Ingrida Mačiulaitytė

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Programuotojų aukso amžius tęsis dar bent dešimtmetį, o gal ir ilgiau, sako IT specialistai, diskutavę ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje progreso konferencijoje „Login 2013”. „Aukso amžius dar tik ateis, ateityje atsiras dar didesnis įvairių programų poreikis, tad nemažės ir programuotojų poreikis, nors buvo prognozuojama, kad atvėrus indų, kinų rinkas jis pasibaigs.

Konkurencija mažmeninės prekybos rinkoje – sveikintina, bet dabartinę padėtį galima sulyginti su bėgimo varžybomis, kuriose dalyvauja ir keli dviratininkai. Apie mažmeninės prekybos naujoves, investicijas ir aršią prekybos tinklų konkurenciją praėjusią savaitę vykusiame Baltijos investuotojų forume kalbėjomės su „Rimi Lietuvos“ generaliniu direktoriumi Christianu Wijkstromu.

Kovai su globaliais iššūkiais – klimato kaita, maisto ir geriamo vandens stygiumi ar skurdu – reikia pasaulinės ekonomikos sistemos pokyčių. Tokią pagrindinę žinutę skleidė prestižinėje protų kalvėje – Oksfordo universitete Didžiojoje Britanijoje – paskutinėmis kovo dienomis į kasmetinį socialinio verslo suvažiavimą „Skoll World Forum“ susirinkę apie 900 įtakingų valstybių, nevyriausybinių organizacijų ir pasaulinių korporacijų atstovų. Šiemečio forumo tema – nuolatinis keitimasis (ang.

Kiekvienų metų pradžia Londono Sičio ir Niujorko Volstrito bankininkams reiškia viena – tuoj prasidės premijų sezonas ir konkurencinė kova dėl vietos po saule. Tačiau panašu, kad šiemet įprastomis milijoninėmis premijomis galės pasilepinti vos vienas kitas bankininkystės virtuozas. Didžiosioms finansų institucijoms karpant išlaidas, nepakankamu užmokesčiu nepatenkintos bankininkystės žvaigždės ir prekiautojai akcijomis meta darbus.

Paskutinis teroro išpuolis Teherane – dar vienas tebetrunkančio slapto karo prieš Irano Islamo Respublikos branduolinę programą. Sausio 11-osios rytą Mostafa Ahmadis Roshanas, urano sodrinimo laboratorijų darbuotojas, kaip ir kas rytą, važiavo į darbą, kai pro šalį skriejantis motociklas prikabino magnetinę bombą ir ją susprogdino. 32 metų iranietis žuvo iš karto, jo vairuotojas mirė pakeliui į ligoninę.

Pasaulyje populiarėjanti investicijų kryptis – poveikio investicijos (angl. impact investing) Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. „Ekonomika.lt“ aiškinosi jų specifiką ir pagrindinius trikdžius, neleidžiančius šiai investavimo strategijai prigyti mūsų šalyje. Poveikio investicijomis galima vadinti tikslingą kapitalo investavimą siekiant ne tik finansinės grąžos, bet ir socialinių pokyčių.

D. Britanijos naftos milžinė BP, meistriškai besikratanti milijardinės katastrofos Meksikos įlankoje žalos atlyginimo, žengia į paskutinių teismų procesą. Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP, valdanti daugiausia Mokando naftos telkinio Meksikos įlankoje akcijų, prašo projekto subrangovės, amerikiečių korporacijos „Halliburton“ padengti visas išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl naftos išsiliejimo 2010-ųjų balandį, sukėlusio didžiausią ekologinę katastrofą JAV istorijoje.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

Nuo Japonijos cunamio iki karališkųjų vestuvių – „Ekonomika.lt“ suskaičiavo pagrindinių metų įvykių padarytą žalą ir naudą. Be mums artimų euro zonos problemų, bene visiems metams okupavusių kiekvieno laikraščio puslapius, šiemet pasaulį drebino išskirtiniai įvykiai. Per kai kuriuos jų žuvo tūkstančiai žmonių ar pridaryta milijardinės žalos, kiti kėlė džiaugsmą milijonams.

Šie žodžiai, puošiantys verslininko Vlado Lašo vizitinę kortelę, lyg netyčia užsimena apie daugybę įdomių jo veiklų – nuo kosmoso iki elektromobilių. Į mūsų susitikimą verslininkas, kurjerių tarnybos UPS atstovės Lietuvoje bendrovės ,,Skubios siuntos" ir dar kelių bendrovių įkūrėjas, atskuba po įprastos telefoninės konferencijos su užsienio partneriais ir iš toli švyti pozityvumu. Užsikrėtė smalsumu Smalsumas – šis žodis, pasak V. Lašo, yra į priekį varanti jėga.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Iš amerikiečių į olandų rankas pernai patekęs švedų automobilių koncernas ,,Saab“ greičiausiai skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas. 1937 metais įkurta kaip Švedijos neutralumą prieš II pasaulinį karą užtikrinsiančių lėktuvų gamintoja ir vėliau juos pakeitusi automobiliais švedų kompanija ,,Saab“ šiandien gyvena juodžiausias dienas. Milžiniškos skolos tiekėjams ir darbuotojams pastatė įmonę ant bankroto slenksčio.

Jau kelis mėnesius didieji Europos ir JAV verslai laiko paslaptį ir už akių tyliai dėlioja planus, kaip reikėtų elgtis ,,sugriuvus“ eurui. Užsitęsęs Europos Sąjungos (ES) lyderių trepsėjimas vietoje nesugebant išspręsti susidariusios keblios padėties verčia tarptautines kompanijas pradėti galvoti, apie ką iki šiol net galvoti buvo draudžiama – galimą euro žlugimą.

Majų išpranašauta pasaulio pabaiga Europos finansus gali užklupti dar 2012-ųjų išvakarėse – bendrosios euro zonos tvarumui jau skaičiuojamos paskutinės dienos. Iki pastarųjų dienų euro zonos žlugimas ar skilimas kiekvieno bent kiek ekonomiką išmanančio žmogaus akyse atrodė tolimas ir neįmanomas vien dėl to, kad būtų per daug aukų. Bet kai gelbėjimas tampa brangesnis už išsaugojimą, padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis.

Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai. Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED). ,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln.

,,Keliauju per pasaulį kalbėdama apie žmogaus teises. Visiškai nepriimtina, kad šiandien, 2011 gruodžio 6 dieną Aleksandras Lukašenka elgiasi taip, kaip elgiasi", -  sakydama trumpą kalbą Gaonų muziejaus tolerancijos centre Vilniuje teigė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. ,,,Mes norime pasalyti visiškai tiesiai: Baltarusijos valdžios elgesys nepriimtinas. jie turi pradėti gerbti žmonių teises ir siekius", - konstatavo H. Clinton.

Iš ekonominio stebuklo pralobę kinai geresnio išsilavinimo vaikams, švaresnio oro ir geresnės teisinės sistemos ieško svetur. Milijonierius Li Weijie valdo slidinėjimo ir golfo kurortą šalia Pekino. Nors save vadina patriotu, turtuolis džiaugiasi kišenėje turėdamas leidimą nuolat gyventi Kanadoje. ,,Norėjau, kad man ir šeimai būtų pasiekiama išsivysčiusios šalies mokslo ir sveikatos apsaugos sistema“, – ,,Businessweek“ aiškino 43 metų L. Weijie. Jam priklauso 6 mln.

Europos laukia neišvengiamas sprendimas – pinigų spausdinimas, sako DNB ekonomistas Rimantas Rudzkis. Antradienį pristatydamas Baltijos šalių ekonomikos prognozę, ekonomistas teigė, kad Europai nusprendus įjungti pinigų spausdinimo mašiną stipriai išaugs infliacija, nuvertės euras. Bet gali būti, kad greitai kitų galimybių nebeliks. ,,Tai reiškia, kad taupiai gyvenantys voiečiai ar olandai turės apmokėti dalį skolų. Taigi suprantama Angelos Merkel (Vokietijos kanclerės – aut. past.) pozicija.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Žiniasklaidos puslapiuose kasdien mirga antraštės apie masinę lietuvių emigraciją. Ne mažiau opi tema, pasak ekspertų yra ir ateityje didėsiantis imigrantų poreikis Lietuvai, kai nebebus kam užpildyti atsiradusių darbo vietų. Ar Lietuva pasirengusi augančiai imigracijai? Ketvirtadienį Šiuolaikinio meno centre vykusiame Tarptautinės migracijos tarnybos surengtame seminare kalbėta apie imigracijos mitus ir problemas Lietuvoje.

Dėl glaudžių prekybos ryšių euro zonos skolų krizė kitąmet kirs trapioms Centrinės Europos ir Baltijos šalių ekonomikoms. Pastarosios Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prognozės daug kuklesnės nei rugsėjo antroje pusėje skelbtos Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Tai atspindi toliau blogėjančią padėtį euro zonoje.

Prie protestų prieš finansų korporacijas bangos prisidėjo ir mokslininkai – jie įrodė, kad pasaulio ekonomiką valdo saujelė didžiųjų korporacijų. Praėjusią savaitę paviešintas 43 tūkst. tarptautinių korporacijų ryšių tyrimas atskleidė mažą jų grupę, turinčią neproporcingai didelę įtaką pasaulio finansams. Tai, kad maža dalelė bankininkų kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio ekonomikos, veikiausiai nėra naujiena jau mėnesį tebetrunkančių protestų ,,Užimk Volstritą“ dalyviams.

Žiniasklaida jau skambina naujos krizės varpais, nors panašu, kad iš lietuvių galvų dar nepasitraukė pirmoji. Stringantys Europos finansai ir baimė dėl JAV ateities daužo visuomenės viltis, kad pagaliau išlipsime iš sunkmečio pelkės. Lietuviams net nereikia žvelgti tiek toli – ateinant žiemai pinigines vėl išdraskys augančios šildymo kainos, o gal netikėtai vėl pabrangs degalai ar maistas? ,,Ekonomika.

Neramumų virusas iš Šiaurės Afrikos ir Europos plinta į kapitalizmo gimtinę – JAV. Protestai prieš Volstrito bankininkų godumą iš Niujorko išplito po visas valstijas. Minios amerikiečių marširuoja prie federalinių rezervų bankų visoje šalyje ir aršiai demonstruoja nepasitenkinimą stojančia ekonomika bei korporacijų gobšumu.

Su rudeniu į Lietuvos padangę ateina ir profesinių sąjungų planuojamų protestų banga. Ar Lietuvoje pasikartos graikiškas scenarijus? Pasipiktinimą stringančiu minimalios algos didinimu, darbo kodekso pataisomis ir vyriausybės dėmesio skurstantiesiems trūkumu penktadienį simboliškai reiškė kelios dešimtys protestuotojų, bet, pasak jų, tai tik pradžia – lapkritį laukia masiniai protestai, panėšėsiantys į tuos, kurių vis nepavyksta numalšinti Graikijoje.

Panašu, kad istorija kartojasi. Krizės pradžią 2008 metais žymėjo ,,Lehman Brothers”, dabar jo keliu gali pasukti europietiškasis ,,Dexia”. Parodydamas, kad euro zonos valstybių skolų krizė pereina į naują – finansų sektoriaus krizės etapą, jau netrukus gali žlugti Prancūzijos ir Belgijos bankas ,,Dexia”. Tokios praėjusią savaitę po reitingų agentūros ,,Moody’s” įspėjimo prasidėjusios kalbos stipriai nusmukdė banko akcijas.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Stringantys Europos Sąjungos (ES) smagračiai gali nublokšti Baltijos tigrus į pilkąją zoną. Eisime į Skandinaviją ar liksime prie skilusios geldos? Estų inicijuotas ir visų trijų Baltijos valstybių ekspertų parengtas Baltijos šalių raidos tyrimas brėžia tris regiono ateities scenarijus – sėkmingiausias mus nuvestų giliau į ES ir sustiprintų Baltijos regiono bendradarbiavimą, bet žlugus ES teliktų integruotis į Šiaurę, o blogiausiu atveju trys Baltijos valstybės teturėtų viena kitą.

„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas. Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Las Vegasą užpuolė ekonominės pagirios. Per pakilimo metus nuodėmių sala Nevados dykumoje krovėsi turtus labiau nei bet kuris JAV miestas, bet sprogus kreditų burbului nusmuko į neregėtas žemumas. Las Vegasas šiandien panašėja į vietą, kur susitelkė visos JAV ekonomikos problemos – darbo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos lošimų ir pramogų sostinėje pradeda priminti kovą be taisyklių. Gresia nedarbas Augantis nedarbas daugiausia problemų kėlė tiems, kurie turėjo įsipareigojimų bankams.

Minint trečiąsias JAV finansų giganto „Lehman Brothers” bankroto, žymėjusio krizės pradžią, metines, aktualu įvertinti, kaip pasikeitė padėtis pasaulio finansuose. Panašu, kad lygiai prieš trejus metus prasidėjusi finansų audra tebesiautėja ir šiandien. Grįžome į pradžią? Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian”, per tuos trejus metus mažai kas pasikeitė. ,,Per dideli, kad žlugtų” bankai šiandien dėl krizinių susijungimų tapo dar didesniais.

Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi. Nuotaikos prastėja ,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.

Šveicarijos franką susiejus su euru, saugia valiutų užuovėja tampa Skandinavija, o pasaulis vėl baiminasi valiutų karų. Dėl didžiųjų pasaulio valstybių ekonominės padėties sunerimę investuotojai atsisako franko ir perka kitas saugesnes valiutas – Norvegijos ir Švedijos kronas. Baiminantis, kad Japonija taip pat įsikiš į valiutų sistemą, jenos, kurią, kaip ir Šveicarijos franką, investuotojai laikė saugia užuovėja, kursas taip pat smuktelėjo.

„Restorane kaip šachmatuose – reikia apmąstyti daug žingsnių į priekį ir dažniausiai nežinai, ką tau gyvenimas iškrės“, – įsitikinęs trijų prabangių Vilniaus restoranų savininkas Arūnas Oželis. Su verslininku susitikome Vilniaus senamiesčio širdyje atidarytame naujausiame jo restorane „Marche de Provence“, kurio kiemelį puošia prieš 15 metų paties savininko sodinti medžiai. Į pragarą nelindo A. Oželis į restoranų verslą kopė kryptingai.

„Turi reikalų su bankais Lietuvoje – plačiau atverk piniginę.“ Taip praėjusią savaitę išplatintame kreipimesi teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Pasak jos atstovų, už elementarias banko paslaugas – banko kortelių aptarnavimą, vietinius ir tarptautinius mokėjimus – bankų klientai Lietuvoje sumoka daug daugiau nei kitose Europos valstybėse. Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą vyriausybės planais riboti atsiskaitymą grynaisiais ir taip faktiškai didinti bankų pajamas.

Investuotojų besivaikomas frankas augina būsto paskolų palūkanas, o Šveicarijos eksporto įmonėms graso bankrotu. Investuotojams puolant ieškoti saugios užuovėjos, Šveicarijos valiuta šiandien panašėja į auksą. Nuo to labiausiai kenčia eksporto įmonės ir būsto paskolas frankais paėmę Rytų Europos gyventojai. ,,Manau, šiandien Šveicarijos frankas yra naujasis auksas, jo trokšta investuotojai, nes nebegali pasitikėti kitu turtu” , – CNBC sakė ,,Kepler Capital Markets” analitikas Jonas Coxas.

Kriziniais 2008 metais JAV centrinis bankas, prisidengdamas gelbėjimo programomis, atsuko ir slaptą trilijoninių paskolų čiaupą didiesiems JAV ir Europos bankams. Didieji JAV bankai ,,Citigroup” ir ,,Bank of America” pagal išduotų paskolų nekilnojamajam turtui skaičių 2006 metais buvo pelningiausių JAV bankų dešimtuko, besidžiaugiančio 104 mlrd. dolerių pelnu, viršūnėje.

Nenumatytiems atvejams, kurių ekonomistai negali prognozuoti, kiekviena valstybė turi būti pasirengusi. Pasigirstant vis daugiau nuogąstavimų apie galimą naują finansų krizės bangą ,,Danske Bank” analitikai sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau naujos krizės neprognozuoja. Apie tai, kokioje padėtyje gali atsidurti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, kalbėjomės su banko analitike Violeta Klyviene.

JAV skolos limito padidinimas ir kredito reitingo smuktelėjimas reiškia viena – doleris traukiasi nuo pasaulinės valiutos pjedestalo. Seniau keliaudamas po Rytų Azijos šalis kiekvienas amerikietis turėjo gintis nuo minios vaikų, prašančių dolerių, o šalia einantys japonai buvo ignoruojami. Šiandien padėtis keičiasi – prašančiųjų taikiniu tapo pastarieji. Kad doleris prarado žavesį, supranta net elgetaujantys vaikai, rašo ,,Financial Times” apžvalgininkė Henny Sender.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Agentūrai ,„Standard & Poor’s” sumažinus JAV kredito reitingą, panašus likimas laukia ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos. Dėl lėto ekonomikos augimo ir didėjančių skolų Europos ekonomikos galiūnės priartėjo prie pat kredito reitingo sumažinimo slenksčio. Praėjusį pirmadienį žlugus bandymui apdrausti Prancūzijos skolą rinkos gavo signalą, kad po JAV smukdyti rinkas gali būtent ji.

Pasidžiaugusios sėkmingomis socialinių tinklų išjudintomis revoliucijomis Rytuose, Vakarų valstybės užmynė ant savo pamesto grėblio. Praėjusią savaitę per Didžiąją Britaniją nusiritus neramumams, premjeras Davidas Cameronas parlamente užsiminė, kad vyriausybė aiškinasi, ar būtų ,,teisinga ir įmanoma” apriboti priėjimą prie socialinių tinklų ,,Twitter”, ,,Facebook” bei trumpųjų žinučių programėlės ,,BlackBerry Messenger”, tapusių pagrindiniu riaušininkų bendravimo kanalu.

Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos. Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“. „Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos.

Technologijos keičia galios suvokimą pasaulyje, valstybių bendravimą ir verslo plėtros formas, įsitikinęs JAV valstybės sekretorės Hilary Clinton patarėjas Alecas Rossas. Praėjusią savaitę su H. Clinton viešėdama jos patarėjų komanda Vilniuje surengė susitikimą su valdžios ir jaunimo organizacijų atstovais. ,,Ekonomika.lt" kalbino JAV valstybės sekretorės technologijų guru vadinamą patarėją inovacijų ir technologijų klausimais A. Rossą.

Pasaulio istorija eina keliu, kurį vis supurto ir pakreipia nenumatyti, ypatingi įvykiai. Jie paveikia tiek ekonominę, tiek socialinę pasaulio sistemą, įsitikinęs Izraelio profesorius futurologas Davidas Passigas. Pirmadienį Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume profesorius pristatė ateities iššūkius technologiniam pasaulio vystymuisi. Nenumatyti atvejai Pasak D. Passigo, pasaulį reguliariai supurto nenumatyti įvykiai. ,,Tai kažkas visiškai neįprasto.

Darbo ir studijų patirties užsienyje įgiję ir gimtinėn grįžę lietuviai skeptikams sutardami atkerta – Lietuvoje gyventi galima. Savaitraštis ,,Ekonomika.lt” kalbino iš užsienio į gimtinę dirbti ir gyventi grįžusius, aukštuose postuose įsitvirtinusius ir sėkmingai versle besisukančius lietuvius.