Vilniaus gatvėje ant akmeninio grindinio irkluojantys baidarininkai buvo išties neįprastas vaizdas. Kūrybiškai protestavo 28-ių Kauno bendruomenių atstovai. Protestą kauniečiai surengė prieš pat architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos dirbtuves, kuriose specialistai susiruošė svarstyti kuriamą Nemuno ir Neries pakrančių vystymo viziją.
„Į Kauno bendruomenių prašymą pakviesti bendruomenes į kūrybinį procesą ir kartu kurti Kauno upių vizijas nebuvo atsižvelgta. Bendruomenės nepakviestos į kūrybines dirbtuves ir bendruomenių nuomonė yra visiškai ignoruojama“, – protesto priežastį paaiškino bendruomenės atstovė Vita Galūnienė.
Bendruomenės piktinosi, kad jas paliko už borto. Ir sako, kad Kaune tai tapę ydinga praktika.
„Beldžiamės į uždarytas duris, mus apgauna, mums pažada, bet neįvykdo, sako, kad viskas gerai, tačiau ne gerai. Ir tas bendravimas yra tarsi slėpynių žaidimas“, – antrino Elena Vanagaitė.
Ekspertų tarybos direktorė teisinosi, esą šiame projekto etape tik renkami duomenys apie pakrantes, tad bendruomenių vaidmens nemato.
„Šioje stadijoje inventorizuotos krantinės, objektai ir atlikti projektai. Bendruomenėms nėra erdvės pasireikšti, nes tai yra tai, kas oficialiai įvykę, kas pastatyta, kas išgriauta“, – tikino Jūratė Merkevičienė.
Projektą rengiančios Vilnius TECH universiteto mokslininkės sakė, kad įvyko nesusipratimas.
„Čia gal mūsų šitoje vietoje yra iki galo neįvertintas dalykas ir nemanėme, kad tai yra taip svarbu iš karto visus informuoti, mes rinkome medžiagą“, – kalbėjo Inesa Aistratovaitė-Kurtinaitienė.
„Tai nėra nei vizija, nei siūlymas, mes iki bendruomenių dar neatėjome, mes į bendruomenę norim ateiti su duomenimis, kurie yra apie upę. Mes neturim tikslo vengti jūsų ar kažką daryti vietoj jūsų, ar padaryti tai, ko jūs nenorite“, – į protestuotojus kreipėsi Dalia Dijokienė.
Ir dar protesto metu mokslininkės pademonstravo, kad yra linkusios su bendruomenėmis sėsti į tą pačią valtį. Net ir tiesiogine to žodžio prasme.
Savivaldybė aiškino, kad ji nėra projekto „Kauno krantinių atgimimas“ iniciatorė, o tik sulaukusi patrauklios idėjos ją finansavo iš programos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšų. Tam atseikėjo 57 tūkst. eurų.
„Įvertinę šitą paraišką nusprendėme, kad tai yra naudingas dalykas. Kauno miestui reikia tokių iniciatyvų. Kaunas yra upių miestas, mes turime labai daug upių pakrančių ir tikrai nėra aišku kas jose turėtų būti, ar jos turi būti urbanizuojamos, ar saugoma gamta“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Valdžia bando paneigti ir bendruomenių ignoravimą svarstant projektus.
„Yra atsižvelgiama per viešinimo procedūras į jų pastebėjimus, pastabas, siūlymus, tikrai nėra taip, kad neatsižvelgiam į bendruomenes. Vyksta daug diskusijų, nežinau, iš kur kyla tos kalbos, gal kai kurie žmonės jaučiasi šitoje vietoje nuskriausti“, – kalbėjo G. Barčauskas.
O štai mokslininkės su bendruomenėmis Nemuno ir Neries pakrančių atgaivinimo idėjas ketina aptarti artimiausiose kūrybinėse dirbtuvėse.
Daugiau detalių ieškokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
