftos produktais. „Kaip kūdikiui sauskelnes, taip ir čia turėtų tuos maišus pakeisti kiekvieną rytą ir vakarą, o dabar penktadienį patvarkė ir guli, tai kaip nebus to kvapo“, – sako Ariogalos gyventoja.

Pramoginis pasiplaukiojimas laivu Nemune nuo Kauno iki Zapyškio tuzinui keliautojų vos nesibaigė tragedija. Vidury maršruto iš laivo ėmė veržtis liepsnos. Laimė, kapitonas laiku sureagavo ir prišvartavo laivą krante. Žmonės spėjo išlipti, jie nenukentėjo. „Kas vyksta Kaune“ vaizdo įraše matyti, kaip iš keleivinio laivo „Žalgiris“ veržiasi dūmai. Į Nemuno pakrantę sugužėję gausios ugniagesių pajėgos tramdo laivą niokojantį gaisrą. Vanduo tiekiamas plaukiojančiu siurbliui tiesiai iš upės.

Jonavos Joninių tvenkinyje – mirtini spąstai poilsiautojams. Išgriovus sovietinį betoninį baseiną, jo liekanos liko po vandeniu. Vienas neatsargus šuolis ir žmogus gali susižaloti ar net užsimušti. Ir tik pilietiškiems žmonėms paviešinus grėsmę keliančius radinius, valdžia paragino rangovą viską išvalyti. Paniręs po vandeniu Jonavos Joninių tvenkinyje Aurimas nustėro.  „Buvau šokiruotas to, ką pamačiau, po vandeniu.

Dabar pats gyvūnų prieglaudų pilnėjimo metas. Į prieglaudas kasdien patenka dešimtys kačiukų, nuo vos gimusių iki ūgtelėjusių. Jais rūpintis reikia ištisą parą. Gyvūnų globėjai sako, kad nors apie kačių sterilizaciją kalbama daug, rezultatai dar nepakankami. Ne visos savivaldybės tuo tinkamai pasirūpina pirkdamos paslaugas, tad kačių populiacijos reguliavimas gula ant savanoriškų organizacijų, išgyvenančių tik iš žmonių aukų.