Šančių parapijos klebonas atrakina duris, o už jų – šarvojimo salė. Tai jos remontas tarp kauniečių sukėlė didžiulį šaršalą. Parapija socialiniame tinkle pasigyrė atnaujinusi atsisveikinimo su mirusiais erdvę ir kiemą. Tačiau išvydę, kaip po remonto atrodo šarvojimo salė, gyventojai žėrė aštrios kritikos.
„Salė iki jūsų „remonto“ buvo, ko gero, viena gražiausių Kaune, be galo skoninga, su savo istorine aura. Padarėt euroremontą ir salę pavertėt banalia, miesčioniška. Taip, kažkam gipskartonis ir plastikas gražu kaip silikoninių rožių puokštė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Jūratė.
„O siaube, ką čia pridarėt. Subjaurota žiauriai. Vos infarkto negavau pamačius. Sugadinta, kas buvo gražu. Dabar baisus kinietiškas kičas. Geriau klebonas sielą išsibalintų negu sienas išbalintų“, – rašo Inga.
Pats parapijos klebonas Audrius Mikitiukas rašė replikas kritikuojantiems.
„Aš ir parašiau, niekas nesišarvoja, tai negi lauksim jūsų dviejų, kol pasišarvosit, ir laikysim salę neremontuotą“, – sako A. Mikitiukas.
Žmonės priminė ir kaip anksčiau atrodė ši salė. O paaiškėjo, kad prieš du dešimtmečius dar 2002 m. jai interjerą sukūrė žinomas Kauno architektas Audrys Karalius.
„Painterpretuota Malevičiaus „Juodo kvadrato“ tema, nes jis yra tari langas į niekur. Tada ant to juodo kvadrato, juodais dažais mes užrašėm maldą „Tėve mūsų“, žiūrint frontaliai nieko nesimato, nes ant juodo juodai ir skiriasi tik dažo blizgumas, bet žiūrint tam tikru kampu tu imi regėti“, – pasakoja architektas A. Karalius.
Už tą originalų interjerą A. Karalius anuomet gavo ir diplomą Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose iš garsaus pasaulio architekto Massimiliano Fukso rankų. Autorius sako, tai, kas liko iš salės, jį šokiravo.
„Jis primena kooperatyvų laikus, kai tokie interjerai buvo daromi pradedant kebabinėm, baigiant avalynės taisyklom. Kai prabyla kičas per savo monitorius ir „liustras“ tai bet koks sakralumas nutyla“, – teigia A Karalius.
O klebonas Mikitiukas tikina, kad paskirtas į Šančius tikrai ne originalųjį šarvojimo salės interjerą jau rado, o perdarytą. Kas ir kada ten darbavosi – nežinia. Bet esą vaizdas jau buvęs baisus.
„Kai aš sulyginau tas nuotraukas, kaip buvo prieš 20 metų ir kaip aš radau atėjęs prieš 5 metus, tai du skirtingi variantai“, – sako klebonas.
Dvasininkas pasakoja, kad aplinka žmones atbaidydavo, per mėnesį sulaukdavo vos vieno kito norinčio šarvoti savo artimąjį, tad esą ir ėmėsi remonto.
Kunigas dievagojasi, jei interjeras būtų išlikęs kaip prieš dvidešimt metų – nagų esą nebūtų kišęs, tik atnaujinęs. Sako svarstęs gal plytas nuvalyti su smėliavimo technika, bet pasirinko, kas pigiau. Šarvojimo salės remontas bei trinkelės kieme parapijai atsiėjo 15 tūkstančių eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
