Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai.
Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų. Prisidėti sutiko ir skeptiškiausiai iš euro zonos valstybių nusiteikęs Suomijos parlamentas, tai suteikė vilčių, kad skolų užkratas Europoje bus suvaldytas.
Šiandien padėtis Europoje neabejotinai yra nestabili, tačiau euro krizė dar gali būti suvaldyta – tokios pozicijos laikosi ,,Berenberg bank” Londone vyriausiasis ekonomistas H. Schmiedingas.
Gimdymo skausmai?
,,Artimiausioje ateityje gali būti arba labai blogai, arba mes šiandien tiesiog kenčiame daug dinamiškesnės Europos gimdymo skausmus”, – Stokholme vykusioje ,,Swedbank” metinėje ekonomikos apžvalgoje sakė H. Schmiedingas.
Ekonomisto teigimu, Europos sprendimų priėmėjai ne iki galo suprato, kad mažos Graikijos problemas pasaulio investuotojai mato kaip precedentą Italijos ekonomikos griūčiai.
,,Europos Sąjungos (ES) politikai sugebėjo suvaldyti užkratą ir apsaugoti Ispaniją, bet ji nepajėgi apsaugoti Italijos. Visa tai sukėlė neramumų pirmiausia Europos, vėliau viso pasaulio akcijų rinkose”, – teigė ekonomistas.
Reaguoja netinkamai
Skaitydamas pranešimą apie euro ateitį jis pabrėžė iškreiptą finansų rinkų reakciją į skolų krizę, kuri tokia yra dėl to, kad užsienio investuotojai netinkamai interpretuoja iš Europos ateinančius signalus.
,,Kalbėdamas su pasauliniais investuotojais dažnai suvokiu, kad mes matome ne tą pačią Europą, – tikino H. Schmiedingas. – JAV ir Azijos investuotojai euro žlugimą laiko labai tikėtinu, o aukštesnio rango Vokietijos atstovai tokio scenarijaus net nesvarsto.”
Jo teigimu, šie problemos suvokimo skirtumai lemia, kad į bet kokius Europos žingsnius finansų rinkos reaguos neadekvačiai.
,,Kai pasitraukė vienas iš Europos centrinio banko (ECB) valdybos narių, vokietis, pažįstami investuotojai iš Los Andželo man skambino ir klausė: ,,Mes juk sakėme! Vokietija išeis iš euro zonos”, – juokėsi H. Schmiedingas. – Tai rodo, kaip skirtingai mes suvokiame problemą ir kaip finansų rinkos iškreiptai reaguoja į signalus iš Europos.”
Juodasis scenarijus
Vis dėlto, pasak H. Schmiedingo, jei juodžiausias scenarijus išsipildys, Europa sulauks ne tokios krizės, kaip po ,,Lehman Brothers” žlugimo, bet du ar net keturis kartus didesnės.
,,Blogiausias scenarijus galėtų pasireikšti restruktūrizuojant Graikijos skolą per ateinančius mėnesius. Pavojingiausia, kad tas užkratas gali pereiti į Italiją, – akcentavo H. Schmiedingas. – Europos centrinis bankas (ECB) nebepirktų daugiau jos vertybinių popierių, Vokietija atsisakytų už ją garantuoti, Italija bankrutuotų negalėdama sutvarkyti savo skolos, Europoje žlugtų bankinė sistema, valstybės negalėtų pakankamai skolintis, kad atgaivintų savo bankinę sistemą.”
Ekonomisto teigimu, tai greičiausiai reikštų euro pabaigą, bet jis teigė menkai tikintis, kad toks juodžiausias scenarijus išsipildytų.
Gelbės Vokietija ir ECB
Pasak jo, yra du dalyviai, kurie gali išlaikyti euro zoną. Pirma – Vokietija, stabiliausia euro zonos ekonomika, bet ji negali to padaryti viena. Kitas – ECB, kuris gali pirkti vertybinius popierius.
,,Esu įsitikinęs, kad dar iki tol ECB žengtų tinkamus žingsnius ir tokį scenarijų suvaldytų. Šiandien galime būti tik dėkingi JAV ir ,,Lehman Brothers”, kad parodė, kaip blogai gali būti po tokio masto žlugimo. Italija – ,,Lehman Brothers” modelio scenarijus, todėl negalime jo leisti”, – tikino ekonomistas.
Vis dėlto, pasak ,,Berenberg bank” vyriausiojo ekonomisto, kol ECB pastarasis nesiims agresyvių priemonių, krizė nebus išspręsta.
,,Bet jis jų nesiims, kol recesija nebus pakankamai stipri”, – dilemą aiškino H. Schmiedingas.
Duobėtas laikotarpis
Ekonomistas pabrėžė, kad paskutinį ketvirtį ir kitų metų pradžioje Europa greičiausiai atsidurs recesijoje.
,,Taip, švelni recesija greičiausiai ateina į Europą ir tai nėra geros žinios valstybių viešiesiems finansams, bankams ir tai tikriausiai reiškia, kad kai kurioms Europos valstybėms ir bent keliems bankams netrukus bus sumažintas kredito reitingas, – tikino H. Schmiedingas. – Ateinančius kelis mėnesius pavadinčiau duobėtu laikotarpiu.”
Pasak jo, krizė Europoje truks neilgai, nes politikai yra pasirengę, nėra infliacijos, kuri turi būti sumažinta, nėra nekilnojamojo turto burbulo. Jis gyrė ir periferinių euro zonos valstybių siekius reformuotis bei patvirtintus taupymo biudžetus.
,,Europa yra daug daugiau nei Graikija ar Italija. Noriu pabrėžti, kad ir Vokietijoje augo nedarbas, kol nebuvo atlikta reformų, – aiškino H. Schmiedingas. –Taupymo programos rodo, kad šiandien Europa tvarkosi, kaip kadaise tvarkėsi Vokietija. Kalbos, kad Pietų Europa turi palikti euro zoną ir nebegrįžti, yra neteisingos.”
Blogiausia – Graikijoje
Analizuodamas euro zonos perspektyvas ekonomistas džiaugėsi gerėjančia padėtimi Airijoje, atsigaunančiu jos eksportu, bet tikino, kad liūdniausia padėtis šiandien išlieka Graikijoje.
,,Liūdna – Europa gelbėja Graikiją nuo mirties, o jos įmonės, nenorėdamos mokesčių, traukiasi į Bulgariją, – stebėjosi ekonomistas. – Nors šiandien Graikijoje mokesčių surinkėjas į įmones ateina ne kavos išgerti ir padiskutuoti, kiek mokesčių jos nori mokėti, kad ir inspektorius išlaikytų darbą, ir verslas nenukentėtų, bet realiai juos surenka. O verslininkai reaguoja: ,,O, tai kai kas nauja, gal kelkimės į Bulgariją.”
Pasak jo, toks požiūris neleidžia graikams išlipti iš duobės.
Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai.
Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų. Prisidėti sutiko ir skeptiškiausiai iš euro zonos valstybių nusiteikęs Suomijos parlamentas, tai suteikė vilčių, kad skolų užkratas Europoje bus suvaldytas.
Šiandien padėtis Europoje neabejotinai yra nestabili, tačiau euro krizė dar gali būti suvaldyta – tokios pozicijos laikosi ,,Berenberg bank” Londone vyriausiasis ekonomistas H. Schmiedingas.
Gimdymo skausmai?
,,Artimiausioje ateityje gali būti arba labai blogai, arba mes šiandien tiesiog kenčiame daug dinamiškesnės Europos gimdymo skausmus”, – Stokholme vykusioje ,,Swedbank” metinėje ekonomikos apžvalgoje sakė H. Schmiedingas.
Ekonomisto teigimu, Europos sprendimų priėmėjai ne iki galo suprato, kad mažos Graikijos problemas pasaulio investuotojai mato kaip precedentą Italijos ekonomikos griūčiai.
,,Europos Sąjungos (ES) politikai sugebėjo suvaldyti užkratą ir apsaugoti Ispaniją, bet ji nepajėgi apsaugoti Italijos. Visa tai sukėlė neramumų pirmiausia Europos, vėliau viso pasaulio akcijų rinkose”, – teigė ekonomistas.
Reaguoja netinkamai
Skaitydamas pranešimą apie euro ateitį jis pabrėžė iškreiptą finansų rinkų reakciją į skolų krizę, kuri tokia yra dėl to, kad užsienio investuotojai netinkamai interpretuoja iš Europos ateinančius signalus.
,,Kalbėdamas su pasauliniais investuotojais dažnai suvokiu, kad mes matome ne tą pačią Europą, – tikino H. Schmiedingas. – JAV ir Azijos investuotojai euro žlugimą laiko labai tikėtinu, o aukštesnio rango Vokietijos atstovai tokio scenarijaus net nesvarsto.”
Jo teigimu, šie problemos suvokimo skirtumai lemia, kad į bet kokius Europos žingsnius finansų rinkos reaguos neadekvačiai.
,,Kai pasitraukė vienas iš Europos centrinio banko (ECB) valdybos narių, vokietis, pažįstami investuotojai iš Los Andželo man skambino ir klausė: ,,Mes juk sakėme! Vokietija išeis iš euro zonos”, – juokėsi H. Schmiedingas. – Tai rodo, kaip skirtingai mes suvokiame problemą ir kaip finansų rinkos iškreiptai reaguoja į signalus iš Europos.”
Juodasis scenarijus
Vis dėlto, pasak H. Schmiedingo, jei juodžiausias scenarijus išsipildys, Europa sulauks ne tokios krizės, kaip po ,,Lehman Brothers” žlugimo, bet du ar net keturis kartus didesnės.
,,Blogiausias scenarijus galėtų pasireikšti restruktūrizuojant Graikijos skolą per ateinančius mėnesius. Pavojingiausia, kad tas užkratas gali pereiti į Italiją, – akcentavo H. Schmiedingas. – Europos centrinis bankas (ECB) nebepirktų daugiau jos vertybinių popierių, Vokietija atsisakytų už ją garantuoti, Italija bankrutuotų negalėdama sutvarkyti savo skolos, Europoje žlugtų bankinė sistema, valstybės negalėtų pakankamai skolintis, kad atgaivintų savo bankinę sistemą.”
Ekonomisto teigimu, tai greičiausiai reikštų euro pabaigą, bet jis teigė menkai tikintis, kad toks juodžiausias scenarijus išsipildytų.
Gelbės Vokietija ir ECB
Pasak jo, yra du dalyviai, kurie gali išlaikyti euro zoną. Pirma – Vokietija, stabiliausia euro zonos ekonomika, bet ji negali to padaryti viena. Kitas – ECB, kuris gali pirkti vertybinius popierius.
,,Esu įsitikinęs, kad dar iki tol ECB žengtų tinkamus žingsnius ir tokį scenarijų suvaldytų. Šiandien galime būti tik dėkingi JAV ir ,,Lehman Brothers”, kad parodė, kaip blogai gali būti po tokio masto žlugimo. Italija – ,,Lehman Brothers” modelio scenarijus, todėl negalime jo leisti”, – tikino ekonomistas.
Vis dėlto, pasak ,,Berenberg bank” vyriausiojo ekonomisto, kol ECB pastarasis nesiims agresyvių priemonių, krizė nebus išspręsta.
,,Bet jis jų nesiims, kol recesija nebus pakankamai stipri”, – dilemą aiškino H. Schmiedingas.
Duobėtas laikotarpis
Ekonomistas pabrėžė, kad paskutinį ketvirtį ir kitų metų pradžioje Europa greičiausiai atsidurs recesijoje.
,,Taip, švelni recesija greičiausiai ateina į Europą ir tai nėra geros žinios valstybių viešiesiems finansams, bankams ir tai tikriausiai reiškia, kad kai kurioms Europos valstybėms ir bent keliems bankams netrukus bus sumažintas kredito reitingas, – tikino H. Schmiedingas. – Ateinančius kelis mėnesius pavadinčiau duobėtu laikotarpiu.”
Pasak jo, krizė Europoje truks neilgai, nes politikai yra pasirengę, nėra infliacijos, kuri turi būti sumažinta, nėra nekilnojamojo turto burbulo. Jis gyrė ir periferinių euro zonos valstybių siekius reformuotis bei patvirtintus taupymo biudžetus.
,,Europa yra daug daugiau nei Graikija ar Italija. Noriu pabrėžti, kad ir Vokietijoje augo nedarbas, kol nebuvo atlikta reformų, – aiškino H. Schmiedingas. –Taupymo programos rodo, kad šiandien Europa tvarkosi, kaip kadaise tvarkėsi Vokietija. Kalbos, kad Pietų Europa turi palikti euro zoną ir nebegrįžti, yra neteisingos.”
Blogiausia – Graikijoje
Analizuodamas euro zonos perspektyvas ekonomistas džiaugėsi gerėjančia padėtimi Airijoje, atsigaunančiu jos eksportu, bet tikino, kad liūdniausia padėtis šiandien išlieka Graikijoje.
,,Liūdna – Europa gelbėja Graikiją nuo mirties, o jos įmonės, nenorėdamos mokesčių, traukiasi į Bulgariją, – stebėjosi ekonomistas. – Nors šiandien Graikijoje mokesčių surinkėjas į įmones ateina ne kavos išgerti ir padiskutuoti, kiek mokesčių jos nori mokėti, kad ir inspektorius išlaikytų darbą, ir verslas nenukentėtų, bet realiai juos surenka. O verslininkai reaguoja: ,,O, tai kai kas nauja, gal kelkimės į Bulgariją.”
Pasak jo, toks požiūris neleidžia graikams išlipti iš duobės.
FAKTAI: Naujasis gelbėjimo fondas
Iš 620 Vokietijos Bundestago narių 523 balsavo už naują gelbėjimo fondo projektą, 85 balsavo prieš, 3 susilaikė.
Vokietija yra dešimtoji valstybė, patvirtinusi naująjį gelbėjimo projektą, po jos sprendimo fondas išaugs nuo 123 mlrd. eurų iki 211 mlrd. eurų.
Planuojamas naujojo gelbėjimo fondo dydis – 440 mlrd. eurų.
Kad būtų priimtas naujas gelbėjimo fondas, reikia visų 17 euro zonos narių sutikimo, kol kas jį patvirtino tik 11.
