Pavasarį kauniečiai, pamatę Amalės upelį, buvo šokiruoti – jis virto padangų sąvartynu.
„Amalės pavyzdys yra pats kraupiausias, Kauno miesto teritorijoje, ne kažkur vidury miško, miesto teritorijoje upely mes surinkom 3 tonas padangų“, – teigia Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.
Šios padangos nukeliavo į perdirbimo gamyklą.
„Perdirbus padangą, mes panaudojame 100 procentų jos sudedamųjų dalių, tai metalas, tekstilė, ir iš gautos gumos galima pagaminti granules. Tokių granulių vėliau panaudojimas yra labai platus“, – sako UAB „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
„Gali gimti garso izoliacinės plokštės, kurios montuojamos į pastatus, gali gimti kelių atitvarai, vienos įmonės netgi gamina padus batams iš perdirbtų padangų“, – sako I. Budraitė.
Šiuo atveju perdirbtos padangos tapo stalo teniso aikštelės danga, aikštelė įrengta kauniečių itin lankomame Draugystės parke. Ją jau išbandė teniso mėgėjai.
„Ji labai gera danga, nes neslysta batai, kas svarbu stalo tenise, nes juda tik kojos“, – tikina kaunietis Aurimas Nariūnas.
Jos gamintojai sako, kad nors danga yra iš perdirbtų padangų ji yra saugi.
„Mes turime sertifikuoti tokią dangą, ir tai vyksta dėl to, kad ji saugi, jei vaikai nukrenta, sugriūna ir panašiai. Ji nedulka, ji atlaiko žiemą-vasarą visus sezonus. 02.2702.35 tokios dangos paplitimas, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje labai platus ir nenustatyta kenksmingų išeigų žmogui“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
O Aplinkos ministerijos specialistai yra atsargesni, tikina, kad vieningos nuomonės kol kas nėra, vis dar trūksta tyrimų.
„Europiniu lygiu kaip ir svarstoma uždrausti iš padangų gumos atliekų daryti sporto aikštynams ar įvairioms žaidimų aikštelėms naudoti dangą, <...> Sklando kalbos, kad gali būti tas iš tikrųjų neigiamas poveikis“, – teigia Aplinkos ministerijos patarėjas Mindaugas Kauzonas.
Vis dėlto pačios padangos iki šiol nelaikomos pavojingomis atliekomis. Gamtoje jos visiškai suyra maždaug per 120 metų. Kenksmingiausiomis tampa, kai užsidega.
„Padangos pačios gulėdamos kažkur lauko sąlygom, atviroje teritorijoje, veikiamos kritulių, sniego, lietaus, šalčio jokio žalos kenksmingos apčiuopiamos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai nedaro“, – sako Aplinkos apsaugos departamento specialistas Paulius Rutkauskas.
O žalieji tikina, kad ir išmestos, kur papuola, gėlių prisodintos, ar aplinkos dekoracijomis paverstos padangos dūla pamažu ir kelia didelį pavijų.
„Jos irsta aplinkoje, nuo jų atsiskiria mikroplastikas ir kitos toksinės medžiagos, kurios geriasi ir į dirvožemį, jei ji palikta vandenyje, jos pereina į vandenį, ten daro taršą, kuri atliepia kiekvienam iš mūsų“, – tikina I. Budraitė.
Aplinkosaugininkai ramina – rizika minimali. Nors išties dūlėdamos padangos išskiria nuodingą ir net vėžį galinčią sukelti medžiagą – benzeną, bet neigiamas pasekmes žmogus pajustų, jei nuolat būtų tokioje aplinkoje.
„Kur ta padanga guli, gal dirvožemyje, grunte, paviršiniuose vandens sluoksniuose galėtume to benzeno apraiškas ir rasti. Turi veikti tam tikroj koncentracijoj, tam tikrą laiką, tą patį žmogų, poveikis atsiranda tik tuo metu, kai žmogus veikiamas pastoviai“, – sako P. Rutkauskas.
Lietuvoje vis dar pasigendama ir tinkamos padangų surinkimo sistemos, todėl jų šimtai mėtosi pakelėse, pamiškės ir upėse.
„Valstybė turėtų spręsti sistemiškai, per metus tu kaip asmuo gali 4 atvežti ir taškas, o atvirkščiai, gal padaryti amnestiją, kuo tu daugiau pristatai padangų, gauni dovanų ar nuolaidų, man atrodo tik per meduolį, o ne per botagą mes galim motyvuoti keisti situaciją“, – teigia I. Budraitė.
Vidutiniškai kasmet Lietuvoje atliekų tvarkytojai surenka ir sutvarko apie 50 tūkst. tonų padangų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
