Mat iš šilkinių, paauksuotų ir sidabrinių gijų nuaustus Žygimanto Augusto gobelenus buvo ne tik sunku atgabenti – jų istorinė vertė, pasak specialistų, yra neįkainojama. Žygimanto Augusto gobelenus galima palyginti tik su popiežių ir imperatorių.
Įžengus į Valdovų rūmus galite pasijusti lyg Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto menėse, mat Valdovų rūmų sienas puošia jo gobelenų kolekcija. Keturios dešimtys Žygimanto Augusto gobelenų į Lietuvą atkeliavo iš Krokuvos Vavelio pilies.
„Meno vertybės, kurios ne tik savo menine verte, bet, pirmiausia, istorine verte yra Lenkijos ir Lietuvos relikvija prilygstanti valdovų insignijoms, karūnoms ir kitoms insignijoms, kurių, gaila, nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nėra išlikę. Tai yra tikrai absoliutus stebuklas“, – tvirtina Valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas.
Žygimanto Augusto gobelenuose vaizduojamos biblinės scenos, Lenkijos karalystės ir LDK herbai – Baltasis Erelis ir Vytis, taip pat audiniai su valdovo inicialais SA ar gyvūnija ir augmenija. Gobelenai buvo skirti rūmų puošybai ir net buvo vadinami „šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis“, nes keliaudavo iš rūmų į rūmus kartu su valdovu.
„Gobelenai, pagal jų modelį nuausti kainuodavo šimtus kartų daugiau negu ant drobės ar ant lentų tapytas paveikslas, net genialių dailininkų. Beje, dailininkas, kuris kūrė figūrinius gobelenus, jų kartonus Mišelis Koksis, jis buvo vadinamas Nyderlandų arba Šiaurės Rafaeliu“, – pasakoja V. Dolinskas.
Gobelenai anuomet buvo vertinti ne tik kaip meno kūriniai. Per šiuos audinius valdovas paliudydavo savo didybę, kas jis ir kokios valstybės vadovas esti. Jų istorinė vertė, pasak ekspertų, neįkainojama.
„Žygimanto Augusto gobelenus galime palyginti tik su popiežių, tik su imperatorių ir su Ispanijos karalių kolekcijomis“, – tvirtina V. Dolinskas.
Žygimanto Augusto gobelenai buvo kuriami prieš kiek daugiau nei pusę tūkstančio metų. Kolekcijai sukaupti tuomečiam valdovui prireikė dešimtmečio. Dėl savo aistros gobelenams Žygimantą Augustą daugelis amžininkų galėtų apkaltinti išlaidavimu – sąskaitas, kurios liudytų gobelenų vertę, Žygimantas Augustas liepė sunaikinti.
„Žygimantas Augustas vienai iš gobelenų kolekcijų yra ieškojęs paskolos. Šita paskola buvo lygi maždaug tokiai sumai, kurios reikėjo vienerių metų Livonijos karo kampanijai, tai, na, su Abramsais galima lyginti taip sakant to meto audinių vertę“, – kalba V. Dolinskas.
Žygimanto Augusto gobelenai po trečiojo Respublikos padalijimo XVIII amžiaus pabaigoje buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją. Gobelenai rusų buvo karpomi ir pjaustomi, pritaikomi uždengti, pavyzdžiui, ventiliacines angas, tad restauratoriams buvo labai sudėtinga juos atkurti.
„Deja, tai buvo tokie brutualūs pažeidimai“, – sako restauratorius Jerzy'is Holcas.
Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją sudarė apie 160 meninių audinių. Iki šių dienų išliko maždaug 140 gobelenų, kurių dauguma, kaip svarbiausi eksponatai, saugomi Vavelio karališkoje pilyje.
Pasak valdovų rūmų direktoriaus, Augusto gobelenai – didžiausia dovana, kokią Vavelis ir Lenkija galėjo dovanoti Lietuvai ir jos sostinei, švenčiančiai 700-uosius metus.
„Manau, kad verta ateiti į Lietuvos kunigaikščių rūmus. Galiu tik visus užtikrinti, kad tokio pobūdžio paroda mūsų gyvenime daugiau nebepasikartos“, – tikina Krokuvos Vavelio karališkosios pilies vadovas Andrzejus Betlejus.
Žygimanto Augusto gobelenai išskirtiniai ne tik dėl savo meninės ir istorinės vertės. Jie yra ir kaprizingi. Iš sidabro ir paauksuotų gijų nuausti gobelenai tapo tikru iššūkiu parodos rengėjams. Jie yra ne tik trapūs, bet ir įspūdingo dydžio.
„Beveik 5 metrai. 5 ant 8 metrų. Tai yra gobelenai, kurie užima beveik visą Valdovų rūmų didžiausios menės sieną. Tai yra trapūs, jautrūs audiniai ir juos atitinkamai supakuoti, atitinkamai transportuoti tai buvo tikrai didelis iššūkis. Įnešti galiausiai į mūsų 3 aukštą. Ištiesti juos, užkelti“, – pasakoja parodos kuratorius Marijus Uzorka.
Žygimanto Augusto gobelenų parodą gyventojai galės išvysti iki šių metų liepos vidurio.
