Raminta Grikinienė

Lietuviai, norintys keliauti ir gauti pažymą, ar šiaip privačiai išsitirti dėl koronaviruso, už tai priversti mokėti beveik 2 kartus daugiau nei latviai, taip pat brangiau nei turtingesni estai. Testus žmonėms atpiginti bandė ir Seimas, panaikino jiems PVM, bet verslininkai kainų nesumažino, skirtumą dedasi sau į kišenę. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad verslas negali dirbti nuostolingai ir laisvos rinkos ministerija reguliuoti negali.

Nors per Velykas susitikti su artimaisiais nebuvo galima ir stalų gausiomis vaišėmis atrodytų nukrauti nereikėjo, lietuviai į pandemiją nusispjovė ir pirko tiek maisto bei skanėstų, kaip 2019-aisiais prieš karantiną, o kiaušinių pirko net du kartus daugiau nei pernai. Ką gi lietuviai daro su nuo Velykų likusiais kiaušiniais ir kiek laiko dar bus galima juos valgyti? Vaikams klausimų, ką daryti su nuo Velykų likusiais margučiais, nekyla.

Nuolaidas ir akcijas mėgstantys medžioti lietuviai galės būti ramūs, kad prekybininkai jų neapgaudinėja – Seimui priėmus įstatymo pataisas nuo liepos 1 dienos įsigalios tvarka, kuomet parduotuvėse per akcijas bus privaloma prekių kainose nurodyti ir ankstesnę jų kainą, kuri buvo taikoma per pastarąsias 30 dienų. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, prekybininkai nebegalės manipuliuoti kainomis – vieną dieną jas pakelti, o kitą – jau pritaikyti nuolaidą.

Vienas iš penkių Lietuvos moksleivių yra vartoję narkotikų, ketvirtadalis sako lengvai galintys gauti kanapių. Specialistus neramina ne tik naujos narkotinės medžiagos, kuriose galima aptikti netgi žiurkių nuodų, bet ir tarp paauglių populiarios padirbtos sintetinės kanapės, galinčios sukelti rimtas komplikacijas ar mirtį. Ekspertai sako, kad narkotikų paaugliai gali įsigyti tiesiog mokyklos kieme.

Šylant orams kai kurie Lietuvos gyventojai vėl ėmėsi seno ir kvailo įpročio – deginti pernykštę žolę. Vien kovo mėnesį ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti daugiau nei 200 tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos priežiūros pareigūnai perspėja, kad žolės padegėjai bus stebimi ir filmuojami dronais, o pagavus baudžiami.

Sąmokslo teorijomis tikintys ar logiško mąstymo įgūdžių neišvystę lietuviai dalinasi vaizdais neva medicininėse kaukėse galima aptikti juodų, plika akimi nematomų, į kirminus panašių, judančių siūlų, kurie, pasak sąmokslininkų, patenka į žmonių plaučius ir kitus kūno organus ir ten dauginasi.   Tokiais vaizdais dalinasi ir kai kurie Seimo nariai. Mokslininkai sako, kad niekaip kitaip, tik kaip kliedesiais to pavadinti negalima.

Keliaujantys lietuviai norėdami sutaupyti, negavę vietos testui atlikti ar iš baimės testuotis klastoja neigiamų Covid-19 testų pažymas. Pasak IT ekspertų, tą padaryti gali žmogus bent kiek geriau mokantis naudoti kompiuteriu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro atstovai sako, kad kol visoje Europoje nebus vieningos duomenų bazės, keliaujančių žmonių koronaviruso testo rezultatų ir pažymų tikrumo jie niekaip patikrinti negali.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Laisvės partijos teisingumo ministrė bei dalis kitų parlamentarų siūlo keisti įstatymus taip, kad policija už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl lytinės tapatybės, rasės, religijos, tautybės bei kitų panašių dalykų žmonės baustų piniginėmis baudomis nuo 560 iki 1200 eurų. Į nusižengimų dėl neapykantos sąrašą įtraukiama nauja, abejonių kelianti sąvoka – asmens lytinė tapatybė – tai yra asmens lyties pajautimas bei savęs priskyrimas kokiai nors lyčiai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė naują nepriklausomo žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją. Pasak politikų, toks institutas turėtų ne tik kontroliuoti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklą, bet ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

Šuo padeda nusirengti, atnešti pirkinius iš parduotuvės, perspėja apie nukritusį insulino lygį. Tokią nepamainomą pagalbą sergančiam ar negalią turinčiam žmogui gali suteikti šuo asistentas. Tačiau Lietuvoje tokie pagalbininkai ruošiami vos keli. Tokių šunų rengimas kainuoja daugiau kaip 15 tūkstančių eurų, o negalią ar ligą turintys žmonės visapusiška jų pagalba Lietuvoje naudotis negali. Nėra nei tai reguliuojančios įstatymų bazės, nei tam numatyto finansavimo.

Alytaus miesto gyventojai užsimanė savo vaikus į darželį vesti ir savaitgaliais, kreipėsi į miesto merą prašydami tokią idėją įgyvendinti. Jei toks tėvų prašymas būtų patenkintas, Alytus taptų pirmuoju miestu Lietuvoje turintis ir savaitgaliais veikiančius valstybinius darželius. Mažųjų alytiškių tėvai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę norėdami savaitgalį arba bent jau vieną iš savaitgalio dienų savo vaikus palikti darželyje.

Kuriozinis skandalas supurtė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kurio valytoja iš laboratorijos paėmė ir į šiukšlių konteinerį išmetė 7 kilogramus amfetamino. Narkotikų vertė kelios dešimtys tūkstančių eurų. Narkotinių medžiagų kriminalistai ieškojo ir sąvartyne, bet paieškos buvo nesėkmingos. 7 kilogramai amfetamino. Toks kiekis narkotinių medžiagų atsidūrė prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro esančiuose konteineriuose.

Laisvės frakcija prašo Sveikatos apsaugos ministeriją Lietuvoje įteisinti medikamentinį abortų nutraukimą. Pasak siūlymo iniciatorių, šis nėštumo nutraukimo būdas jau seniai įteisintas daugelyje Europos šalių ir nėra toks pavojingas kaip chirurginės vaisiaus pašalinimo procedūros. Seimo narė Agnė Širinskienė sako, kad toks būdas pavojingas moterų gyvybėms, esą ji turi informacijos, neva JAV net registruota moterų mirčių, susijusių su medikamentiniu nėštumo nutraukimu.

Iš Lietuvos ir viso pasaulio tolimiausių kampelių: Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos ir net Taivano gražiausi linkėjimai ir dainos šiandien skirtos nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Ir net pandemija negali užkirsti kelio užlipti ant aukščiausio kalno ir iškelti savo Tėvynės trispalvę. Įspūdingame aukštyje Kovo 11-osios proga Lietuvos trispalve puošiasi Garni tarpeklio bazaltinės kolonos.

Pasaulis švenčia kovo 8-ąją. Nors šios dienos proga gražiausius žiedus vyrai dovanoja moterims, gėlėmis džiaugiasi toli gražu ne visos. Dalis moterų rengia pilietines akcijas prie Prezidentūros, kitos sako, kad moterų sveikinti išvis nėra su kuo, o pandemija tik dar labiau pablogino jų padėtį. Panevėžio – Pasvalio patikros punkte moteris sveikina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Dėl koronaviruso ribojimų sumažėjus lietuvių fiziniam aktyvumui, laiką leidžiant sėdint namuose ir neteisingai maitinantis, vaistines užplūdo hemorojaus simptomais besiskundžiantys žmonės. Pasak vaistininkų, jų padaugėjo net penktadaliu. Vilniaus Vingio parke kas vaikščioja, kas su slidėmis čiuožia, kas ratelį apibėga.

Žadėjęs milijoną parašų palaikančių gėjų parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Andrius Tapinas šiandien įteikė dukart mažiau – 400 tūkstančius internete surinktų parašų. Ir tai yra daugiau, nei prieš tai Seimui įteikė kita aktyvistų grupė, reikalavusi pašalinti Raskevičių iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkų.

Beveik 700 tūkstančiai eurų būtų kainavęs skandalingai pagarsėjusio žmonių jausmų ir emocijų matavimo prietaiso- „jausmomačio“ kūrimas. Tačiau aptikus neatitikimų, projekto kūrimas sustabdytas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokie projektai primena „šieno ravėjimo“ prietaisų kūrimą, o ne mokslu grįstą prevenciją.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Maldyvuose išėjusi nardyti pradingo 8 mėnesį nėščia lietuvė. Moters vyras mano, kad ji buvo pagrobta ir už informaciją apie dingusią žmoną siūlo 100 tūkstančių JAV dolerių atlygį. Rojaus saloje Maldyvuose vasario 13-ąją dieną dingo 33 metų Kanados pilietybę turinti, kovą turėjusi gimdyti lietuvė Giedrė Vaškytė. Moters dingimas apipintas mįslėmis. Apie jį beveik nieko nežino ir dingusios artimieji. „Mes patys nežinom, kas ir kaip. Sesė dingo.

Jei karantino metu atlikėjai negali užlipti ant scenos, ištraukas iš operos ar populiarius estrados kūrinius užtraukia tiesiog savo namo balkone. Tokiais pasirodymais Antakalnio daugiabutyje dainininkė džiugina kaimynų ausis ir širdis ir tikisi, kad taip bent kiek pakels žmonių, pavargusių nuo karantino, ūpą.

Besitraukianti žiema ir atkeliaujantis pavasaris paruošė staigmenų. Prasidėjus Vilniuje atlydžiui sniegas niokoja automobilius, pastatų stogus, o naktimis vis dar šąlant daugėja paslydusių ir traumas patyrusių žmonių – Kauno ligoninėje žmones tenka guldyti net į gretimus skyrius. Termometrui stulpeliui besistiebiant aukštyn lepins pavasariška šiluma, tačiau su savimi ji atsineš ir potvynius.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai apsnigtus ir apledėjusius šaligatvius siūlo barstyti kavos tirščiais – tiesa ar tai padarys šaligatvius mažiau slidžius nieks nežino. Prie projekto prisijungusios kavinių tinklo atstovai sako, kad kol kas dideliais tirščių kiekiais aprūpinti bus sunku – karantino metu į kavines užsuka vos keli kavos mėgėjai. Barista Žygimantas kavos tirščius neša išmesti ne į bendrų atliekų konteinerį, o specialią tirščių sandėliavimo dėžę.

Šiemet šventė dviguba. Lietuviai švenčia ne tik Vasario 16-ąją, bet ir Užgavėnes. Nors dėl pandemijos persirengėliai gatvėse nešėlioja, lietuviai tradiciškai blynus kepa namuose, o kai kas ir eina pažiūrėti Morės.  Bent jau viena Morė Vilniuje sudeginimo išvengs. Iš sniego nulipdyta Morė-koronė lieka ištirpti, tikintis, jog su ja pasitrauks ir Lietuvą varginusi pandemija. Etninės kultūros žinovė Marija ruošia Užgavėnių stalą: kepa mielinius blynus, spurgas.

Vilniaus universitetui atleidus iš darbo 65 metų mokslo darbuotoją, šis kreipėsi į teismą manydamas, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Byla atsidūrė ir ant Konstitucinio Teismo stalo, kuris nusprendė, kad amžiaus riba, nuo kurios darbuotojas gali būti atleistas, Konstitucijai neprieštarauja, tačiau Vilniaus universitetas turės peržiūrėti kriterijus, kuriais remiantis darbuotojas paliekamas dirbti arba ne, sulaukęs daugiau nei 65-erių.

Vilniuje kažkam nusišypsojo didžiausia sėkmė per 30 metų – trečiadienio vakarą „Vikingų Loto" loterijoje vilnietis laikmėjo 13 milijonų eurų. Toks laimėjimas didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Laimingą „Vikingų Loto" bilietą laimingas žaidėjas pirko Buivydiškių gatvėje esančioje IKI parduotuvėje, Vilniuje, trečiadienio vakarą, tą pačią dieną, kai ir buvo išridenti jam stulbinančią sėkmę atnešę skaičių deriniai.

Kosminiai vaizdai, primenantys Šiaurės pašvaistę, visai ne Šiaurėje, o čia pat – Lietuvoje. Dėl šalčių, tinkamos drėgmės ir orų žmonės iš visos Lietuvos ir gamtos reiškinių medžiotojai fiksuoja neįtikėtinus, retai pasitaikančius kadrus – iki dangaus besidriekiančius šviesos stulpus. Įspūdingais šviesos stulpų vaizdais dalijasi gamtos reiškinių medžiotojas ir fotografas Tadas. Tokį reiškinį vaikinas prieš  keletą dienų užfiksavo Biržų rajone, Vabalninke.

Savaitgalio šalčiai, kai naktimis siekė ir minus 27, nusinešė trijų žmonių gyvybes. Gaisre žuvo 2 žmonės, pasipylė ir traumos. Tačiau panašu, kad šalčiai ir toliau niekur trauktis nežada, o prie jų prisidės dar ir pūgos. Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrius pilnas žmonių. Vien per savaitgalį į Kauno medikus kreipėsi apie 230 asmenų patyrusių įvairias traumas. Pacientai plūsta ir toliau: „Tiesiog išėjau, išnešiau šiukšles, paslydau ir trauma.

Sukčių fantazija ir žmonių patiklumas – nepamatuojamas. Šį kartą mažiausiai 20 žmonių prarado pinigus, kai susigundė maltos bišonų veislės šuniukais internete.  Apgavikams pervedė avansus ir liko be nieko. Šunyčiai pasvalietei Kristinai Pumputienei susuko ne tik širdį, bet ir protą. Moteris susigundė sausio pradžioje skelbimų portale patalpintu pasiūlymu už 500 eurų įsigyti Maltos bišonų veislės šuniuką.

Žiema ir toliau rodo nagus – jei praeitą savaitę užvertė sniegu, artimiausiomis dienomis vėl spustels smarkus šaltis. Anot sinoptikų, termometro stulpelis kris iki 20 laipsnių šalčio, o sekmadienio naktį gali spustelti ir iki minus 24. Specialistai ragina saugoti savo turtą ir sveikatą. Dėl šalčių ir perkaitintų krosnių šiemet gaisruose žuvo dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. Vis daugėja žmonių apsinuodijusių smalkėmis.

Dalis medikų skundžiasi, kad dėl to, jog vaikai patys nebepasirodo gydytojui, o gydymas vyksta per nuotolį, mažųjų sveikata prastėja – daugėja nutukusių vaikų, blogėja ir jų rega. Seimo nariai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad vaikų gydymas nuotoliniu būdu kuo greičiau nutrauktas. Vilnietė Rasa po vizito pas gydytoją rengia savo kelių mėnesių kūdikį. Moteris sako, kad pas medikus lankosi pagal planą, bet kartą dėl vaiko sveikatos jau teko konsultuotis ir nuotoliniu būdu.

Pirmą kartą savo darbo istorijoje šalies Muitinė konkurso būdu pardavinėjo šuniukus. Penki, manoma, špicų veislės šuneliai buvo konfiskuoti pasienio punkte kaip kontrabanda. Keturkojų pardavimo konkursas papiktino gyvūnų teisių gynėjus. Anot jų, šuniukai buvo parduoti kaip kokie daiktai neužtikrinant, kad jie nebūtų išnaudojami ar nelegaliai dauginami. Departamento atstovai sako, kad jei toks konkursas nebūtų įvykęs, šuniukus tektų tiesiog nugaišinti.

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.

Vilniuje savaitgalį surengtas į tenisą panašaus žaidimo – padelio turnyras papiktino tikro teniso atstovus. Anot padelio turnyro organizatorių, jame dalyvavo tik aukšto meistriškumo sportininkai, kuriems rengiantis varžyboms sportuoti leidžiama. Teniso atstovai abejoja, ar turnyre dalyvavę žmonės tikrai yra aukšto meistriškumo standartus atitinkantys sportininkai, jų nuomone toks statusas gali būti naudojamas karantino ribojimams apeiti.

Baltos žiemos vaizdai džiugins nebeilgai – termometro stulpeliui kylant aukštyn, sniegas tirps ir jo vis mažės. Bet nusiminti nevertėtų – baltu, sausu sniegu dar galėsime džiaugtis kelias dienas, o kad magiškos žiemos atsiminimas išliktų ilgiau – galite pabandyti nufotografuoti snaigę, kaip tai padarė vienas lietuvių gamtos fotografas. „Į lauką išeiti negali, paskui briedžius lakstyt negali, tai belieka nueiti į balkoną gaudyt snaiges“, – sako Gamtos fotografas Marius Čepulis.

Dienas leidžiant namuose, lietuviai nenori nei puoštis, nei pinigų drabužiams leisti. Uždarius drabužių parduotuves, drabužių pardavimai pernai smuko 11 procentų, o  darbiniai kostiumėliai dūla parduotuvių sandėliuose, bet visgi tautiečiai nori jaustis patogiai. Puolė pirkti sportines kelnes ir džemperius. Tiek darbui, tiek mokslams, tiek sportui, persikėlus į namus, lietuviai nemato reikalo pirkti drabužių.

Įvairiausio plauko sukčių ir aferistų veikiančių internete išmonė kartais pasiekia sunkiai įsivaizduojamą lygį. Jei aferistai siūlantys milijoninį palikimą ar paramą jau stebina mažai ką, tai klaipėdietė Rosita sulaukė iš kojų verčiančio pasiūlymo. Iškrypėlis internete merginai siūlė 500 eurų už tai, kad ji savo kojomis nugalabytų varlę, o procesas būtų fotografuojamas.

Istorija apie neeilinį žąsiną – išvengė mirties ant kalėdinio stalo, apsigyveno vaizdingoje vietoje Vilniuje ir dedasi esąs gulbė. Iš kur Neryje atsirado naminis žąsinas, kurio laukiniai giminaičiai dabar išskridę į pietus negali atsakyti net ornitologai.  Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas. Bet šis žąsinas niekur neišskrido. Greičiau jau atsidūrė laisvėje pasprukęs nuo kažkieno pietų stalo, mat jis naminis.

Naujausio tyrimo apie Covid-19 pasekmes skaičiai šokiruoja – 6 iš 10 lietuvių, pajutę koronavirusui būdingus simptomus, niekur nesikreipė. Tokią tendenciją pastebi ir šeimos gydytojai. Pasak jų, dažniausiai į medikus nesikreipia jauni, iki 40-ties metų, asmenys. O tokia daugelio žmonių elgesio priežastis – baimė patirti diskomfortą atliekant koronaviruso testą ir izoliuotis.

Žmonėms su rogutėmis ir slidėmis plūstant ant kalnelių, slidinėjimo centrų atstovai piktinasi, kad jiems dirbti neleidžiama ir dėl to jie kreipėsi ir į Vyriausybę. Tačiau epidemiologai tikina, kad aktyviai leidžiant laiką ir sportuojant tikimybė plisti virusui net ir lauke vis vien išlieka nemaža. Žiemos sporto entuziastas, jau 10 metų snieglente čiuožinėjantis Laurynas šiemet slidinėjimu negalėjo pasidžiaugti nei užsienyje, nei Lietuvoje.

Nors savaitgalį prognozuojami šalčiai iki –25, lietuviai sako, kad šalčių yra išsiilgę ir nosies kišti į lauką nebijo. Medikai jau nusiteikę, kad po savaitgalio sulauks žmonių antplūdžio ir perspėja lauke neužsibūti, mat jau dabar daugėja nušalusių. Štai, kaip nuo šalčio saugosi gyventojai: „Aš žemaitis, užgrūdintas Sibire, taip kad užgrūdintas ir nebijau to šalčio.“ „Aš tik džiaugiuosi, jau senai reikėjo tų šalčių.“ „Koroną išnaikinsim gal, Lietuvoje išvarysim, tegu būna daugiau.

Metai tik prasideda, o ugniagesiai gelbėtojai jau traukia ant vandens telkinių įlūžusius skenduolius. Specialistai perspėja – savaitgalį ledas bus tikrai apgaulingas – temperatūra kris žemiau 20 laipsnių, ledas gali atrodyti saugus, tačiau iš tiesų tik pradės formuotis.  Užkietėjęs žvejys Tomas šiais metais ant ledo užlipo pirmą kartą.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Gamta vis meta iššūkius. Sinoptikai žada, kad savaitgalį šaltis naktį vietomis spustels žemiau negu 20 laipsnių, sekmadienį gali būti ir minus 26. Nors klimatologai sako, kad toks šaltis dar nemuša rekordų, bet medikai ir ugniagesiai perspėja būti pasiruošusiems, saugoti save ir savo turtą. Žiema ir toliau rodo ne tik savo grožį, bet ir nagus. Jau šeštadienio naktį šaltis kai kur gali spustelti iki -22 laipsnių, o sekmadienį ir iki -26. Tiesa, iki rekordo tokiems šalčiams dar labai toli.

Smagi žinia istorijos padangėje. Gali būti, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių gretas papildė garsus Suomijos ledo ritulio rinktinės treneris. Istorikai sako, kad baltai istorijos tėkmėje maišėsi su suomių – ugrofinų gentimis ir gediminaičių genetikoje jų aptikti galima, bet šį kartą išvadas daryti dar anksti. Suomijos ledo ritulio rinktinės treneris – pasaulio čempionas Jukka Jalonen‘as.

Per įvairias pažinčių programėles susipažinti, sukurti šeimą ir mėgautis santuokos teikiamais malonumais ar esant laisvam turėti neįpareigojančių vienos nakties santykių atrodytų nesudėtinga, bet tyrimai rodo, kad žmonės mylisi 1,5 karto mažiau nei kad prieš 10 metų.   Visgi, lietuviai šluoja erotinių prekių lentynas, nors, pasak psichologų, pakaitalų naudojimas, masturbacija bei pornografija yra vienos iš kelių svarbių priežasčių, lėmusių mažesnį žmonių tikrą intymumą.

2020 metai įsimins ne tik kaip pandeminiai metai. Praėjusiais metais siautusios gamtos stichijos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei 2019-asiais: vasarą nuo ledukų krušos kentėjo žmonių automobiliai, vėjas plėšė stogus, lietūs užpylė namų rūsius. Draudikams teko išmokėti dvigubai daugiau žalų nei užpernai. Ypač vėjuotas, audringas ir daugiausia nuostolių atnešęs buvo pernai metų birželis.

Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų gegužės 1 dienos įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą mikroschemomis ir registravimą Gyvūnų augintinių registre. Kadangi už gyvūno čipavimą yra atsakingas jo šeimininkas, tai ir už paslaugą turės susimokėti pats. Tačiau kokia bus kompensacijų tvarka neišgalintiems susimokėti už savo gyvūno ženklinimą, pataisų rengėjai kol kas atsakyti negali. Šiaulietis Virginijus augina keturis šunis.