Didžiulį verslą pakaunėje, netoli Garliavos, šalia greitkelio puoselėjantys armėnai sako, kad patyrė šoką, sužinoję, kad rekonstruojant „Via Baltica“ atkarpą iš jų ne tik paims dalį išpuoselėto sklypo visuomenės poreikiams, bet ir panaikins tiesioginį įvažiavimą į teritoriją.
„Kai pamatėme pagrindinį jų planą, mums pasidarė baisu, kadangi daugiausia kenčiam mes, mūsų žemes pasiima ir uždaro visus įvažiavimus, kaip mes egzistuosim, kaip dirbsim – nežinau“, – teigia verslininkas Borisas Oganianas.
Verslininkai atvirauja, kad žlugs viskas, ką jie tiek metų kūrė: kavinė, viešbutis ir vilkikų stovėjimo aikštelė.
„Jausmas toks, lyg būtumėm gavę dūrį į nugarą. Ilgalaikio stovėjimo aikštelė sunkvežimiams, automatiškai mes netenkam elementariai net įvažiavimo į tą aikštelę. Tai tampa neįmanoma. Visa tai daryta mūsų lėšom, jokių paramų“, – sako marti Arevik Oganian.
Be darbo esą liks kelios dešimtys darbuotojų.
„Pas mus 22 darbuotojai, pagrinde 80 proc. iš kaimo vietovės, vėl juos visus paleisim į Darbo biržą“, – teigia B. Oganianas.
Verslininkai baiminasi paties blogiausio.
„Įvažiavimas yra pagrindinis dalykas šio verslo gyvavimui, jei jo nėra, mūsų laukia ne tik bankrotas, nes jei jis dar turtą gali parduoti, o mes negalėsim, nes jo niekam nereikės“, – tikina A. Oganian.
Verslininkai sako, kad už vilkikų stovėjimo aikštelę dar net paskola neišmokėta, tad nebežino, ko griebtis. O tame pačiame „Via Baltica“ kelyje, tik arčiau Marijampolės, buvo rastas sprendimas dėl degalinės.
„Prie kitų prisiderinta, tai įvažiavimas patrauktas, tai dar kažką, o mano klientai palikti beviltiškoje padėtyje“, – teigia advokatė Aušra Ručienė.
Verslininkai kreipėsi į teisininkus ir gina savo interesus bei teigia, kad tereikia koreguoti projektą.
„Tas įvažiavimas yra oficialiai įtvirtintas Registrų centro išrašuose ir jį panaikinti, vien dėl to, kad yra neįsigilinta į situaciją būtų neteisinga“, – sako A. Ručienė.
Už „Via Baltica“ rekonstrukciją atsakinga Automobilių kelių direkcija sako, kad greitkelio, kur vasaromis bus 130 km/val greitis, rekonstrukcija vyksta pagal griežtus reikalavimus.
„Už kelių šimtų bus pagrindinis mazgas, kuriame bus paskirstomi srautai, ar į logistikos centrus, ar į kitus objektus, ar gyventojams, per tą žiedą bus orientuojami. <...> Nei vienos įvažos tarp Mauručių ir Garliavos, kur bus numatyta rekonstrukcija, nebeliks, nes reikalavimas labai aiškiai apibrėžia, kad įvažiavimai tokiame kelyje gali būti ne dažniau kaip 5 kilometrai“, – sako Automobilių kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis.
„Mūsų nei matys, mus aplenks, nematys – o jei ir pamatys, tai neturės galimybės įvažiuoti, neperskrisi gi tvoros“, – sako A. Oganian.
Valdininkai sako, kad bus pastatyta permatoma garso izoliacinė sienelė, o į verslo teritoriją klientai pateks krašto keliu.
Šiuo metu kaip tik vyksta žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūros, jas tikimasi baigti iki Naujųjų metų, lygiagrečiai paskelbtas ir „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcijos techninio projekto konkursas.
„Yra numatomos viešinimo procedūros, visi kviečiami, gyventojai, verslo subjektai susipažinti su sprendiniais, pateikti savo pastebėjimus, pasiūlymus, į kuriuos projektuotojai ieškos galimybių atsižvelgti. Gali keistis tam tikros lokacijos pagrindinių įvažiavimų, išvažiavimų, lėtėjimo greitėjimo juostų, pačios įvažos dėl eismo dalyvių saugumo jos bus panaikintos“, – tikina A. Vilkelis.
Manoma, kad šios „Via Baltica“ atkarpos rekonstravimo darbai prasidės maždaug po trejų metų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
