Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas praneša, kad liepą vykstant NATO viršūnių susitikimui kelias dienas prieš jį ir po jo Lietuvoje ruošiamasi atnaujinti valstybės vidaus sienos kontrolę.
„Įvertinus visą kontekstą, geopolitinę situaciją, tai, kad nelegali migracija, instrumentalizuota migracija nėra pasibaigusi ir visus kitus galimus scenarijus, mes priėmėm sprendimą siūlyti Vyriausybei atstatyti vidinių sienų kontrolę nuo liepos 7 iki liepos 13 dienos“, – teigia A. Bilotaitė.
Jei Vyriausybė pritars šiam siūlymui, laikini pasienio kontrolės patikros punktai atsiras Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija. Žmonės taip pat bus tikrinami keliaujant per oro ir jūrų uostus. Anot vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes, patikrinimai vyks bet kuriuo paros metu pasirinktine tvarka įvertinus riziką.
„Pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į atvykstančių asmenų transporto priemonių kontrolę. Tai galima sakyti, kad piliečiai, kurie išvyktų iš Lietuvos arba į Latviją, arba į Lenkiją, arba per oro ar jūrų uostus, to patikrinimo gali ir nepastebėti“, – aiškina Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Vidaus reikalų ministerija tikina, kad papildomų sunkumų keleiviams dėl patikros nekils. Visgi dokumentų neturintys gyventojai ir atvykėliai į Lietuvą nebus nei įleidžiami, nei išleidžiami.
„Vienas iš pagrindinių reikalavimų vykstant per valstybės sieną, turėti asmens tapatybės dokumentus, tai arba Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba kortelę, jeigu vykstama į Šengeno valstybę“, – kalba R. Liubajevas.
O tam, kad užtikrintų tiek vidinės, tiek išorinės Lietuvos sienos kontrolę ir apsaugą ministerija žada pasitelkti papildomus pajėgumus, tačiau tikslaus skaičiaus dėl saugumo neatskleidžia.
„Mūsų vidaus reikalų sistemos pajėgumai, šaulių sąjunga, kariuomenė. Taip pat turime susitarimus tiek su Latvija, tiek su Lenkija tam, kad turėti pagalbą iš šitų šalių. Moldova, Estija atsiųs savo pasienio pareigūnus ir, žinoma, Frontex‘as“, – teigia A. Bilotaitė.
NATO viršūnių susitikimas, pasak ministerijos, gali išprovokuoti situacijas prie išorės sienų – galimos provokacijos tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Dėl to prie šių šalių sienų bus dislokuojami Lietuvos kariuomenės kariai ir kitos pajėgos.
„Šiai dienai konkrečių rizikų nenorėčiau įvardinti. Galima tikėtis, kad Lukašenkos režimas ir jo parankiniai pabandys panaudoti tą ginklą prieš mus organizuojant neteisėtų migrantų įstūmimą į mūsų teritoriją arba prieš renginį arba jo metu“, – sako R. Liubajevas.
O štai vakar Varšuvoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrai sutarė, kad NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje bendromis pastangomis sieks, kad NATO užtikrintų patikimą oro ir priešraketinę gynybą Baltijos valstybėse.
„Oro gynybos pajėgumų trūkumas yra akivaizdus tiek Baltijos valstybėse, tiek visame aljanse. Ir pirmą kartą mūsų istorijoje NATO užtikrins visišką oro gynybą Vilniaus viršūnių susitikimo metu“, – sako A. Anušauskas.
Ministrai aptarė ne tik pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui. Lietuva papildė ir savo ginklų sandėlį lenkiškomis nešiojamomis raketinėmis sistemomis.
„Sutarėme aktyvinti pratybų vykdymą, įskaitant sienos kirtimą, bendradarbiaujame ginkluotės įsigijimo srityje, perkame oro gynybos sistemų „Grom“ už daugiau kaip 20 milijonų eurų“, – kalba A. Anušauskas.
Pasak Anušausko, Vilniuje kartu turi būti siekiama ir bendro NATO šalių įsipareigojimo skirti gynybai bent 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Lietuva šiuo metu skiria 2,5 procento ir tai, anot ministro, turėtų būti naujoji norma Aljansui atnaujinant gynybos investicijų įsipareigojimus.
