Jonas Čičinskas

Taip, mažokai žmonių balsavo savivaldos rinkimuose. Vietinės valdžios rinkimai nedaug kam rūpi. Balsavimas – tai šiuolaikinis sąmokslo variantas. Anksčiau, senovėje, jei reikėdavo nuversti kokį susikompromitavusį valdovą, tekdavo organizuotis ryžtingesniems žmonėms ir visų vardu išguiti tremtin, vienuolynan ar tiesiog nugalabyti nenaudėlį. Dabar tokiu pat atveju visi nepatenkinti nebalsuoja už tokį, ir vargšelis iškrenta iš politikos, t.y. praranda galimybes gauti valdžią.

Šiuolaikiniame pasaulyje tautų gerovė visiškai priklauso nuo sėkmės eksporte. Bet kurios šalies, bet ypač mažųjų, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo lokomotyvas yra eksportas. Kai 1999 m. mūsų BVP, užuot tebekilęs aukštyn, staiga niurktelėjo žemyn, neaiškumų nebuvo – taip įvyko dėl mūsų eksporto stabtelėjimo (konkrečiai – į Rusiją, dėl 1998 m. finansinės krizės toje šalyje). Eksportas nėrė žemyn beveik 15 proc., atitinkamai visa ekonomika – 1,5 proc.

Pasaulio banko PB grupei priklausanti Tarptautinė finansų korporacija (IFC; jos funkcija – skatinti ir remti privataus kapitalo investicijas besivystančiose šalyse) kasmet skelbia garsųjį tyrimą „Doing Business“ – verslo sąlygų pasaulio šalyse vertinimą ir gretinimą. 2006 metų verslo sąlygos Lietuvoje, lyginant jas su sąlygomis kitose 174 pasaulio šalyse, stato Lietuvą į nepaprastai aukštą 16 vietą. Tiesą sakant, tik V.Alekna ir krepšininkai užima aukštesnes.

Normalėjant Lietuvos ekonomikai vis labiau dalykiški darosi ir reguliarūs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vizitai į Lietuvą, vertinant, kaip ir kiekvieno TVF nario, jos ekonominę politiką ir bei teikiant patarimus. Neseniai viešėjusi TVF misija pažymėjo, kad kartu su besitęsiančiu įspūdingu Lietuvos ekonomikos augimu ima ryškėti ir galimi nesubalansuotumai. Žinia, paauglystės metas.

Pirmuoju (bus dar du) įverčiu praeitų metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,4 proc. Maždaug triskart spartesnis nei „senojoje“ Europoje Lietuvos ūkio augimas tęsiasi. Slenkam teigiama kryptimi. Padidėjo kodėl? Pirmiausia todėl, kad dar maždaug 25 tūkstančiais pagausėjo dirbančiųjų šalies ekonomikoje (2005 m. dirbo 1,474 mln. žmonių, o 2006 m. jau 1,5 mln.). Antra, kiekvieno dirbančiojo darbo našumas vidutiniškai pakilo 5,1 proc.

Neseniai teko pasakyti „oho“ stebint duomenis apie tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautus į Lietuvą ir iš jos. Per pirmuosius tris 2006 metų ketvirčius Lietuvoje jų pagausėjo 1,1 mlrd. Lt (sausio 1 d. buvo 23,9 mlrd. Lt, o spalio 1 d. - 25,0 mlrd. Lt). Tuo tarpu Lietuvos TUI užsienyje padidėjo 1,0 mlrd. Lt (sausio 1 d. užsienyje buvome investavę 2,1 mlrd. Lt, spalio 1 d. – jau 3,1 mlrd.

Žiniasklaida tiesiog užvirė pranešinėdama apie nelaimingus Rusijos veiksmus tiekiant dujas ir naftą Baltarusijai ir per ją - Vokietijai, Lenkijai, Vengrijai bei kitoms šalims. Klausimas – kaip užsitikrinti nepertraukiamą energijos išteklių gavimą Europoje, tapo vos ne pirmuoju politikų darbotvarkėje.Tuo pat metu skelbiama vis gausiau medžiagos apie pragaištingus didėjančio (net ne didėjančio, o tokio kaip dabar!) energijos vartojimo padarinius.

Kartu su Bulgarijos ir Rumunijos priėmimu į Europos Sąjungą (ES) susidarė dabar galiojančios Nicos sutarties apibrėžta situacija – kai Sąjungą sudarys 27 šalys narės, Europos Komisijos narių skaičius (cituoju Sutarties protokolą apie ES plėtrą) „...turės būti mažesnis nei šalių narių skaičius. Komisijos nariai turės būti renkami pagal rotacijos sistemą, besiremiančia lygybės principu, kurio įdiegimo tvarką vienbalsiu sprendimu nustatys Taryba.

Prasidėjo 2007-ieji, ir nuo šiol norint gauti dešimtuką pamokose apie Europos Sąjungą (ES) pernykščiai atsakymai nebetiks. Uniją sudaro ne 25, bet 27 valstybės, o Ekonominę ir pinigų sąjungą (ES ekonominės integracijos pakopą, pasireiškiančią pirmiausia pinigų sąjungos egzistavimu) - ne 12, bet 13 ES šalių narių. Pirmąją papildė Bulgarija ir Rumunija, antrąją – Slovėnija. Pirmuoju atveju ES atsirado dar skurdesnės šalys nei Lenkija (50 proc.

Pirmasis atsakymas į tokį klausimą būtų „viskas Lietuvoje daugmaž kaip pas visus žmones ir valstybes“. Iš tiesų yra ir Konstitucija, ir įstatymai, yra kas prižiūri jų vykdymą, moralė irgi ta pati, krikščioniškoji, ir kultūra ta pati, europietiškoji, apie rūbų, kvepalų, televizijos programų ar popmeno madas ir kalbėti nėra ko – vienoda kiek tik įmanoma (tiesa, įmanoma ne viskas, vis dėlto mūsų „tik trys milijonai“). Be to, ir kalba mūsų kitokia; dauguma (anglai, vokiečiai, prancūzai, italai) ir ...

Pirmasis apibendrinęs visą jaunojo kapitalizmo sistemą Adamas Smitas (1723-1790) pelnė nenunykstančią šlovę tuo, kad įrodė, kaip normalūs, tai yra - pirmiausia savimi besirūpinantys žmonės sukuria efektyviausią išteklių naudojimo sistemą - ir tuo užtikrina aukščiausią įmanomą gamybos lygį.Nėra efektyvesnės už rinkos mechanizmą ūkininkavimo sistemos. Ji be išlygų tvirtina – už savo likimą atsakai pats.Bet pati rinka nėra tobula.

Lapkričio 16 d. mirė Miltonas Friedmanas (nuotraukoje). Harvardiškis profesorius Lawrence‘as Summersas, pats garsus ekonomistas, taip parašė apie įvykį: „Jei Johnas Maynardas Keynesas buvo įtakingiausias dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės ekonomistas, tai Miltonas Friedmanas buvo įtakingiausias antrojoje amžiaus pusėje.“Tai visiškai tiesa. Tie du XX a. ekonomikos mokslo gigantai padarė didžiulį poveikį ekonominei minčiai ir apskritai viešojo diskurso tematikai.

Jei Lietuvoje turėtume kokią nors rimtesnę ekonomikos konjunktūros tyrimo įstaigą, šią savaitę joje būtų kilęs didžiulis šurmulys, o į viešumą sklistų nustebimo ir perspėjimo šūksniai. Būtų dėl ko – trečiąjį ketvirtį paaiškėjo, kad vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas per metus šalyje pasiekė 19,9 proc.O jei dar atsižvelgsime, kad nuo liepos pradžios gyventojų pajamų mokesčio tarifas sumažėjo nuo 33 iki 27 proc.

Mizantropai ir lituanofobai vėl turi progą švęsti – Stokholme įsikūręs Sveikatos paslaugų tyrimo centras (Health Consumer Powerhouse) paskelbė 2006 m. Europos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo indeksą (Euro Health Consumer Index 2006), pagal kurį Lietuva tarp 26 valstybių (25 ES šalys ir Šveicarija) užėmė 26 vietą. Indeksas, tiesa, yra specifinis.

Birželio 15-16 d. vykusi eilinė Europos Vadovų Taryba nesusilaukė nei išankstinio ažiotažo, nei jai pasibaigus bent kiek energingesnių vertinimų. Todėl Vardenis Pavardenis, apie kurio reikalus Taryba šiek tiek kalbėjo, iš dalies teisus, nekreipęs per daug dėmesio į šį susitikimą.

Birželio 7 d. ES Taryba padėjo tašką Lietuvos ketinimams įsivesti eurą nuo 2007 m. sausio 1 d. Slovėnija, kaip pažymima pranešime spaudai apie Tarybos sprendimą, bus pirmoji iš naujųjų ES šalių narių, kuri taps Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) nare. „Komisija nustatė, – sakoma tame pranešime, – kad 12 mėnesių infliacijos vidurkis Lietuvoje viršija nurodomąjį dydį nuo 2005 m. balandžio mėnesio ir tikėtina, kad viršys jį ir ateinančiais mėnesiais.

Lietuvos įstojimo į Ekonominę ir pinigų (EPS) sąjungą procesas nestokojo sportinių atributų. Taip mes šį epizodą ir traktavom: Lietuva su Europos Komisija (EK) – tai tarsi mūsų krepšinio grandai iš abiejų sostinių, o finansų ministras ir EK narys, atsakingas už EPS – treneriai. Vienas iš jų laimėjo. Antradienį (gegužės 16 d.) Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Slovėnija įvykdė reikalavimus, būtinus įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), o Lietuva jų neįvykdė.

Mėnesio pradžioje paskelbti duomenys apie darbo našumo dinamiką šalyje. Ir paaiškėjo, kad mokytojų darbo našumas buvo tik 14 litų per valandą. Mažiau už tekstilės gamintojus (19 Lt/val.), ką jau kalbėti apie operacijas su nekilnojamuoju turtu (61 Lt/val.). Tai kodėl tie mokytojai tokie „nenašūs“? Mėnesio pradžioje Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie darbo našumo dinamiką šalyje.

Prieš keletą dienų vieną laikraštį tiesiog sukrėtė vieno didelio miesto ketinimas neleisti pardavinėti alkoholinių gėrimų rugsėjo 1-ąją. Komentuodamas kai kurių verslininkų nusiskundimus jis taip ir parašė: „Šiaulių politikai pašiurpino verslininkus“. Laikraščiai yra privataus verslo įmonės, todėl kuo didesnė verslo laisvė jiems yra natūralus siekis ir lozungas. Su tuo nėra ko ginčytis, tai reikia žinoti.

Ką tik pasibaigęs G-8 grupės valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas Sankt Peterburge natūraliai susilaukė nemenko dėmesio ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje (ne visada taip būna). Iš dalies gal dėl to, kad Peterburgas mums geriau pažįstamas nei koks Zalcburgas, Geteborgas ar Edinburgas. Bet svarbiausia priežastis kita – mes iš tikrųjų esame Europos Sąjungos (ES) dalis ir pradedam „turėti interesą“ Sąjungos reikalams. Sunku būtų nustatyti, kiek apie ką buvo kalbama aštuoneto susitikime.

Prieš pat Velykas Lietuvos Vyriausybė pateikė Seimui ir visiems piliečiams savo 2005 metų veiklos ataskaitą. Ją sudaro 131 puslapis, ji visa pilnutėlė faktų apie visokeriopą Vyriausybės veiklą visose viešojo gyvenimo srityse. Konkrečių faktų, skaičių ir teiginių tiek daug, kad skaitytojas pasijunta tarsi didžiuliame sandėlyje – Vyriausybė atvedė jį ten ir rodo: štai, žiūrėk, kiek „daikčiukų“ sukaupėm vien per 2005 metus.

Valdžios viršūnėse, nevyriausybinėse organizacijose, politikų sluoksniuose radosi konstruktyvaus sujudimo – svarstomi ES struktūrinių fondų paramos 2007-2013 m. panaudojimo strateginiai tikslai ir prioritetai. Netrukus jie bus pateikti Europos komisijai Ši pagirs, žinoma (pagal jos gaires gi daryta), ir atsuks pinigų kranelį visiems septyneriems metams.

Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas. Šis biudžetas mažytis – jis sudaro apie vieną procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). ES mastu tas vienas procentas 2005 m. yra 104 milijardai eurų. Daugiau kaip 40 proc.

Lietuvai gerai pažįstamas reiškinys – emigracija vėl ima kelti rūpestį. Per pastaruosius penkiolika metų iš šalies išvyko apie 300 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, atrodo, tik suaktualino šią problemą. Ir ji gali aktualėti dar labiau. ES sudaro net 25 valstybės, bet erdvė ūkinei veiklai yra bendra. Iš visų ES laisvių - pirkti, parduoti, investuoti, keliauti ir įsidarbinti - laikinai liko suvaržyta tik įsidarbinimo laisvė.

Naujosios Vyriausybės programa, Lietuvos 2004-2007 m. konvergencijos programa, struktūrinių fondų lėšų panaudojimo klausimai ir t.t. - praktiškai kiekvienas didesnis valdžios ekonominės politikos veiksmas šiandien suvedamas į diskusijas apie mokesčių didinimą. Dėmesį mokesčiams dar pakursto žiniasklaida, be gailesčio nukarpydama daugelį kitų svarbių šalies ekonominės politikos klausimų. Visa tai primena anų laikų anekdotą.

Kaip ir dera, prastesnės naujienos pateikiamos užmaskuotai, it serviruojant baltomis pirštinėmis - “keičiasi elektros kainos”, pranešė abu monopolistai. Kodėl jos “keičiasi”? Tikriausiai, pamanys koks išmanėlis puseruditis, darbo našumo didėjimas ir naujų technologijų diegimas neaplenkė ir elektros tiekimo - mažėja gamybos išlaidos ir elektros kaina gyventojams bus mažinama. Antraip juk konkurentai perims tuos tris su puse milijono vartotojų. Apsirikot.