Raminta Grikinienė

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Karantinas kaip ant žemės, taip ir danguje – gyventojai šiemet Naujųjų metų fejerverkų prie didžiųjų miestų eglių neišvys. O ir patys lietuviai pirkti fejerverkų ir nušviesti pandeminio dangaus nenori. Fejerverkų pardavimai šiemet sumažėjo net 80 procentų. Vilnietis Jonas vienas iš nedaugelio, kuris šiais metais nusprendė įsigyti fejerverką. Vyras sako, kad fejerverkų perka kasmet, po kelis, bet šiemet apsiribos tik vienu ir daugiau kaip 50-imt eurų už jį nemokės. „Jo, iki penkiasdešimt.

Norintiems atsiimti siuntas tenka apsišarvuoti kantrybe – kai kuriems žmonėms eilėse tenka laukti net porą valandų. Siuntų tarnybų atstovai sako, kad užsakymų kiekis palyginti su pirmu karantinu išaugo net 80 procentų. Taigi, ar visi šiais metais sulauks savo Kalėdinių dovanų – nežinia. Greta, kaip ir daugelis lietuvių, savo Kalėdines dovanas užsisakinėjo internetu.

Tikriausia kiekvienas lietuvis pritars, kad silkė ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo – dalykas šventas. Ir nei pandemija, nei sugriežtintas karantinas šiemet atsisakyti šio patiekalo lietuvių neprivertė. Nors dietologai silkę įvardija kaip ypač naudingą sveikatai, tačiau ne visais laikais ji puikuodavosi ant lietuvių Kūčių stalo kaip dabar. Apie silkės naudą, kada ir kodėl ji tapo lietuvių Kūčių stalo pažiba, pamatykite reportaže.

Daugėja ne tik sergančių, bet ir pasveikusių nuo Covid-19 infekcijos žmonių – koronavirusu jau persirgo daugiau nei 46 tūkstančiai lietuvių. Kai kurie infekciją nugalėję žmonės mano įgavę imunitetą ir piktinasi, kad turi dėvėti kaukes ir negali grįžti į darbą. Tiesa, medikai perspėja, kad net ir pasveikę nuo infekcijos atsipalaiduoti neturėtų.

Jei lietuviai anksčiau į psichologą ar psichiatrą kreipdavosi rečiau ir nedrąsiai, šį rudenį poliklinikų psichikos sveikatos specialistų duris varsto dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Privačiai dirbantys psichologai sako, kad jų užimtumas dabar yra toks didelis, kad nebegali priimti visų norinčių. Dėl ko nerimauja tautiečiai? Ir ar nepritrūks jiems galinčių padėti medikų? Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą.

Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai turi kovoti ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl galimybės įsigyti jiems tinkamus vaistus – žmonėms po organų transplantacijos reikalingų vaistų priemoka gali siekti net ir 250 eurų, o pigiausio generinio vaisto tiekimas – sutrikęs. Nors nuo šių vaistų priklauso žmonių gyvybė, kol kas jie palikti nežinioje. Ruslana jau 10-imt metų gyvena su persodintu inkstu.

Auga ne tik susirgusiųjų koronavirusu skaičius, bet ir iš namų dirbančių ar besimokančių tautiečių svoris. Medikai sako, kad karantino metu priaugusių svorio padaugėjo net trečdaliu ir žmonės jau turėtų susiimti. Sporto klubų atstovai antrina –  lietuviai per mažai vaikšto ir sportuoja. Kiek svorio priaugo lietuviai ir kodėl jie nustojo judėti? Vilniaus Vingio parke atrodytų, veiksmo netrūksta: žmonės bėgioja, vaikšto, mankštinasi.

Puiki žinia Lietuvos istorijos tyrinėtojams ir mylėtojams – istorikai rado ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkerį-slėptuvę.  Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą Papiškių kaime, Utenos rajone, ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, istorikai pradėjo ir tyrimus, kurių metu po namo duonkepiu rado Siaubūno slėptuvę.

Šalyje siaučiant koronavirusui daugelis lietuvių, nors ir jaučiasi nesaugūs dėl savo pajamų, muša nuosavų namų pirkimo rekordus. Kas tautiečius paskatino juos pirkti? Vilnietis Marijus jau seniai svajojo apie nuosavą namą. Senos statybos, 4 kambarių butą Fabijoniškėse 4 asmenų šeima iškeitė į kotedžą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Būstą Marijus įsigijo rugsėjį.

Kol koronaviruso pandemija kelia nemenkus iššūkius tiek eiliniam žmogui, tiek verslui, bet ilgapirščiams, panašu, tai puiki proga dar labiau pasidarbuoti – šalies prekybos centruose ir parduotuvėse daugėja vagysčių. Jei žmonės kaukės saugo nuo užkrato, tai vagims jos padeda slėpti veidą. Klasikiniai vagies darbo metodai: neišsiskirti iš kitų, apsimesti, kad renkiesi prekę, apsidairius, įsidėti ją į krepšį ar kišenę.

Nors dėl koronaviruso medikai ragina vengti kontakto su kitais žmonėmis ir masinių susibūrimų, tikintieji šios rekomendacijos paisyti nenori – eina į mišias, atlieka išpažintį, kviečiasi kunigus netgi į namus. Kokias alternatyvas išpažinties atlikimui ir saugiam buvimui bažnyčioje siūlo dvasininkai? Žmonės renkasi į rytines mišias Dievo Gailestingumo Šventovėje Vilniuje. Kunigas vienos moters netgi paprašo persėsti kitur išlaikant atstumą.

Specialistai ir valdžia nepaliauja kalbėti apie koronaviruso grėsmę ir didėjantį mirčių skaičių, siaučianti pandemija nei gąsdina, nei trukdo pasiutusiai apsipirkti. Žmonių parduotuvėse vis dar apstu, o medžioti nuolaidų jie vakare nebijo stoti net į gyvas eiles. Tiesa, labiausiai džiaugiasi internetinės parduotuvės. Šį juodąjį penktadienį suvilioti nuolaidų lietuviai nupirko kone dvigubai daugiau prekių nei pernai.

Nors Lietuvą purto pandemijos krizė, išaugo bedarbių skaičius, bet atlyginimas Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo net 10,4 procento. Ekonomistai sako, kad lenkiame ne tik Latviją ir Estiją, nes tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Taigi kam labiausiai didėjo darbo užmokestis ir kokio atlygio augimo galima tikėtis ateityje? Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai.

Naujausios apklausos rodo, jog lietuviai pritaria minčiai, kad tėčiai turėtų rūpintis ir prižiūrėti savo mažus vaikus, bet išeiti vaiko priežiūros atostogų sutiktų tik trečdalis apklaustų vyrų. Ką apie tai mano patys tėčiai ir kodėl psichologai vyrams patartų vaikų auklėjimo ir priežiūros neperleisti moterims? Kol Mindaugo žmona dirba, vyras dienas leidžia kartu su vaikais. Jau daugiau nei trejus metus jis – vaikų priežiūros atostogose.

Lietuviai masiškai skiepijasi nuo gripo. Nors šiais metais nemokamų gripo vakcinų rizikos grupėje esantiems asmenims  užsakyta beveik dvigubai daugiau nei pernai, 245 tūkstančiai, šiandien pasiskiepyti pavyksta ne visiems – mokamų gripo skiepų poliklinikos nebeturi. Ar pasiskiepys rizikos grupėje esantys asmenys, priklausys nuo šeimos gydytojų malonės, nes ir nemokamų vakcinų beveik neliko. Gydytojai sako, kad koronavirusas skiepytis atgena net ir antivakserius.

Nuo rytojaus automobiliai į gatves turėtų išriedėti jau su žieminėmis padangomIs, tačiau jas keičiantys autoservisai sako, kad apgultis neatslūgs dar pora savaičių. Ar pandemija turėjo įtakos ir visi spėjo padangas pasikeisti laiku bei kiek laiko teko laukti eilėje? Ratų montuotojas Genrikas pluša išsijuosęs. Mat šiandien paskutinė diena, kuomet vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines.

Šalyje sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų COVID-19, vis daugiau žmonių, užuot ėję į prekybos centrą, maisto produktus ar vaistus užsisako internetu. Vien per pastarąją savaitę maisto produktų pristatymas į namus šalyje padidėjo kone dvigubai. Kodėl ir ką lietuviai perka iš virtualių lentynų? Šalyje kaip ant mielių augant sergančių koronavirusu skaičiui, vis daugiau žmonių apsipirkimą ir pasivaikščiojimą prekybos centruose keičia į apsipirkimą internetu rizikuojant mažiau.

Po karantino į Lietuvą pagaliau grįžta užsienio kino kūrėjai. Šiuo metu sostinėje filmuojamas prancūzų kino filmas ir net 3 švedų serialai. Senoviniai automobiliai, prožektorių šviesos, veiksmo scenos džiugina praeivių akis.  Visgi Lietuvos kino industrijos atstovai sako, kad, palyginti su praėjusiais metais, situacija yra prasta. Stokholmo policijos detektyvas Peteris Vandelis su kolege skuba į viešbutį, žinodami, kad viename jo kambaryje vyksta nusikaltimas.

Didžiųjų miestų viešbučiai – ant išnykimo ribos. Vyriausybė turizmo sektorių bandė gelbėti medikams skirdama 200 eurų vertės kuponus poilsiui Lietuvoje, bet šie pinigai nukeliavo daugiausia tik į kurortinius viešbučius, kurie ir taip per karantiną sulaukė daugiau klientų, tačiau merdintys didmiesčių viešbučiai liko tušti. Kambarinė Palangos viešbučio kambarį ruošia į jį atvykstantiems medikams. Ši viešnagė jiems nieko nekainuos.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Suaugusiųjų maudynės šaltuoju metų laiku vargu, ar bestebina. O kaip reaguotumėte, jei vandenyje spalio viduryje išvystumėte darželinukus? Vilniuje Vilnelėje pasiūlymo išsimaudyti sulaukė net pro šalį einantis prezidentas.  Penkiametė Milda prieš eidama į darželį savo rytą pradeda maudynėmis. Ne duše. Upėje. Su mama Vilnelėje ji maudytis pradėjo dar kovą. Šaltas, vos 12-kos laipsnių vanduo mergaitės visai negąsdina: „Nes taip gera atsigaivinti po šiltos nakties.

Su vaivorykštės spalvomis ištatuiruota kiaule pasipiktino ne vienas Facebook‘o vartotojas. Į žaibiškai internete išplitusią nuotrauką sureagavo ir Gyvūnų gerovės iniciatyvos atstovai. Jie piktinasi, kad tokia procedūra kiaulei yra nežmoniškas elgesys, mat ji galėjo kiaulei sukelti skausmą. „Visi žmonės, kurie darėsi tatuiruotes, tarkim, žino, kad ir po procedūros tas skausmo ir nemalonus pojūtis yra. Taigi mes manome, kad šis gyvūnas galėjo jausti skausmą ir po procedūros.