Vilniaus Vingio parke atrodytų, veiksmo netrūksta: žmonės bėgioja, vaikšto, mankštinasi. Tačiau parke sutikti tautiečiai pripažįsta, kad, iš tikrųjų, pasivaikščioti išeina retai, o dažniausias kelionės tikslas karantino metu – šaldytuvas:
„Visada reisas: darbo stalas-šaldytuvas.“
„Labai pastebėjome ir svarstyklės mums tą primena.“
„Visada norisi šaldytuvą dažnai atsidaryti.“
Dėl karantino metu priaugto svorio į gydytojus kreipiasi žmonės ne tik dėl savo, bet ir vaikų priaugtų kilogramų. Medikai pastebi, kad vaikų, priaugusių svorio, yra šiek tiek daugiau nei suaugusiųjų, mat ne visi jie atlieka mokytojų paskirtus fizinio lavinimo pratimus. Vietoje to renkasi pramogas telefone ar kompiuteryje.
Žmonės pamiršta, kad būnant namuose jie valgo lygiai taip pat arba daugiau, kaip ir įtemptai dirbant įprastomis sąlygomis, tačiau sukauptos energijos neišeikvoja, nes juda mažiau nei judėtų dirbdami biure. Tiek suaugę, tiek vaikai turėtų sunerimti, jei į mėnesį priauga 3-4 kilogramus.
„Kadangi svorio augimas yra labai klastingas, mes namuose vaikštome su laisvalaikio drabužiais, kurie yra daug laisvesni, ir, staiga, kai jau reikia apsirengti darbo rūbus, pastebime, kad ne visada galime į juos įlysti. Tai reikėtų labai į tai atkreipti dėmesį, ką mes valgome“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Praeito karantino metu lietuviai priaugo vidutiniškai apie 3 kilogramus per mėnesį. Manoma, kad pasibaigus dabartiniam karantinui skaičiai bus panašūs. Balandį atliktas tyrimas parodė, kad 60 procentų apklaustųjų pradėjo daugiau gaminti namuose, tačiau apie 40 procentų pradėjo daugiau užkandžiauti, o ir suvalgomos porcijos padidėjo net 40 procentų.
Nors dietologai džiaugiasi, kad karantino metu lietuvių mitybos įpročiai kinta: jie suvalgo daugiau žuvies, šviesios arba raudonos mėsos, daržovių, tačiau ir saldumynų neatsisako.
„Jų pirkimas komercinių sumažėjo, tačiau namuose jų gamyba padidėjo, iki 60 procentų atsakė tyrimų dalyvių, kad jie pradėjo gaminti daugiau sausainių, saldainių, kepinių įvairiausių namuose, ir, na, akivaizdu, kad ir dėl to tas svoris galėjo kažkiek didėti“, – pasakoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.
Dėl gyventojų sveikatos sunerimę ir sveikatingumo klubų atstovai. Anot jų, 100-ai tūkstančių sportavusių klubuose, turėjo persikelti į viešąsias erdves, vaikščioti ar sportuoti parkuose, bet žmonės tiesiog nustojo judėti ir mankštintis, jų fizinio aktyvumo lygis nukrito net trečdaliu.
„Fizinio aktyvumo duomenys kelia nerimą. Tai žmonės galėtų sportuoti lauke, galėtų sportuoti namie, tačiau, iš tikrųjų, faktiškai nelabai to daro. „Google mobility“ paskelbė duomenis, kurie, lyginant su žiemos mėnesiais, reiškia irgi šalti, ne patys aktyviausi metų mėnesiai, yra 30 procentų blogiau šiuo metu negu tada“, – teigia Lietuvos sveikatingumo klubų atstovas Vidmantas Šiugždinis.
Vingio parke sutiktos moterys pritaria, kad lauke vaikšto labai retai, trumpai ir vos kelis kartus per savaitę. O pagrindinė to priežastis yra koronaviruso baimė: „Pačiom neužsikrėsti ir kitų neapkrėsti.“
O štai sporto prekių pardavėjai džiaugiasi pardavimų šuoliu: sporto prekių inventoriaus karantino metu buvo nupirkta 2,5-3 kartus daugiau lyginant su pernai. Žmonės labiausiai perka smulkius sporto reikmenis: svarmenis, gumas, kilimėlius, girutes, bet ar išties sportuoja namuose, yra sunku pasakyti. Sporto reikmenimis prekiaujantis Tadas sako, kad kol kas prekių dar yra, bet kaip bus ateityje – neaišku.
„Patys gamintojai irgi, ta prasme, jau ir gi išpardavę prekių metams į priekį, ir va tas pirmas karantinas, jisai realiai kokiems metam, gal netgi dviem metams sujaukė viso pasaulio sporto rinką. Tai realiai treniruoklių kažkokių nusipirkti yra ganėtinai problematiška. Jeigu kažkas kažką gauna, tai jie dažniausiai per dieną arba per dvi būna išskirstomi“, – kalbėjo sportuok.lt atstovas Tadas Dumbravas.
Dietologai pataria planuotis, ką valgysite nuo ryto iki vakaro, susiplanuoti netgi dienos užkandžius. Taip pat planuoti reikėtų ir savo judėjimą: 3-4 kartus per savaitę po 30-60 minučių turėti vidutinės fizinės veiklos. Ji lemia ne tik fizinę, bet ir emocinę gerovę, kuri, pasak medikų, turi įtakos ir svorio augimui, mat viena iš pagrindinių „karantininio“ antsvorio priežasčių – emocinis valgymas.
