Raminta Grikinienė

Jei šį vakarą sumanysite eiti į kiną – filmo nepamatysite, nes visi šalies kino teatrai streikuoja ir protestuoja prieš reikalavimą kino salėje dėvėti kaukes, bei draudimą lankytojams gerti gėrimus ir valgyti užkandžius. Žmonės sako, kad kinas be spragėsių – ne kinas ir dėl to į kino sales neužsuka.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad po karantino kas trečias vaikas iki 14 metų turi rimtų psichologinių problemų. Tačiau specialistai sunerimę – psichologų, kurie padėtų vaikams, ypač rajonuose, trūksta kritiškai. Todėl jau siūlo apmokyti socialinius darbuotojus ir šeimos gydytojus. Savanoris Linas kalbasi su į „Vaikų liniją“ paskambinusiu vaiku.

Aiškėja, kad lietuviai taip priklausomi nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų, kad receptus ėmė padirbinėti arba net vogti tiesiog nuo gydytojo stalo. Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti tokį gyventojų piktnaudžiavimą raminamaisiais, tad popieriniai receptai bus išduodami tik labai retais atvejais, o jų spalva skirsis nuo įprastų. Daugiausiai receptai bus išrašomi elektroninėje sistemoje.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos, pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Išaugusios statybinių medžiagų kainos ir jų trūkumas tikras galvos skausmas ir žmonėms, ir nekilnojamo turto vystytojams. Žmonėms užbaigtų projektų gali laukti net ir pusmetį, o įsigijusiems būstą dar prieš statybinių medžiagų kainoms šokant į viršų, norint, kad jis būtų užbaigtas, gali tekti ir susimokėti papildomai. Justinas, kuris šiuo metu įsirenginėja būstą, putplastį vadina aukso vertės medžiaga, nes norint jį įsigyti tektų laukti 2–3 mėnesius.

Lietuvos laukia dar vienas išbandymas – prasideda ilgiau nei savaitę truksianti dar viena karščio banga. Laikysis apie 30 laipsnių karštis, nelabai atvės ir sutemus – laukia tropinės naktys. Sekmadienį temperatūra gali pakilti ir iki 34 laipsnių. Ateinantiems karščiams ruošiasi ir medikai, ir prekybininkai. Žmonės graibsto ventiliatorius, savaitgaliais parduodama 70 procentų daugiau ledų. Ypač lietuviai gaivinasi vienu vaisiumi, kurio kasdien parduodama 70 tonų.

Gerumas sugrįžta gerumu. Lietuvai padovanojus Taivanui 20 tūkstančių vakcinų nuo korona viruso dozių, taivaniečiai norėdami atsidėkoti Lietuvai mūsų nevyriausybinėms organizacijoms suaukojo beveik 170 tūkstančių eurų ir iš lentynų šlavė lietuvišką produkciją.  Jautrų vaizdo įrašą Lietuvai siunčia lietuviškai prabilę taivaniečiai norėdami atsidėkoti už 20 tūkstančių iš Lietuvos gautų „AstraZenecos“ vakcinos dozių.

Kasdien apie 10 000 lietuvių į darbą ateina daugiau ar mažiau girti. Tai rodo daugiau nei 12 milijonų prieš darbą atliktų blaivumo testų duomenys. Daugiausia neblaivių žmonių dirba miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose. Tiesa, ateiti į darbą išgėrę labiau linkę vyrai nei moterys, nors ir jos atsilieka tik trečdaliu. Labiausiai specialistus neramina tai, kad lietuviai palyginti su kitomis Europos šalimis, nors geria ir rečiau, bet vienu kartu gali išgerti bene daugiausia iš visų europiečių.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Nuo šeštadienio vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos – pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Jau nuo rytdienos gyventojams net ir mažavertės siuntos iš trečiųjų pasaulio šalių panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kainuos penktadaliu daugiau. Jas taip pat reikės deklaruoti ir muitinėje. Tam muitinės departamentas parengė savitarnos portalą, tačiau verslai nerimauja, kad muitinės sistema gali strigti ar išvis neveikti, dėl to siuntų žmonėms teks gerokai palūkėti, o jei strigs deklaravimo sistema už ilgesnį siuntų sandėliavimą gyventojams teks susimokėti papildomai.

Susisiekimo ministerija žada, kad labiausiai vairuotojų keikiamas kelias Vilnius–Utena iki Molėtų bus rekonstruotas dar iki 2024-ųjų metų. Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbai virto šimtmečio statybomis tiek dėl politinių skandalų, tiek ir dėl buvusios valdžios, kuri šio kelio finansavimui nenumatė jokių lėšų.

Seime verda diskusijos dėl dar vieno draudimo – parlamentarai nori uždrausti elektroninių aromatizuotų cigarečių prekybą. Pasak Mykolo Majausko, įvairių vaisių, šokolado ar sausainių elektroninių cigarečių skoniai ypač skatina rūkyti paauglius. Tačiau sutarimo dėl šio klausimo nerado su konservatoriais koalicijoje esantys „Laisvės partijos“ nariai.

Nors penktadienis, birželio 25 d., – darbo diena, Vilnius, kaip ir kiti miestai – tušti. Po laisvų Joninių lietuviai pasiėmę laisvą penktadienį ir išdūmė ilsėtis. Tiesa, jei Vilnius tuščias, tai štai Palangoje sunku rasti, kur ir koją pastatyti. Praėjusį savaitgalį ten buvo apie pusę milijono žmonių. Tiek jų ar net daugiau tikimasi sulaukti ir šį savaitgalį. Dėl sumaniusiųjų prailginti savaitgalį tušti ne tik privačių įmonių ofisai, bet ir kai kurios savivaldybės.

Narkotikų vartojimas net ir pandemijos akivaizdoje niekur nedingo – žmonės pradėjo svaigintis savo namuose, o vakarėlių narkotikus ėmė keisti raminamaisiais-migdomaisiais vaistais, kuriuos, kaip ir kitas psichotropines medžiagas, perka internetu, o kurjeris juos pristato tiesiog prie namų durų. Labiausiai specialistus gąsdina vis atsirandančios neaiškios kilmės narkotinės medžiagos, kurių atpažinti negali net medikai.

Nuo liepos 1 dienos žmonės užsisakantys prekes iš Kinijos ar kitų trečiųjų pasaulio šalių, už bet kokios vertės pirkinius mokės penktadaliu daugiau – joms bus taikomas 21 procento PVM. Įsigaliojus naujai tvarkai, siuntos ne tik brangs, bet ir dėl biurokratijos deklaruojant prekes, mokesčių už išmuitinimą smulkių prekių siųstis tiesiog gali nebeapsimokėti.  Ant Lietuvos pašto logistikos centro, kuris kainavo 24 milijonus eurų, konvejerio sukasi įvairūs siuntiniai iš viso pasaulio.

Ant prekystalių jau pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės dalį tautiečių piktina kainomis. Jos kone dvigubai brangesnės nei graikiškos ar lenkiškos, tačiau dažnam lietuviui tai nė motais – už kilogramą jie pasiryžę sumokėti ir 7 eurus – žmonės įsitikinę – lietuviška braškė ir skanesnė, ir saldesnė. O štai Lenkiškos braškės nors ir pigesnės už lietuviškas, vis tiek mūsų turguose kainuoja tris kart daugiau nei braškės Lenkijoje čia pat už mūsų šalies sienos.

Prie Vilniaus santuokų rūmų vyksta net ir archeologams neįprasti kasinėjimai – tenka tyrinėti Vilniaus evangelikų liuteronų senąsias kapines palyginti su dar visai nesenais palaidojimais. Prieš sovietų buldozeriams nuverčiant ten palaidotų žmonių antkapius,  kapinės išsiskyrė savo puošniomis skulptūromis ir mauzoliejais. Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas.

Šiemet Lietuvoje jau nuskendo 38 žmonės, du iš jų vaikai. Vyrų nuskendo tris kartus daugiau nei moterų. Norėdami atkreipti gyventojų dėmesį į saugų elgesį prie vandens, vasarai įsibėgėjant ugniagesiai gelbėtojai surengė skęstančiųjų gelbėjimo operaciją.  Neries upėje ugniagesys gelbėtojas imituoja skęstantį žmogų. Į pagalbą specialiu ugniagesių gelbėtojų vandens motociklu skuba jo kolegos.

Prasidėjus sezoniniams darbams, pajūrio ar kurortų verslininkai bei ūkininkai neberanda dirbti norinčių lietuvių, nors siūlo ir algas didesnes nei pernai, ir didesnį darbų asortimentą.  Ūkininkai žmonių neprisivilioja nei 1000 eurų atlyginimu, o maitinimo įstaigoms tenka samdytis darbuotojus iš Ukrainos. „Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.

Neries upėje apsigyveno nauji gyventojai – Žirmūnų paplūdimyje Vilniuje į upę paleista 2 tūkstančiai žuvų ūsorių metinukų. Mažėjant ūsorių populiacijai ir norint atkurti jų išteklius, Žuvininkystės tarnybos specialistams juos teko veisti dirbtiniu būdu. Tiesa, žvejų svajonių žuvimi tituluojamus ūsorius atrodo, kad saugo ir pati gamta – šių žuvų ikrai yra nuodingi, tad mėgautis jais nepatartina.

Kovos Seime dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo tęsiasi. Laisvės partijos atstovai siūlo baudžiamosios atsakomybės netaikyti ne tik už nedidelį kiekį marihuanos, bet ir kitus narkotikus.  Valstiečiai kategoriški – administracinė atsakomybė už nedidelį narkotikų kiekį prie gero neprives, todėl baudžiamosios atsakomybės reikia visais atvejais, nebent žmogus sutiktų privalomai gydytis.

Lukašenkos grasinimai pildosi – per sieną į Lietuvą pradeda plūsti pabėgėliai. Vien šiąnakt pasieniečiai sučiupo 52 neteisėtus migrantus iš Irako, Sirijos, Baltarusijos, Rusijos ir tai yra 5 metų vienos paros sulaikytų migrantų rekordas. Specialistai sako, kad taip Lukašenka gąsdina visų pirma Lietuvą, o ir visą Europos Sąjungą.

Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-aiaisiais – kils net iki 550 eurų. Vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Į senatvės pensiją išėję žmones galbūt galės šypsotis plačiau ir leisti sau ne tik nemokamas pramogas.

Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventojai gyvena tarsi filme – žmones ėmė puldinėti varnos. Gyventojai pasakoja, kad pro langus nuolat mato nuo varnų besiginančius žmones, paukščiai sužalojo galvą ir mažai mergaitei, ir suaugusiam vyrui. Ornitologai sako, kad varnos atakuoti gali dar keletą savaičių, kol jų jaunikliai nepradės pilnai skraidyti.

Magistralėje Vilnius-Kaunas policija sulaikė girtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą. Vyras įpūtė beveik 2 promiles, jam nustatytas vidutinis girtumas. Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad Arvydas Daugėla būtų atleistas iš pareigų, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Arvydas Daugėla, einantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, apie 17 valandą  buvo sulaikytas policijos pareigūnų kelyje Vilnius- Kaunas. Vyrui nustatytas beveik 2 promilių girtumas.

Į Vilniaus gyvenamųjų namų kiemą, šalia Vingio parko, užklydo nelauktas svečias – nei dvejų metų neturinti briedžiukė. Po miestą lakstančiai išsigandusiai briedei kilo pavojus pakliūti po automobiliu, kitaip susižaloti, tad namo gyventojai norėdami apsaugoti gyvūną ir žmones briedžio patelę uždarė savo namų kieme.

Rokiškėnas Sartų ežere pagavęs virš 90 kilogramų šamą šiandien reikalų turi su aplinkosaugininkais. Internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame sakoma, kad šamas buvo pagautas už uodegos, vyrą aplinkosaugininkai apkaltino brakonieriavimu. Aplinkosaugininkai iš žvejo konfiskavo ne tik šamo galvą, bet ir valtį, variklį, akumuliatorių, meškerę, kurių vertė daugiau nei 3000 eurų. Vyras tikina spiningavęs pagal visas taisykles ir aplinkosaugininkų sprendimą žada skųsti teismui.

Lietuviai tuoktis neskuba ir šeimas kuria vis vyresniame amžiuje. Dabar vyrų, kurie tuokiasi 20-24-erių metų, yra penkis kartus mažiau nei prieš 20 metų. Specialistai sako, kad romantikos susituokus vyresniame amžiuje mažiau, santykiai stabilesni, bet tokioms poroms sunkiau sekasi susilaukti vaikų, dėl to nukenčia mūsų visuomenės ateitis. Pasak sociologų, asmeninis žmogaus gyvenimas turėtų tapti valstybės atsakomybe ir emocinės brandos reikėtų mokyti jau mokyklose.

Seimas nuo liepos 1 dienos įteisino tokią paslaugą kaip nuolatinę, kuri, pasak parlamentarų padės neįgaliesiems ne tik integruotis į visuomenę, bet ir sukurs darbo vietas – asmeniniai asistentai galės užsidirbti 900 eurų, o neįgaliųjų artimieji sugrįš į darbo rinką. Cerebriniu paralyžiumi sergančiai Vidmantei iš autobuso padeda išlipti jos asmeninis asistentas Kristijonas.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.

Vilniuje kyla nauji viešbučiai. Tik ne žmonėms ir net ne keturkojams, o vabzdžiams. Gamtininkai tikisi, kad naujuose Ozo parko ir Bernardinų sodo vabzdžių viešbučiuose apsigyvens skirtingi svečiai ir taip bus didinama vabzdžių biologinė įvairovė, o suaugusieji ir vaikai galės susipažinti su vabzdžių pasauliu. Ekologai sako, kad tokius viešbučius savo kieme turi įsirengti ir kiekvienas sodininkas.

Lietuviai puolė pirkti automobilius – naujų ir naudotų šiemet iššlavė penktadaliu daugiau nei pernai, o jiems įsigyti skyrė ir daugiau pinigų. Tiesa, norintys nusipirkti naują automobilį, šiais metais vargu ar galės tą padaryti. Kai kurių automobilių modelių gamyba nutraukiama, kitų gali tekti palaukti daugiau nei pusę metų. Ekonomistai pastebi, kad lietuvių gyvenimas vis geryn ir geryn. Palyginti su pernai, daugiau gyventojų nusipirko naujų ir naudotų automobilių.

Lietuvos 15-16 metų paaugliai daugiausia elektroninių cigarečių bandę nepilnamečiai Europoje. Mangų, braškių, mėtų ar kitų įvairių egzotinių skonių elektroninės cigaretės nors ir atrodo nekenksmingai, pasak medikų, yra ne ką mažiau toksiškos nei įprastos. Tačiau kai kurie Seimo nariai mano, kad uždraudus įvairių skonių elektronines cigaretes paauglliai rūkys toliau, tik rūkalus pirks šešėlyje. Beveik 7-i iš 10-ies Lietuvos 15-16 metų paauglių yra bandę elektroninę cigaretę.

Nuo šiol negalią turintys žmonės galės turėti savo asmeninį asistentą. Seimas nuo liepos 1 dienos įteisino tokią paslaugą kaip nuolatinę, kuri, pasak parlamentarų, padės neįgaliesiems ne tik integruotis į visuomenę, bet ir sukurs darbo vietas – asmeniniai asistentai galės užsidirbti 900 eurų, o neįgaliųjų artimieji sugrįš į darbo rinką. Cerebriniu paralyžiumi sergančiai Vidmantei iš autobuso padeda išlipti jos asmeninis asistentas Kristijonas.

Vilniaus senjorai penktadienį išsiruošė žingsniuoti 100 kilometrų aplink Vilnių. Tiesa, šį atstumą ketina įveikti ne iš karto, o kaskart po 10 kilometrų. Tačiau prieš iškeliaudami gerai pasimankštino – išreikšdami palaikymą grupei „The Roop“ sušoko jų eurovizinį šokį. Senjorai sako, kad jų amžiuje jau nepribėgiosi, bet štai eiti – pats tas. Tą daryti ypač skatina ir medikai. Vilniaus Bekešo kalno papėdėje susirinkę senjorai ruošiasi nueiti pirmuosius 10 kilometrų žingsniuodami aplink Vilnių.

Brangių, virš 50 tūkstančių eurų kainuojančių, automobilių savininkams gali tekti pakrapštyti kišenes – Seimo biudžeto ir finansų komitetas siūlo įvesti prabangių automobilių mokestį tiek fiziniams, tiek juridinimias asmenims. Pernai prabangių automobilių vien įmonės prisipirko už daugiau nei 100 milijonų eurų.

Individualias nuotekų sistemas turintys žmonės nuotekų į upelį, savo ar kaimyno daržą nelegaliai išleisti taip lengvai jau nebegalės. Aplinkos ministerija kuria valstybinę Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, kuri parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas ir ar neviršija taršos normų. Svarstoma, kad biologinius nuotekų įrenginius turintys žmonės turės daryti išvalytų nuotekų kokybės laboratorinius tyrimus ir už tai mokės iš savo kišenės.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Į Lietuvą vėl užklydo mūsų miškuose labai retai sutinkamas svečias – rudasis lokys – jau kelias dienas lepečkojis svečiuojasi Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo. Medžiotojai juokauja, kad geriau dabar nosies į mišką nekišti. Gamtininkai sako, kad Lietuvoje tokie svečiai galėtų pasilikti ir ilgiau. Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti 5-11 klasių moksleiviai, tačiau į mokyklos suolą atsisėdo vos apie 2 procentus šalies mokinių. Didesnė dalis savivaldybių moksleivių į mokyklas trumpam laikui iki vasaros iš vis nebegrąžins, su tuo nesutinka ir didelė dalis tėvų.  Vieni mano, kad mėnuo nieko nepakeis, kiti bijo užkrato ar nenori testuoti savo vaikų, treti baiminasi, kad vienam vaikui susirgus teks izoliuotis visai klasei.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Šv. Florijono, savo globėjo dieną, švenčiantys ugniagesiai busprendė šventę padovanoti žmonėms – gelbėtojai lipdami sienomis džiugino Klaipėdos vaikų ligoninės mažuosius, o Vilniaus ugniagesiai surengė ugnies šou primindami gyventojams, ką reikia daryti užsidegus aliejui. Nors diena skirta ugniagesiams gelbėtojams, bet net ir per savo šventę gelbėtojai kilniai atlieka savo pareigą Tėvynei ir primena gyventojams kaip saugiai elgtis iškilus pavojui.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Dalis sunkiai koronavirusu persirgusių žmonių skundžiasi kamuojančiomis pasekmėmis. Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų ir neuropsichiatriniai, kurie rodo galvos smegenų pažeidimą. Medikai pasakoja, kad su tokiu sutrikimu susidūrusiems žmonėms sunku susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį ar atlikti bet kokį protinį darbą, o kai kuriems gali sušlubuoti ir atmintis. Atlikėjas ir grupės „Biplan“ narys Maksas Melmanas prieš pusantro mėnesio sirgo Covid-19, bet ligos pasekmes jaučia iki šiol.

Teisme dėl Saulių Skvernelį įžeidžiančių užrašų ant Upės gatvės asfalto liudijo buvusio vyriausybės vadovo žmona. Silvija Skvernelė sako, kad patyrė stresą ir įtampą, turėjo saugoti vaikus nuo neigiamos informacijos ir nesaugumo jausmo būnant namuose. Užrašus ant asfalto nupiešęs buvęs Dalios Grybauskaitės ir Roko Masiulo patarėjas Gediminas Vaitkevičius pareiškė, kad Skvernelių šeima gali  būti kaip tik rami, nes jo užrašų dėka Lietuva bus apsaugota nuo korupcijos.

Lietuvoje gyvena 65 tūkstančiai judėjimo negalią turinčių žmonių, bet negali gauti tinkamų pavėžėjimo paslaugų, nes privačios taksi firmos Lietuvoje neturi nevaikštantiems žmonėms pritaikytų automobilių. Dėl to neįgalieji dažnai negali nuvykti pas gydytoją, į darbą ar susitvarkyti kitų svarbių reikalų.

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai? Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių.

Šalčininkų rajone per pastarąsias dvi savaite koronavirusu susirgo vienas iš šimto vietinių gyventojų, pagal sergamumą blogesnė situacija tik Vilniaus rajone, tačiau skiepytis ten gyventojai nenori – iš 30 tūkstančių vietinių paskiepijo tik apie 3500. Dalis sako, kad netiki nei virusu, nei skiepais, o skiepytųsi nebent Sputniku. Propaganda įtikėję Šalčininkų gyventojai mano, kad rusiška vakcina daug patikimesnė už amerikietiškas.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia naują tvarką: žmonės Covid-19 testą galės įsigyti vaistinėje ir patys atlikti jį namuose. Ministerijos atstovai sako, kad savikontrolei skirti testai leis anksčiau nustatyti korona viruso atvejus ir tarnaus kaip pandemijos valdymo priemonė, didins žmonių sąmoningumą. Tiesa, žmogui pačiam atlikus testą ir gavus teigiamą atsakymą, vis tiek reikės vykti į mobilųjį punktą rimtesniam testui.