Raminta Grikinienė

Gera žinia norintiems pasistatyti individualų namą – aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualių namų statybai. Esą taip sumažėtų biurokratijos savivaldybėse ir pats procesas sutrumpėtų nuo metų iki 3–4 mėnesių. O visa atsakomybė už įstatymų laikymąsi kristų ant architektų pečių. Pastarieji dėl tokio siūlymo trina rankomis ir sako neva tai gerintų netgi projektų kokybę.

Nelegalius migrantus seksualiai išnaudojęs psichologas Tomas Kelpša pernai liepą pripažintas kaltu ir nusiųstas pusantrų metų į kalėjimą, su tokiu sprendimu nesutiko ir gynėsi, esą migrantai jį patys suvilioję, kad gautų prieglobstį ir išmokas. Psichologas Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą ir išgirdo nuosprendį. Įspėjame, kad turinys gali paveikti jautrius skaitytojus.

Kruasaną lesančio ir po kepinius tupinėjančio balandžio vaizdas vienoje Vilniaus parduotuvių apskriejo internetą bei pralinksmino gyventojus. Antakalnio „Iki“ parduotuvėje besilankantys pirkėjai liudija esą balandis visai ne garsus, jis – savas. O Maisto ir veterinarijos tarnybos šis vaizdelis visai nesužavėjo, mat balandžiai yra infekcinių ligų nešiotojai bei platintojai, tad parduotuvėje jiems ne vieta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Meilės, duonos ir stogo virš galvos – tokie šūksniai kasmetinėje Tarptautinės darbo dienos eisenoje aidėjo centrinėse Vilniaus gatvėse. Daugiau nei 100 žmonių reikalavo didesnių atlyginimų, trumpesnės darbo savaitės, o kairiųjų aljansas nori ir bazinių pajamų kiekvienam šalies gyventojui. Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministrė besikėsinantiems Gegužės 1-ąją išbraukti iš švenčių sąrašo moralizavo rodant nepagarbą darbuotojams. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga užsimojo sutrumpinti mokslo metus – esą birželį vykstančios pamokos tik imitacija, mat pedagogai būna susitelkę į valstybinius brandos egzaminus, o ir ilgesni mokslo metai, anot profsąjungos, nepadėjo pasiekti geresnių vaikų mokymosi rezultatų.

Kiek atšilus orui prasidėjo vagišių darbų sezonas. Jų akiratyje – dviračiai ir paspirtukai.  Ekspertai perspėja – ilgapirščiai be skrupulų darbuojasi ne tik miestų centruose dienos metu, bet ir lengvai įsisuka į kameromis stebimus žmonių kiemus, požeminius garažus, rakinamas laiptines.

Lietuvos miškų gynėjus supykdė itin ambicingi ir miškų įstatymo projekte dar nenugulę Vyriausybės pažadai saugoti ir neleisti kirsti trečdalio šalies miškų. Šiuo metu plynai kirsti draudžiama 15 procentų miškų, o anot nevyriausybininkų, kol kas įstatymo projekte numatomas pokytis nykstamai mažas. Sunerimę ir gyventojai – šalia jų gyvenamų vietų, saugomose teritorijose ar net partizanų pagerbimo vietose, pasak gyvetojų, plynai kertami miškai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

Dangus – ne riba, tai – ne skambi metafora, o šių dienų realybė. Mat užsukęs į kelionių agentūrą asmuo gali tiesiog nusipirkti bilietą į kosmosą. Taip ir padarė vienas lietuvis, kuris už daugiau nei pusę milijono dolerių ruošiasi kaip turistas išskristi į kosmosą. Tiesa, lietuviai gali sau leisti ne tik pabuvoti orbitoje, bet ir skraidyti privačiais lėktuvais, tyrinėti Antarktidą ir už tai sumokėti 100 tūkstančių eurų.

Kaimyninėje Latvijoje – E. coli infekcijos protrūkis. Šalyje nustatyta apie 60 infekcijos atvejų, 30 vaikų paguldyti į ligoninę, o dalis jų gydomi ir intensyviosios terapijos skyriuje. Kol epidemiologai aiškinasi iš kur galėjo kilti, anot medikų, didžiausias šios infekcijos Latvijoje protrūkis, kai kuriems vaikams taikoma net pakaitinė inkstų terapija.

Ar kada susimąstėte, kas karo metu nutiktų su jūsų būsto paskola bankui? Ar už sugriautą būstą paskolą reikėtų grąžinti, TV3 Žinioms atsakymo nepanoro pateikti nei bankų atstovai, nei asociacija. Lietuvos bankas (LB) ramina, esą būtų keičiami įstatymai, kaip padėti būsto paskolas turinčioms šeimoms.  Rusijos raketos šimtams tūkstančių ukrainiečių sugriovė ne tik namus, bet ir gyvenimus.

Įstatymo kuriozas tapo verslo niša baltarusiams. Į mūsų šalį norintys atvykti baltarusiai Lietuvos pasienio negali pereiti nei pėsčiomis, nei pervažiuoti dviračiu ar automobiliu, turinčiu baltarusiškus numerius, tačiau motoroleriu kirsti Lietuvos sieną mūsų šalies įstatymai Baltarusijos piliečiams nedraudžia. Tuo pasinaudojo baltarusiai ir pasienio punkte įsteigė motorolerių nuomos punktą.

Atėjo metas, kai vairuotojai turi perauti savo automobiliams batus – nuo balandžio 1-osios žiemines padangas reikia pasikeisti į vasarines. Kai kurie vairuotojai sako, kad tokios paslaugos kainos pasikandžioja – Vilniuje padangų permontavimas gali atsieiti ir 80 eurų. Kadangi sostinės gyventojams ši paslauga labiau paplonina pinigines, dalis jų renkasi padangas keistis mažesniuose miestuose, kur gali sutaupyti ir keletą dešimčių eurų.

Suaugusių ir nepilnamečių tvirkinimas, viliojimas ar įtraukimas į pornografiją internete – tokias augančias seksualinio smurto virtualioje realybėje tendencijas stebi šalies pareigūnai. Į nusikaltėlių pinkles pakliūva ne tik mažamečiai ir paaugliai, nukenčia ir intymias nuotraukas savo partneriams siunčiantys suaugę.

Prie Australijos krantų su taifūnu susigrūmusį ir Australijos karinių pajėgų išgelbėtą keliautoją Aurimą Mockų krante, Sidnėjuje, pasitiko lietuvių bendruomenė ir į Australiją atskridusi žmona. Aurimas nuirklavo tūkstančius kilometrų.  Jaudinančios šeimos susitikimo akimirkos – TV3 Žinių reportaže. Sonata Mockuvienė ant kranto laukdama 5 mėnesius nematyto vyro neslėpė jaudulio ir pagaliau jis išlipo iš australų laivo.

Apkūnus vyras, demonstruojantis madas, ar apatinių reklamose pozuojantis LGBT+ bendruomenės narys užsienyje galbūt mažai ką stebina, bet lietuviai išvydę tokius naujausius vieno mados giganto modelius kelia diskusijas, ar kūno grožio ir sveikatos standartai vis dar galioja.  Naujojoje vieno iš mados gigantų kolekcijoje lietuviams neįprasti vaizdai – modeliais tapo LGBT+ bendruomenės nariai, apkūnūs vyrai su trumpikėmis.

Praėjo daugiau nei metai nuo kasdienio negailestingo Charkivo gyvenamojo rajono Šiaurės Saltivkos apšaudymo ir bombardavimo. O vietiniai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimą. Jų gyvenimą šviesiomis spalvomis – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – nuspalvina ten savanoriaujantis kinas. Dauguma iš pavojingos teritorijos išvykusių gyventojų negrįžo, o tie, kurie liko, jau praranda viltį sulaukti geresnių laikų.

Triukšmadariai turės plačiau atverti savo pinigines – Seimas pritarė siūlymui didinti baudas už triukšmą. Jos didės net kelis kartus – nuo 80 iki 200 eurų. Tiesa, baudą už triukšmą turės susimokėti ne tik gyventojai, bet ir įmonių vadovai, kurie iki šiol baudžiami nebuvo. Naktinių pasilinksminimo vietų atstovai sako, kad dėl to gali sužlugti dalis naktinių klubų ir barų. „Kaimynai triukšmauja kitą kartą, garsiai muziką leidžia. – Ir kaip į tai reaguojat? – Nu, o kaip reaguosi. Kenčiam.

Šalia Riešės, Vilniaus rajone, žmonės gali gėrėtis raudona žydinčia aguonų jūra. Pro šalį važiuojantys net stabteli, kad galėtų pasigrožėti įspūdingais, atrodytų, nesibaigiančio gėlių lauko vaizdais ir, žinoma, jame nusifotografuoti. Neapsakomo grožio aguonų ir rugiagėlių laukas džiugina ir šalia jo gyvenantį Tadą. Vyras pasakoja, kad gėlių laukas tapęs tikru traukos objektu „Kitur nemačiau tikrai, bet, na, čia tai įspūdingai, iš tikrųjų, atrodo. Tas laukas tai čia fainas.

Šiauliuose siautėja iškrypėlis. Pusamžis vyras demonstruoja savo lytinius organus ir viešai save tenkina. Negana to, atokioje vietoje priekabiavo prie nepilnametės, kuri dėl tokio vyro elgesio labai išsigando ir paprašė pro šalį važiavusios moters pagalbos. Moteris spėjo iškrypėlį nufotografuoti. Šiauliečiai vyrą atpažino ir dabar itin baiminasi dėl savo vaikų, mat lytinę aistrą prie visų tenkinantis vyras šlaistosi Šiaulių gatvėmis ir būdamas nestabilios psichikos neaišku, ką gali padaryti.

Pusryčiai 12 dienos, o vakarienė 12 nakties? Su tokia realybe susiduria kai kurie Santaros klinikų ligoniai. Klinikos aiškina, kad taip buvo nutikę dėl darbuotojų stygiaus – trūksta virėjų, padėjėjų ir maisto ligoniams išvežiotojų. Tad norint užtikrinti, kad maistą pacientai gautų laiku, virtuvėje tenka suktis ir patiems gydytojams.

Į lietuvių pamėgtą egzotiškąją salą Balį suplūdo dešimtys tūkstančių nuo Putino pabėgusių rusų. O rusai saloje jaučiasi tarsi jos šeimininkai – vairuoja girti, negerbia vietinių gyventojų ir jų papročių – fotografuojasi nuogi ar net mylisi šventose vietose. Balio salos valdžia dėl tokio jų elgesio netgi svarstė rusams uždrausti atvykti į salą. Tačiau rusai netiesiogiai okupavo ne tik Balį.

Artėjant tėvo dienai, prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 10 tėvystei, globai ir rūpybai nusipelniusių tėčių, o tarp jų ir savus, ir svetimus vaikus užauginę vyrai. Kai kurie jų per gyvenimą globojo net 30 vaikų. Buvo ir tokių tėčių, kurie kuklinosi ir sakė, kad galbūt apdovanojimo „Už nuopelnus Lietuvai“ ir nenusipelnė.  Tarp apdovanotųjų tėčių – Aleksandras, užauginęs 2 savo biologinius vaikus ir 30 globotinių.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui gyventojai turėtų pasiruošti pasus, kitaip į Lietuvą negalės nei įvažiuoti, nei iš jos išvažiuoti net keliaudami į ir iš Europos Sąjungos. Mat dėl galimų grėsmių ir saugumo NATO viršūnių susitiko metu Vidaus reikalų ministerija nori atnaujinti patikras Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija. O ypač daug pareigūnų atsiras Rusijos ir Baltarusijos pasienyje – baiminamasi galimų provokacijų ir neteisėtų migrantų antplūdžio.

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Vilkas ar labai į pilkį panašus šuo? Bijoti ar ne – toks klausimas šįryt kilo Karoliniškių gyventojams, mat vienas rajono gyventojas šalia gyvenamųjų namų ir televizijos bokšto nufotografavo į vilką panašų gyvūną. Gyvūno, labai panašaus į vilką, nuotrauka pirmadienio rytą feisbuke pasidalino vilnietis Edgaras. Gyventojų buvo klausiama, ar jiems nebaisu sutikti galbūt vilką: „Aš nepatikėčiau, nes yra daug gražių šunų, panašių į vilką.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Trims automobiliams rytą susidūrus sostinės Vakariniame aplinkkelyje, mirė vieno jų vairuotojas, garbaus amžiaus, 85-erių senolis. Du automobiliai, pasak policijos, susidūrė sušlubavus senjoro sveikatai, tačiau šis mirė, kai į jo automobilį po kurio laiko atsitrenkė dar vienas – saugaus greičio nepasirinkęs ir nespėjęs laiku sustabdyti „Subaru“. Ryte sostinės Vakariniame aplinkkelyje, Oslo gatvėje, ties nusukimu į Gariūnus susidūrė trys – „Opel“, „Volkswagen“ ir „Subaru“ markės automobil...

Sovietmečio deficito laikus primenanti šiandiena – Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų. Tėvai priversti važinėti po visas miesto vaistines ir ieškoti savo vaikams reikalingų antibiotikų. O pediatrai priversti dirbti kone karo sąlygomis – mat antibakterinių medikamentų likučiai vaistinėse, tačiau jie nebūtinai tinka mažajam pacientui. Gydytojai ir vaistininkai situaciją vadina tragedija ir sako, kad rudenį ji gali dar pablogėti.

Iš nevilties ir bado iš namų išvaryti šunys ir kiti gyvūnai iš rusų išvaduotose Ukrainos teritorijose ir netoli fronto linijos yra priversti ėsti žuvusių žmonių kūnus. Tokių atvejų pasitaiko nuolat, o vienintelis būdas išvengti šio siaubo, pasak Charkivo savanorių, evakuoti gyvūnus į ramesnes vietas. Kyla dar viena problema – išgelbėtų mažųjų žmonių draugų daugiau negu šeimų, kurios galėtų jais pasirūpinti.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadineį gesino smarkiai atvira liepsna liepsnojusią „Aibės“ parduotuvę Kalvelių kaime, Vilniaus rajone. „Pačiame viršuje pradėjo rūkti dūmai. Ir viskas. Po to staiga užsidegė”, – sakė liudininkas Aleksandr. Atvira liepsna degė medinio pastato viduje, paskui ugnis išplito į palėpę ir apėmė stogą. Pranešimą apie gaisrą Bendrasis pagalbos centras gavo 15 minučių iki 11 valandos. Gaisras, anot liudininko, prasidėjo, kai parduotuvė jau dirbo.

Į Lietuvą atvykęs rusų rašytojas, Putino kritiku vadinamas Viktoras Šenderovičius buvo apipiltas kečupu. Ketvirtadienį Vilniuje savo pasirodymą surengęs rašytojas išėjo pasikalbėti su būriu proukrainietiškų aktyvistų, kurie kaltino Šederovičių dėl jo pasisakymų apie karą – neva rašytojas išvadino ukrainiečius naciais ir gailėjosi propogandos užsombintų rusų karių, žūstančių Ukrainoje.

Šalčininkų rajone užfiksuotas neįprastas orų reiškinys – ten įsisuko ir kiek pasiautėjo „dulkių velnias“. Įspūdingą, į viesulą panašų smėlio sūkurį, į orą pakėlusį ir išvertusį šiukšlių konteinerį, užfiksavo Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Iš pradžių neryškus, tačiau staiga tikru smarkuoliu pavirtęs smėlio sūkurys – „dulkių velnias“ – įsuka ir išverčia šalia stovintį šiukšlių konteinerį.

Tūkstančiai Rusijos piliečių Latvijoje pradėjo laikyti latvių kalbos testus. Latvių kalbos žinių ir tą patvirtinančio egzamino valdžia reikalauja iš 20 tūkstančių Latvijoje gyvenančių ir rusišką pasą turinčių gyventojų. Pirmą kartą bent pabandyti išlaikyti egzaminą jiems reikia iki rugsėjo. Antraip, tokiu būdu neįrodžius, kad Rusijos piliečiai yra lojalūs Latvijai, jiems gresia išsiuntimas iš šalies.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Daugiau nei 100 seksualinio smurto prieš vaikus atvejų vien per pirmus tris šių metų mėnesius. Tai net trečdalis to, kiek jų būta pernai per visus metus. Didžioji dalis tvirkinimo atvejų – artimoje aplinkoje: seksualiai išnaudojami net kūdikiai, 4 vaikai vien per praėjusią savaitę dėl to atsidūrė Kauno klinikose. Kai kurie gyventojai vaikų tvirkintojus siūlo kastruoti ar uždaryti į kalėjimą iki gyvos galvos.

Artėjanti mamos diena daugeliui mamų bus ne tik labai gėlėta, bet ir be galo saldi. Mat lietuviai, pasak vieno prekybos centro, savo mamas įgudo lepinti tortais – daugiau nei per mamos dieną jų nuperkama tik per Kalėdas. O štai gyventojai sako, kad pinigų mamų dovanoms neskaičiuoja: „Puokštė būtinai turi būti, bet dar ir gėlių į sodą.“ „Mano mamai būtent tai knyga.“ „Desertai, bet visada tik laikas. Kažkur nusivežti, kažkur pabūti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apdovanojo beveik pusšimtį moterų, nusipelniusių motinystei ir globai. Net 13, 7 ar 5 savus arba globojamus vaikus auginančios mamos teigia, kad joms padeda ir pats Dievas. Mamos tikina, kad ir 5 vaikai yra visai nedaug, o patiriamus sunkumus atperka kartais net nesuskaičiuojamas būrys jas mylinčių vaikų ir anūkų. O jautriai mamoms dėkoja ne tik prezidentas, bet ir į šventę susirinkę vaikai.

Deimantu Europos meno rinkinių kontekste vadinami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gobelenai atkeliavo į Vilniaus Valdovų rūmus. Juos Lietuvai paskolino Krokuvos Vavelio karališkoji pilis. Tokį įvykį ekspertai vadina tikru stebuklu. Mat iš šilkinių, paauksuotų ir sidabrinių gijų nuaustus Žygimanto Augusto gobelenus buvo ne tik sunku atgabenti – jų istorinė vertė, pasak specialistų, yra neįkainojama.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Jei kada svajojote pamatyti Šiaurės pašvaistę, tai jūsų svajonė greičiausiai išsipildė – mat Lietuvos dangų balandžio pabaigoje nušvietė Šiaurės pašvaistė. Tautiečiai įspūdingo reginio vaizdais užtvindė socialinius tinklus. O tie, kuriems Šiaurės pašvaistės pamatyti ir sučiupti už uodegos nepavyko – neverta nusiminti. Mokslininkai sako, kad Šiaurės pašvaistė Lietuvoje bus gana dažna viešnia. Banguojanti šviesų jūra virš Baltijos jūros.

Valstybė valstybėje. Pasirodo, Lietuvos Respublikoje yra suvereni Lietuvos valstybė, turinti netgi prezidentą. Tiesa, panašu, kad jis pats save ir išsirinko prezidentu. Apsišaukėlis „prezidentas“ kviečia ne tik kurti suverenią Lietuvą, bet ir registruotis žmones į taikos palaikymo Lietuvoje karo policiją, o už tai žada į rankas sumokėti net 2 tūkstančius eurų. Ypač laukia žmonių, turinčių ginklų.

Charkivo srityje patvirtinta 200 atvejų, kai Rusijos kariškiai ir specialiosios tarnybos okupacijos metu kankino vietos gyventojus. Ukrainos tyrėjai mano, kad okupantai buvo specialiai apmokyti tai daryti, nes visos kankinimo vietos buvo įrengtos vienodai. Jose žmonės buvo krečiami elektra, mušami lazdomis, jiems nebuvo leidžiama net miegoti ar nueiti į tualetą, o jei ir gaudavo šiek tiek maisto, valgyti turėjo iš kibiro.

24 tūkstančiai eurų, tiek per mėnesį uždirba kai kurios lietuvės, besidalijančios savo pikantiškomis ir net pornografinėmis nuotraukomis ar vaizdo įrašais vienoje interneto platformoje. Ir nors pagal Lietuvos įstatymus pornografijos gamyba ir platinimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu, mūsų šalies policija jokių ikiteisminių tyrimų dėl lietuvaičių pornografijos užsienio platformose nėra pradėjusi.

Lietuvoje prasidėjo kelionių ir atostogų sezonas. Šilumos išsiilgę tautiečiai kelia sparnus į savo saulėtąją Turkiją, netgi vyksta darbostogų ar į motyvacines keliones, kurias apmoka jų darbdaviai. O tokių kelionių populiariumas, anot didžiausio kelionių organizatoriaus Lietuvoje, šiemet išaugo kone dvigubai. Ir jei jau šiuo metu oro uostai perpildyti, vasarą jie bus sausakimši – mat dabar kas savaitę į Turkiją išskrenda 5–6 lėktuvai. O tiek vasarą jų kils kasdien.

TV3 Žinioms apklausus kruvinos dramos Vilniuje, Architektų gatvėje, liudininkę ir išsiaiškinus, kad policiją į nužudytos merginos ir nusižudžiusio vaikino butą kaimynė kvietė dar tragedijos išvakarėse, aiškėja dar daugiau detalių. Bendrasis pagalbos centras paaiškino detaliai, kas įvyko lemtingą vakarą. Pasak centro vadovo, operatorės, kuri priėmė liudininkės skambutį, kaltės ji nemato – esą ji nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes.

Ukrainos tyrėjai nustatė ruso tapatybę, kuris per Iziumo srities okupaciją apšaudė civilių gyventojų automobilį. Viskas įvyko vasarą, tačiau ši sukrečianti istorija tapo žinoma tik dabar. Pora bandė evakuoti savo giminaičius iš Bachmuto, tačiau atsitiktinai važiavo keliu, kuriame rusai į automobilius šaudė tarsi į pramoginius taikinius. Tai, kas vyksta, pamatė Ukrainos oro žvalgyba ir panaudojo droną, kad išgelbėtų moters gyvybę.

Ukraina pradėjo rengti savanorius plataus masto kontrpuolimui fronte. Šalis kuria ir rengia šturmo brigadas, nes daugelis savanorių neturi jokios kovinės patirties. Tarp savanorių yra ne tik vyrai, bet ir moterys. Viena tokių – ukrainietė Natalija, kuri kariauti į frontą pasiryžo eiti, kai jos draugas iš karo sugrįžo karste. Natūralią baimę nugalėjo motyvacija – noras išvyti okupantus ir užtikrinti, kad bent Natalijos sūnus gyventų laisvą, laimingą ir taikų gyvenimą.

Žengti prie altoriaus ir prisiekti amžiną meilę ryžtasi vis mažiau lietuvių. Pernai susituokė 1000 mažiau porų nei 2021-aisiais. Tiesa, tautiečiai rečiau ir skyrėsi. Ir visgi tie, kurie santuoką nusprendė nutraukti, karo kirvių užkasti nenori – ilgai tamposi teismuose, nepasidalija turto, nesutaria dėl minimalaus vaikų išlaikymo. O, pasak psichologų, mažesnį tuoktuvių skaičių pernai lėmė ne tik žmonių negebėjimas gyventi poroje, bet ir karas.