Raminta Grikinienė

Kai kurie lietuviai kardinaliai keičia savo šventinio stalo meniu ir vis dažniau vietoje silkutės renkasi prabangias ir aistras kurstančias jūros gėrybes – austres. Nors viena jų gali kainuoti kad ir 4 eurus. O jei austrėmis stalo tautiečiai nenuklos, tai gyventojai savo Velykinį stalą tikrai puoš gėlėmis ir gamtoje rastais žolynais, mat po atrodytų nesibaigiančios žiemos pasiilgo spalvų ir gyvybės.

Na, o žmonių naivumui ribų nėra. 50-metė Ukmergės gyventoja savo internetiniam susirašinėjimo draugui iš Prancūzijos pervedė beveik 200 tūkstančius eurų. Tai viena didžiausių pinigų sumų pastaruoju metu, kurią sukčiams pavyko išvilioti iš lietuvių. Anot policijos, tikimybė moteriai atgauti bent dalį pinigų labai nedidelė. Kai kurie gyventojai sukioja pirštą prie smilkinio ir negali patikėti, kad vis dar yra tokių naivių žmonių, patikinčių „užjūrio princų“ meilės pasakomis.

Auklės iš egzotiškųjų Filipinų ar Tailando, o gal iš Armėnijos ar kitos pasirinktos šalies gali atkeliauti ir į lietuvių šeimas. Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis siūlo į Lietuvą supaprastinta tvarka prisikviesti auklių, kurios ne tik lietuvių šeimoms padėtų prižiūrėti vaikus, bet ir tvarkytų namus, gamintų maistą. Tiesa, į Lietuvą atvykusios auklės iš svečių šalių turėtų mokytis lietuvių kalbos, o šeimos įsipareigotų jas apgyvendinti pas save ir mokėti kišenpinigius.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams. Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose.

Klišinės internetinio pokalbio frazės ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas susirašinėjimas gali tapti tikru galvos skausmu. Taip nutiko ir vienam šiauliečiui. „Facebook“ jis pradėjo bendrauti su moterimi ir sulaukė netikėto pasiūlymo – pasižiūrėti, kaip ji maudosi duše, o mainais už tai jis turįs atsiųsti savo lytinio organo vaizdą.

2 metaliniai eurai kišenėje gali staiga virsti 2000 eurų. Skamba neįtikėtinai. Lietuvos monetų kalykla išleido brokuotą 2 eurų proginę monetą, skirtą Žuvinto rezervatui, su latvišku, o ne lietuvišku užrašu ant briaunos, tad kai kas dėl to netikėtai pralobo. Tokia moneta tapo itin medžiojama kolekcionierių. Užsienio portaluose pardavėjai lietuvišką 2 eurų monetą su klaida siūlo nusipirkti už beveik 2500 eurų. Numizmatikos ekspertai tikina, kad tokia moneta – itin retas eksponatas.

Šiemet dar labiau – 15 procentų – pabrangusios kelionės ar kai kuriomis kryptimis net dvigubai padidėjusios lėktuvų bilietų kainos neatbaido lietuvių nuo atostogų. Tautiečiai iššlavė brangias egzotines keliones, jau susiplanavo ir vasaros atostogas – už poilsį Turkijoje negaili ir vidutiniškai suploja 900 eurų asmeniui. Didieji kelionių organizatoriai sako, kad toks susidomėjimas kelionėmis pasiekė net ir rekordinius priešpandeminius 2019-uosius ir netgi juos viršijo.

9 eurai už kilogramą agurkų. Ir jie visai ne auksiniai, o paprasti pavasarinio lietuviško derliaus trumpavaisiai agurkai. Žmonės sako, kad daržovių kaina – verčianti iš koto, juk už tiek galima nusipirkti kilogramą mėsos. Prekybininkai aiškina, kad tokia lietuviškų agurkų kaina priklauso nuo tiekėjų. Labai žali, labai traškūs, labai lietuviški ir labai brangūs – 9 eurai už kilogramą pavasarinio derliaus agurkų. Už tiek agurkus žmonėms pardavinėja vienas prekybos centras.

Rudenį Kultūros ministerija Rusų dramos teatrą pervadino į Vilniaus senąjį teatrą. O dabar iš jo repertuaro išbraukiama daugybė spektaklių. Scenoje, be kita ko, nebegalima pamatyti Samuilo Maršako „Katės namų“, pagal Vasilijaus Šukšino kūrinius pastatytos „Valios“. Vaikų repertuare net nebeliko Puškino „Caro Saltano“. Permainos galbūt laukia ir literatūrinio Puškino muziejaus Vilniuje.

Šimtai sveikuolių iš visos Lietuvos susibūrė Trakuose ir bandė savo jėgas 25 metrų plaukimo eketėje varžybose. Šiemet dalyvių skaičius, anot organizatorių, rekordinis. Lediniame vandenyje turškėsi ir devynmečiai, ir septyniasdešimtmečiai. Garsiai skambanti muzika ir Galvės ežero pakrantėje Trakuose besibūriuojantys smalsuoliai laukia kada prasidės 25 metrų plaukimo ekete varžybos.

Jeigu darbe nebegalite tinkamai atlikti užduočių, tai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys ar blogas darbuotojas – galbūt jus kamuoja perdegimo sindromas, sukeltas dėl ilgai darbe besitęsiančio streso. Perdegę darbe bent kartą gyvenime yra net apie 70 procentų žmonių. O šis sindromas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – perdegimas pasireiškia ne tik emociniu išsekimu ar fiziniais negalavimais, bet ir gali baigtis rimtomis neurologinėmis arba širdies ir kraujagyslių ligomis.

Į Lietuvą iš Turkijos sugrįžo po galingo žemės drebėjimo gelbėjimo operacijoje dalyvavę mūsų ugniagesiai gelbėtojai, medikai. Atrodytų, visko matę ugniagesiai po patirties, kuomet iš griuvėsių teko traukti žmones, sako esantys sukrėsti. Mat tokius vaizdus, anot gelbėtojų, teko matyti tik filmuose. Lietuviai ypač pasižymėjo žvalgyboje, jiems talkino ir į Turkiją vykę kinologai su šunimis, kurie ieškojo žmonių kūnų. Tiesa, visi griuvėsiuose rasti žmonės nebegyvi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmačia kitąmet egzaminuoti vienuoliktokus tapo tikru galvos skausmu kai kurioms mokykloms, mat tarpiniams patikrinimams reikalingo skaičiaus kompiuterių mokyklos neturi. O štai vienoje gimnazijoje, kuriai reikia įsigyti net 100 kompiuterių, kilo tėvų pasipiktinimas – esą ministerija tvarką įvedė, o kaip ir už ką tuos kompiuterius reikės įsigyti – taip ir nepaaiškino.

Diena, kuomet drąsiai galima sakyti, kad meilė tiesiog tvyro ore. Vyrai siaubia gėlių turgelius ir nešini žiedais grįžta sveikinti savo mylimųjų. Kai kurie vyriškiai savo damoms negaili ir prabangių puokščių, tad už gėles pakloja ir 50 eurų. O Vilniaus oro uostas Meilės dienos proga į širdį pažvelgė kitaip ir keleiviams surengė mokymus, kaip defibriliatoriumi gaivinti žmogų.

Panašu, kad bent jau vilniečiai, itin nusiteikę švęsti Valentino dieną. Kai kuriose restoranuose vietas tautiečiai iššlavė vos per keletą dienų, o už vakarienę dviems negaili sumokėti ir daugiau nei pusantro šimto eurų. Tiesa, įsimylėjėliai eis ne tik vakarieniauti, džiugins viens kitą ir dovanomis – moterys mieliau vyrams perka apatinį trikotažą, o štai mylimosios gaus brangių dovanų – ir telefonų, ir robotų siurblių.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Pietų miegas darželyje – prievarta ir netgi traumuojanti patirtis. Taip mano kai kurie darželyje pietų nenorinčių miegoti vaikų tėvai. Anot jų, verčiant mažuosius perpiet užmigti, jų neįmanoma vakare užmigdyti, o ryte prikelti ir dėl to nukenčia vaikų naktinio miego kokybė. Marijampolietė Agnė su vyru augina dvi dukrytes – 6-erių ir 4-erių. Abi mergaitės eina į darželį, tik jame neužsibūna: mama dukras pasiima iškart po vidurdienio, kai pavalgo pietus.

Nuo 40 iki 100 eurų – tiek jums gali kainuoti automobilio salone atkimštas ir rankose laikomas alkoholinio gėrimo butelis, net jei esate tik keleivis. Nors automobilyje laikyti atkimštų alkoholio pakuočių negalima ir dabar, bet praktiškai toks draudimas dėl teisinių spragų nėra taikomas. Policija tiek taurelę automobilyje mėgstančius išlenkti keleivius, tiek blaivius juos vežančius vairuotojus siūlo bausti dar griežčiau ir skirti pinigines baudas.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

Apsimetęs nepilnamečiu, vyresnis nei 50-ies vyras žinutėmis „Facebooke“ tvirkino mažametes, jaunesnes nei 14 metų mergaites, įkalbinėjo jas atsiųsti savo pornografines nuotraukas, gašlias fotografijas siuntė ir joms. Nors vyras gyvai su nukentėjusiomis susitikęs niekada nebuvo, teismas tvirkintojui skyrė griežtą bausmę – beveik 3 metus kalėjimo.

Kone kraterio dydžio ir gylio duobės ir duobelės dėl temperatūrų svyravimų vis labiau veriasi miestų gatvėse – ypač Vilniuje ir Kaune. Draudikai skaičiuoja, kad pernai metai – vieni nuostolingiausių: į duobes įvažiavusiems vairuotojams didžiausia Lietuvoje draudimo bendrovė išmokėjo daugiau nei pusę milijono eurų – dvigubai daugiau nei prieš kelis metus. Ekspertai sako, kad ir artimiausi keli mėnesiai vairuotojams bus kritiniai, mat duobes kelinininkai iš esmės lopys tik pavasarį.

Artėjant Vilniaus mero rinkimams, toliau kyla audros ir aršios diskusijos dėl susiaurintų, o pasak savivaldybės – humanizuotų kai kurių Vilniaus gatvių. Vieni kandidatai į merus žada Šimašiaus darbus tęsti, kiti, priešingai – gatves palikti plačias. Tiesa, pats Šimašius teigia Vilniaus gatvių niekada nesiaurinęs, o jas platinęs.

Vitaminų lašelinės su nuolaidos koduku. Tokiomis reklamomis dalinasi garsūs Lietuvos žmonės, nuomonės formuotojai, ir siūlo sergantiems, pavargusiems, o gal ir pagiringiems žmonėms, susileidžiant vitaminų kokteilį į veną, pastiprinti organizmą. Tačiau toks influencerių elgesys susilaukė kai kurių visuomenininkų pasipiktinimo, mat, pasak medikų, vitaminų lašelinių poveikis yra tarsi placebo efektas, neturintis jokių pagristų mokslinių įrodymų.

Tiek turėti, tiek išlaikyti automobilį vis labiau tampa prabangos dalyku. Štai vien per praėjusius metus naudotų ir naujų automobilių kainos augo ketvirtadaliu, brango ir detalės, kai kurios net 10 kartų. Autoservisų paslaugos, vertinant ir patį darbą, ir detales, pabrango maždaug apie 40 procentų. Tad kylant kainoms tautiečiai vis dažniau pagalvoja, ar išvis verta automobilį remontuoti, ar geriau remontą atidėti.

Charkivo greitosios pagalbos medikams teko gerokai pasukti galvą, kaip jiems atlikti savo darbą, gelbėti žmonių gyvybes net ir okupacijos metu. O išlaisvinus Charkivo srities miestus nuo rašistų, medikai pagaliau nusprendė prabilti apie savo partizaninį darbą, kurio dėka jie išgelbėjo ne vieną gyvybę. Mūsų kolegos iš Ukrainos pasakoja, kaip prabėga greitosios pagalbos medikų diena ir kodėl jie patys dažnai patenka pas psichologus.

Kai kurie tyrimai sako, kad net du trečdaliai Lietuvos vyrų nėra patenkinti savo varpos dydžiu. Kasmet vis daugiau vyrų ryžtasi įvairioms lytinio organo didinimo procedūroms. Už jas negaili pakloti ne tik šimtų, bet ir tūkstančių eurų. Tokiems pokyčiams vyrus dažnai paskatina įsivaizdavimas, kad pasididinus apimtis pagerės intymaus gyvenimo kokybė. Tačiau specialistai perspėja, kad tokios viltys dažnu atveju gali būti tik klaidinga iliuzija.

Vilniečiai, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, pagaliau turi savo krematoriumą. Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų, duris atvėrė 4 milijonus eurų kainavęs krematoriumas. Per metus šiame krematoriume bus galima atlikti apie 3 tūkstančius kremacijų, tad vilniečiams nebeteks palaikų vežti į Kėdainius ar į Lenkiją.

Pusantrų metų vaikas panyra į vos kelių laipsnių ežero vandenį, aštuonmetė, kuri grūdinasi ledo vonioje – tokiais būdais kai kurie tėvai stiprina savo vaikų imunitetą ir džiaugiasi tokio grūdinimosi rezultatais, mat vaikai mažiau serga ir beveik nevartoja vaistų. Visgi kai kurie medikai sako, kad norint užgrūdinti vaiką, nebūtina jo kišti į ledinį vandenį.

TV3 žinių bendradarbiai stebėjo, kaip savanoriai gelbėja nuo sušalimo atokiuose kaimuose be šildymo likusius senelius ir šeimas. Charkivo srities kaimų gyventojai dėl elektros energijos, dujų tiekimo problemų ir kylančių kainų ne visuomet turi galimybę žiemoti šiltai. Ypač tai liečia vienišus žmones, kuriems savanoriai pirmiausia malkas ir pradėjo tiekti. Tokie žmonės, net ir būdami garbaus amžiaus, gali kapoti malkas ir neštis jas į namus – svarbiausia, kad būtų kuo pasišildyti.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.

Muštynės, nuo fejerverkų užsidegę automobiliai ar šiukšlių konteineriai, nuo mišrainių paūmėjusios ligos ar skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą su prašymu atvežti butelį degtinės – taip dalis tautiečių įžengė į Naujuosius metus.

Kol lietuviai dar laukia  2023-iųjų , dalis pasaulio  Naujuosius jau pasitiko. Vieni pirmųjų į 2023- iuosius įžengė Naujosios Zelandijos gyventojai, įspūdingas fejerverkų šou driokstelėjo ir Sidnėjaus danguje. Tam miestas išleido 4 milijonus eurų. Reginį gyvai stebėjo daugiau nei milijonas žmonių. Skaičiuojant paskutines 2022-ųjų sekundes vieni pirmųjų pasaulyje į 2023-iuosius, įžengia Naujosios Zelandijos gyventojai.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Elektra – aukso vertės, o generatoriai – būdas išlikti civilizuotame pasaulyje. Tą sako Charkivo srities gyventojai, likę be elektros energijos. TV3 Žinių bendradarbiai apsilankę vietovėje, esančioje už kelių kilometrų nuo sienos su Rusija, dalijasi tuo, ką ten pamatė. Kozača Lopanės kaimas, Charkivo sritis: nuo ten iki sienos su Rusija – vos keli kilometrai. Žinoma, dabar rašistų nėra.

Dar viena papildomo laisvadienio darbuotojams idėja skinasi kelią Seime. Socialdemokratės Orinta Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė nori įpareigoti darbdavius kartą per metus leisti darbuotojui pasiimti laisvą dieną ir pagal prevencijos programas pasitikrinti sveikatą. O už tą laisvą dieną darbdavys turės ir sumokėti. Žmonės tokia idėja džiaugiasi – mat sveikatos pasitikrinti ir išbėgti iš darbo neturi kada. Tiesa, tokį socdemių siūlymą kritikuoja kai kurie konservatoriai.

Neįtikėtina istorija iš Ukrainos. Ukrainietį rusai sušaudė, tačiau jis sugebėjo išgyventi. Toks stebuklas nutiko Mykolajivo srities gyventojui Jevgenijui. Buvusį kovotoją Donbase išdavė jo kaimynai. Dabar, atsigavęs fiziškai ir morališkai, vyras savo neįtikėtina istorija pasidalijo su TV3 žinių bendradarbiais karo niokojamoje šalyje. Pirmaisiais Rusijos invazijos Ukrainoje mėnesiais Jevgenijus, Mykolajivo srities gyventojas, buvo pagrobtas okupantų. Vakare jis išgirdo beldimą į duris.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nerimsta ir vėl grasina sankcijomis taršių automobilių vairuotojams. Kitų metų pradžioje Gentvilo vadovaujama ministerija nori leisti aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti automobilių taršą, o ją viršijus – atimti vairuotojui teisę naudotis savo automobiliu – panaikinti techninės apžiūros galiojimą, kol vėl iš naujo jos nepereis. Ministerija turi ir dar vieną užmojį – priversti vairuotojus dar dažniau savo automobilius varyti į techninę apžiūrą.

Lietuvoje daugėja „naminukų“. Ir tai ne kokios mistinės būtybės. Taip yra vadinami vaikai, kuriuos tėvai užuot vedę į mokyklą nusprendė mokyti patys, savo šeimose. „Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.

Vilniaus viešojo transporto vairuotojai po pustrečios savaitės nutraukė streiką. Sostinės gyventojai, nors ir išreiškė vairuotojams palaikymą, visgi žinią sutiko džiugiai – nebereikės ilgai laukti atvažiuojančių autobusų ir šalti stotelėse. Tiek „Vilniaus viešasis transportas“, tiek vairuotojų profsąjunga susitarimą vadina kompromisiniu. Nors streikavusiems vairuotojams už nedarbo dienas sumokėta nebus, jų gerovei įmonė per metus skirs apie milijoną eurų.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Degalinių tinklui „Circle K“ kelioms valandoms gana ženkliai atpiginus degalus, prie degalinių nusidriekė ilgos vairuotojų eilės, kilo net spūstys gatvėse.  Žmonės negailėjo nei laiko, nei pinigų, o kai kurie bagažines užpildė talpomis kurui pilti ir pylėsi jo šimtus litrų. O štai kiti vairuotojai stebėjosi, kam gaišti laiką eilėse, kai pigesnio kuro galima rasti ne tokiose gražiose, bet pigiose degalinėsene be jokių akcijų.

TV3 Žinių bendradarbio Ukrainoje parengtas pasakojimas apie tai, kaip žmonės keliauja vieni pas kitus, kai visi tiltai per upes susprogdinti. Susitikimų vieta karo išskirtoms šeimoms. Taip vadinama valčių perėja prie sugriauto tilto Charkivo srityje. Rusams susprogdinus tiltą, daugelio gyvenviečių gyventojai liko atkirsti nuo civilizacijos, o vienintelis būdas pamatyti savo artimuosius – perplaukti upę. Tokiu būdu savanoriai pristato ir tonas humanitarinės pagalbos.

Frazė „mokėti už orą“ įgauna realų pavidalą – per metus trečdaliu augo organizuotų žygių kainos, brango ir maratonai. Infliacija, pasak žygių organizatorių, išpūtė jų organizuojamų renginių kainas, bet žmonės už orą ir miško taką brangiau mokėti nesibodi – už 50 savo kojomis nueitų kilometrų negaili ir 40 eurų.

Gyvensime gete arba tvarte – taip į žinią, kad jų sklypai ir visuomeninės paskirties pastatai patenka į specialiąją sanitarinę zoną, sureagavo Vilniaus rajono gyventojai iš Kalviškių, Dusinėnų, Juodšilių ir Rudaminos kaimų. Mat šiose vietovėse įsikūręs „Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Nacionalinės žemės tarnybos paprašė 1 kilometro spinduliu įvesti specialiąją zoną.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Jei šventiniam laikotarpiui norite nusipirkti kelionę į Balį ar Tailandą, jūsų svajonė gali ir neišsipildyti. Mat kai kurios kelionių agentūros vietų į šias egzotiškas šalis jau nebeturi. Lietuviai šventiniam laikotarpiui išgraibstė ne tik tūkstančius galinčias kainuoti keliones. Šiemet tautiečiai plūs į imbieriniais sausainiais ir karštu vynu pakvipusias Europos miestų kalėdines muges, važiuos ir pas kaimynus.

140 tūkstančių Lietuvos gyventojų serga cukriniu diabetu ir šis skaičius, pasak medikų, didėja ir didės. Pasak gydytojų, jei situacija nesikeis – 2030-aisias cukralige sirgs maždaug kas dešimtas tautietis. Žmonės šią ligą, anot ekspertų, nuvertina – per vėlai kreipiasi į medikus, o to pasekmės itin skaudžios – sergant cukralige, sutrinka kraujotaka ir tada belieka tik kojų ar jų pirštų amputacija.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas skelbia karą paspirtukininkams ir juos nuomojantiems verslininkams. Jis siūlo privalomus šalmus, liemenes, iki 20-ies kilometrų per valandą apribotą greitį ir galią. Galingi ir greičiau važiuojantys paspirtukai, anot Sabatausko, turi turėti ir draudimą, būti registruoti ir su technine apžiūra, o jų vairuotojai turėti pažymėjimą. Tokį siūlymą palaiko ir medikai.