Ekspertai sako, kad ir artimiausi keli mėnesiai vairuotojams bus kritiniai, mat duobes kelinininkai iš esmės lopys tik pavasarį.
Vilnietė Aurelija lipa į pakaitinį automobilį, mat prieš daugiau nei savaitę važiuodama savo automobiliu nuo Kauno pusės į Vilnių moteris pataikė į didžiulę duobę.
„Buvo tamsus paros metas, ar 18, ar 19, dabar neprisiminsiu, ir nebuvo įmanoma pastebėti duobės, į kurią aš stipriai įvažiavau. Buvo tikrai didžiulis trenksmas ir aš supratau, kad tai geruoju nesibaigs ir aišku, kad iš karto pasigirdo garsas, aš sustojau“, – pasakoja Aurelija.
Tad moteriai teko kviestis tralą. O Aurelija savo automobiliu toliau važiuoti nebegalėjo. Aurelijos automobilis jau savaitę autoservise. Kokią žalą moteris patyrė dar skaičiuojama, bet automobilio remontas greičiausiai kainuos ne vieną šimtą eurų. Ir ne jai vienai.
„Kol laukiau techninės pagalbos, po manęs į tą pačią duobę įvažiavo dar dvi mašinos. Ir aš mačiau pagalbos žiburėlius, tai vadinasi ir tuos kitus „įvažiavėlius“ irgi važiavo kažkas tai gelbėti“, – kalba Aurelija.
O rekordinį tokių nelaimėlių, kurie pataikė į žiojėjančias duobes, skaičių fiksuoja ir didžiausia Lietuvoje draudimo bendrovė – „Lietuvos draudimas“.
„Išmokų sumos, mūsų duomenimis, viršijo net pusę milijono, tai yra virš 600 tūkstančių, kai 2021-aisiais buvo 300 tūkstančiai, 66 procentas augimas išmokomis. Viršijo ir kiekiu, nes 2021 metais buvo apie 500 įvykių, o pernai fiksavome apie 900 įvykių. Beveik dvigubai“, – komentuoja „Lietuvos draudimas“ atstovas Paulius Ilbertas.
O kol duobes keiksnoja vairuotojai, draudikai skaičiuoja sumas, kurias jiems tenka išmokėti.
„Vieno įvykio metu kompensuoja apie 600 eurų. Dažniausiai tai būna ratlankio sulankstymas, tam tikros važiuoklės dalių sulaužymas. Maksimali pernai buvo 6,5 tūkstančio. Tai tikriausia buvo ir didesnė avarija, ir prabangesnis automobilis“, – kalba P. Ilbertas.
Kad įšokusių į duobę ir padangas ar važiuoklę sugadinusių vairuotojų šiuo metu daugėja pastebi ir kai kurie autoservisai.
„Tikras vairuotojų siaubas yra. Šįryt mes turėjom automobilį, radom su nuleistu ratu, nes naktį važiuodama klientė nepastebėjo duobės, dar pastabdė stabdžius ir prakirto padangą. Ratlankis, ačiū Dievui, nesulenktas, bet padangą teko keisti nauja“, – sako „Ausegra“ direktorius Arvydas Gailiušas.
Vairuotojai palyginus pasisekė, į duobę įvažiavo švelniai – nereikėjo, pavyzdžiui, tvarkyti išsivertusio rato ar išnirusio šarnyro, nors ir už padangos tvarkymą teko nemažai pakloti.
„Jeigu vidutinė padanga apie 70–60 eurų kainuojanti kokių R16, ratlankių palyginimas nuo 40 iki 60, plius dar darbeliai kokių su suvedimu apie 80 eurų, tai vat tokios bendros išlaidos, bet jeigu automobilis naujesnis, ypač, kurių ratlankiai yra R20-19, tai tokie kartais ir sunkiai lyginasi ir tenka keisti naujais. Esam pirkę ratlankį, kuris kainavo ir per 1000 eurų, nes automobilis buvo 22 metų“, – teigia A. Gailiušas.
Tad įvažiavus į gerą duobę barška ne tik automobilių važiuoklės – gali subarškėti ir vairuotojų dantys. Daugiau pranešimų nei įprastai dėl išdaužų, atsiradusių dėl permainingų oro sąlygų ir temperatūrų svyravimų, šiemet sulaukė ir „Grinda“.
„Tarsi ten, kur dar vakar duobės nebuvo, staiga atsiranda duobė, tai tokių pranešimų mes turim pakankamai daug ir Vilniaus mieste dirba 3 įmonės, kurios šalina avarines duobes žiemos metu, ir mes, „Grinda“, apimam maždaug trečdalį Vilniaus miesto, tai per šiuos metus jau esam sutvarkę daugiau nei 500 duobių“, – tvirtina „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius.
„Grinda“ reaguoja ne tik į gyventojų skundus, bet remiasi ir navigacijos programėlės „Waze“ vairuotojų teikiama informacija. Ir visgi žiema, pasak „Grindos“, labai nedėkingas metas lopyti duobes.
„Tvarkom tik tas pačias didžiausias, avarines duobes, kurios kelia pavojų eismo saugumui. Tipiškai tai yra gilesnės negu 5–8 centimetrai duobės. Jos didesnės, kad jau telpa ratas ir pirmiausia tokias duobes tvarkom intensyvesnio eismo gatvėse, gatvėse, kur važiuoja visuomeninis transportas, bet žmonės labai dažnai tikisi, kad sutvarkysim duobes ir kiemuose. Šiuo metu tikrai ne prioritetas“, – tikina E. Steponavičius.
O įvažiavę į duobę ar atsivėrusį šulinį ir apgadinę savo automobilį vairuotojai gali kreiptis į Vilniaus savivaldybę ir prašyti kompensacijos. Tokių prašymų sulaukta jau ir šiemet, pernai jų būta 180. Atlygintina suma siekė nuo šimtų iki tūkstančių eurų. Norint gauti kompensaciją, būtina sąlyga – pranešti policijai.
„Kad policija nuvažiuotų ir surašytų protokolą, kad būtų užfiksuota toje vietoje, tas automobilis, kaip įvyko tas įvykis, nes pasitaiko tokių įvykių, kai vairuotojai mums parašo prašymus neaišku kur, neaišku kaip, neaišku kas ten kur važiavo, tai tokiais atvejais žala tikrai nebūna kompensuojama“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Arūnas Visockas.
Krateriai ir šalia jų besimėtančios padangos atsiveria ir Kaune. Dėl išdaužų gatvėse ir sprogusių padangų skundų sulaukia ir Kauno savivaldybė.
„Praeitais metais gavę 70 skundų, kurie kreipėsi dėl patirtos žalos. Iš jų mes patenkinom tik 22 skundus, kurie realiai tikrai turi įrodymus, kad jie į duobę pateko ir patyrė žalą. Lyginant su 2021 metais, tai 2021 apie 50 turėjom tokių skundų“, – teigia Kauno miesto savivaldybės atstovė Inga Bendokienė.
Pernai Kauno miesto savivaldybė žalą patyrusiems vairuotojams išmokėjo virš 6000 tūkstančių eurų. Na, o tikrasis duobių tvarkymo vajus ateis pavasarį, tad, anot draudikų, vairuotojai ir toliau daužysis į duobes ir patirs nuostolių. Tad vairuotojai, pasak ekspertų, turėtų ne tik neviršyti greičio, bet ir stebėti eismą, nes duobės atsiveria taip greit, kad kelius prižiūrinčios įmonės kartais net nespėja pastatyti apie tai perspėjančio ženklo.
