REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kosminiai vaizdai, primenantys Šiaurės pašvaistę, visai ne Šiaurėje, o čia pat – Lietuvoje. Dėl šalčių, tinkamos drėgmės ir orų žmonės iš visos Lietuvos ir gamtos reiškinių medžiotojai fiksuoja neįtikėtinus, retai pasitaikančius kadrus – iki dangaus besidriekiančius šviesos stulpus.

Kosminiai vaizdai, primenantys Šiaurės pašvaistę, visai ne Šiaurėje, o čia pat – Lietuvoje. Dėl šalčių, tinkamos drėgmės ir orų žmonės iš visos Lietuvos ir gamtos reiškinių medžiotojai fiksuoja neįtikėtinus, retai pasitaikančius kadrus – iki dangaus besidriekiančius šviesos stulpus.

REKLAMA

Įspūdingais šviesos stulpų vaizdais dalijasi gamtos reiškinių medžiotojas ir fotografas Tadas. Tokį reiškinį vaikinas prieš  keletą dienų užfiksavo Biržų rajone, Vabalninke.

„Pasidalina kokios lietuviškos svetainės, vat Sibire kur nors matosi šviesos stulpai ir Lietuvoje – retenybė. Tai, iš tikrųjų, aš pats tuos šviesos stulpus tik 3 kartą juos stebiu“, – sako fotografas Tadas Janušonis.

Norint pasigrožėti tokiais vaizdais nereikia keliauti nei į Sibirą ar kur kitur į Šiaurę. Šiais šviesos stulpais dalinasi žmonės iš visos Lietuvos. Deja, tokių vaizdų medžioklė pasiseka ne visiems. Dėl gamtos reiškinių vaizdų ne vieną šimtą kilometrų įsukęs fotografas Lukas sako, kad šie metai jam sėkmingi nebuvo ir pavyko pagauti tik šį, pasak vaikino, paprastą kadrą.

REKLAMA
REKLAMA

„Tokie reiškiniai kartais trunka labai trumpai. Pavyzdžiui, naktį tie stulpai, jie gali trukti tikrai sakykim 5 minutes, gal net trumpiau. Dvi minutes“, – pasakoja fotografas Lukas Jonaitis.

REKLAMA

Šviesos stulpai ne tik trumpas, bet ir ypač retas reiškinys, nes žiemos Lietuvoje vis šiltesnės. Tokiems stulpams susidaryti reikalinga žemesnė nei 10 laipsnių temperatūra ir drėgmė, kad galėtų susiformuoti plokšti ledo kristalai, kurie atspindėdami šviesą ir suformuoja stulpus. Taip pat būtina sąlyga, kad nebūtų smarkaus vėjo.

„Kad tie ledo kristalėliai galėtų plūduriuoti ore. Na ir jie kai taip išsidėsto atmosferoje horizontaliai, jie paprasčiausiai atspindi tą tokią dirbtinę šviesą ir gaunasi toks gan įspūdingas reginys“, – teigia klimatologas Donatas Valiukas.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kuriems pavyksta užfiksuoti ne tik šviesos stulpus, bet ir kitokį optinį saulės dvynį – parhelį, lietuviškai – saulabrolį. Tai vienas iš daugelio halų, optinių reiškinių danguje, rūšių. Halai susiformuoja dėka prizmės formos šešiabriaunių kristalų, per kuriuos lūžtanti šviesa sukuria įvairių formų švytėjimus danguje. Halus išduoda plunksniniai debesys, kuriuose tokie kristalai ir formuojasi. Tiesa, tokių ypatingų atmosferos optikos reiškinių galima dairytis ir vasarą.

„Kokios formos yra tie ledo kristalėliai, tokios formos tie halai ir susidaro skirtingų rūšių. Jeigu jie yra pailgi, tada bus apskritimas, jeigu jie yra plokšti, tada bus į šonus tokie saulės šunys, saulabroliai“, – kalbėjo T. Janušonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o tikimybė išvysti šviesos stulpus didesnė, kai šalčiau. Tokie reiškiniai yra lokalūs ir kurioje tiksliai vietoje jie susidarys atsakyti sunku. Vis vien išsiruošusiems į tokią vaizdų medžioklę, patyrę medžiotojai pataria važiuoti toliau nuo miestų kur tamsiau, kad šviesų peizažą galėtumėte stebėti iš šono.

Norintiems užfiksuoti tokį grožį telefonu, reikėtų pailginti fotoaparato šviesos išlaikymo trukmę, 10 sekundžių rinkti šviesą, pakelti šviesos jautrumą. Ir, žinoma, nenuleisti akių nuo dangaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų