Ingrida Mačiulaitytė

Žiniasklaida generolo Ratko Mladičiaus suėmimą nušvietė kaip paskutinės kliūties panaikinimą Serbijos kelyje į ES. Ar šalis jau pasirengusi integruotis į Europą? Kaip parodė vis dar neįgyvendinti kaimynės Kroatijos planai prisijungti pries ES bloko, kelias į Europą nėra toks tiesus – 35 stojimo į ES salygų punktai, apimantys viską nuo mokesčių politikos iki užsienio santykių, turi būti įgyvendinti. Jei viskas vyks pagal planą, Serbijos stojimas į ES turėtų užtrukti bent ketverius metus.

Latviai Baltijos tigrų vardo neverti dėl savo kvailumo, interviu ,,Ekonomika.lt" sako Latvijos ekonomikos mokslų daktarė Raita Karnite. Su žinoma Latvijos ekonomiste apie besikeičiančius Baltijos valstybių santykius, ekonominę politiką ir ateities strategijas kalbėjomės tą dieną, kai Saeima rinko naują prezidentą, o prie parlamento protestavo šimtai susirinkusių latvių.

Karo, politinės priespaudos ir nepritekliaus iš namų genamų žmonių skaičių netrukus papildys ir klimato chaosas. Kur dėsis milijonai klimato pabėgėlių? Italijos aplinkosaugos judėjimo ,,Legambiente" paskelbtame raporte teigiama, kad 2010 metais pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų klimato pabėgėlių – dėl klimato kaitos namų netekusių žmonių.

Praėjus metams po pirmojo Graikijos gelbėjimo pradėta kalbėti apie naują 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą vis dar skęstančiai euro zonos nelaimėlei. Kol kas, atsisakydama Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, Graikijos Vyriausybė deda visas viltis į konstroversišką privatizacijos planą: tikimasi parduoti seną oro uostą ir dalį nebenaudojamo Atėnų olimpinio miestelio, net energetikos įmonės PPC kontrolinį akcijų paketą.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo siekiai reformuotis tėra propaganda bandant išlaikyti kleptokratiją, interviu ,,Ekonomika.lt" teigė žinomas Rusijos politologas, publicistas Andrejus Piontkovskis. A. Piontkovskis sako esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas grįš į Rusijos prezidento postą, o D. Medvedevas jame buvo tik todėl, kad palaikytų jam vietą.

Krizė JAV baigėsi. Bent jau taip atrodo pasižiūrėjus į akivaizdžiai padidėjusias didžiųjų Amerikos korporacijų vadovų pajamas. Premijomis ir dividendais lepinamų didžiausių JAV kompanijų vykdomųjų direktorių algos pernai smarkiai išaugo, rodo „Wall Street Journal“ ir konsultacijų įmonės „Hay Group“ atliktas tyrimas. Augo 11 proc. Į tyrimą įtrauktų 350 vadovų algos, įskaitant premijas, per metus pasistiebė 11 proc. ir vidutiniškai siekė 9,3 mln. dolerių.

Kinija keičiasi. Lepinami ekonomikos augimo ūkininkai masiškai keliasi gyventi į miestus, o vieno vaiko politika žaibiškai padidintas vyresnių gyventojų skaičius. Kinijai praėjusią savaitę paviešinus gyventojų surašymo duomenis paaiškėjo, kad šalis sparčiai senėja, bet Komunistų partija vieno vaiko politikos atšaukti neketina. Baigiantis 2010 metams atliktas visuotinis surašymas parodė, kad 1,34 mlrd.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

Autoritarizmo salelę Lietuvos pašonėje sukrėtė ne tik teroro išpuolis, bet ir išlaidavimo sukelta valiutų krizė. Ar Baltarusija atsilaikys? Baltarusijos ekonomika, jau ir taip paskendusi sovietinėje pelkėje, vis grimzta. Jei valdžia nepriims tinkamų sprendimų, kovą prasidėjusi šalies valiutos krizė, kuri jau nuvedė į aklavietę privatųjį sektorių, ją dar labiau priartins prie finansų žlugimo.

Rusijai nestinga ryžto imtis priemonių šalies ekonomikos modernizacijai ir užsienio investuotojų vilionėms. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė keletą svarbių iniciatyvų investicijų klimatui pagerinti – steigti regioninį įgaliotųjų investicijų ombudsmenų tinklą ir išplėsti smulkiųjų akcininkų teises. Svarbiausia – modernizacija Pagrindines investicijų klimato gerinimo kliūtis D. Medvedevas nurodė korupciją ir biurokratiją.

Panašu, kad klonuotų galvijų mėsai nepasipriešinusi Europos Sąjunga (ES) nesugebės susidoroti ir su kitu augančiu iššūkiu – taršą keliančiomis fermomis. Milžiniškas kiekis reaktyviojo azoto, kurį į atmosferą išmeta milijonai Europos fermų, transporto priemonių ir pramonės įmonių, žemynui kasmet kainuoja apie 320 mlrd. eurų (1,1 trln. litų), teigiama neseniai pasirodžiusioje ataskaitoje, kurią sudarė daugiau nei 200 mokslininkų iš visos Europos.

Prieš kelerius metus prasidėjusi ir žaibiškai išplitusi protmūšiais vadinamų viktorinų manija šiandien į kavines ir barus pritraukia šimtus lankytojų. Kaip lietuvis Evaldas Žilionis išgarsėjo Vimbldono teniso turnyre? Kodėl trapučiai kepami su skylutėmis? Į šiuos ir panašius klausimus sostinės baruose su malonumu kas savaitę gurkšnodami alų ar vyną atsakinėja lietuviai. Sunkmečiu sumažėjus lankytojų skaičiui, rengdamos viktorinas pelną kraunasi kone kiekviena Vilniaus kavinė.

Skolose skęstančios Europos niekas taupyti nepriverčia, o štai panašioje situacijoje atsidūrusi socialistinė Kuba, atrodo, greitai paseks Kinijos ekonomikos pavyzdžiu. Kubos sostinės Havanos gatvių vaizdas neįprastai keičiasi – čia kaip grybai po lietaus dygsta smulkieji verslai. Ne, tai ne nelegali prekyba, o didžiųjų Kubos ekonomikos reformų pradžia ir pirmasis sovietinio stiliaus ekonomikos ,,krestelėjimas" nuo praėjusio amžiaus vidurio.

Darbas Lietuvoje neprilygsta darbui tarptautinėje kompanijoje, įsitikinęs didžiausioje pasaulyje alaus gamintojoje ,,Anheuser–Busch InBev“ dirbantis lietuvis Rolandas Rupšys. Daugiau nei 2,5 metų alaus gamintojos vidaus audito skyriui Centrinėje ir Rytų Europoje vadovaujantis R. Rupšys teigia matantis daugybę skirtumų tarp karjeros Lietuvoje ir svetur. Interviu savaitraščiui ,,Ekonomika.

Po Japoniją nuniokojusių gamtos stichijų kilusi branduolinė krizė stabdo šalies maisto pramonę. Kitoms valstybėms – tai pasipelnymo šaltinis. Praėjusią savaitę kelios valstybės dėl per didelio radioaktyvių dalelių lygio atsisakė maisto produktų importo iš radiacija užterštų Japonijos regionų. Šalies valdžia taip pat nurodė Fukušimos ir šalimais esančių prefektūrų ūkiams stabdyti produkcijos, kurioje radiacija viršija leistinas normas, gabenimą ir vartojimą.

Ar Lietuvos siekiai sutramdyti ,,Gazprom“ monopoliją neliks vien kova su vėjo malūnais? Apie tai kalbėjomės su prezidentės patarėju Nerijumi Udrėnu. Spręsdama teisinius klausimus, siekiant pažaboti ,,Gazprom“ monopoliją dujų rinkoje, Lietuva neužima vien gynybinės pozicijos. Šalis aktyviai kovoja už savo interesus. Šis faktas džiugina vyriausiąjį prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją ekonomikos ir socialinės politikos klausimais N. Udrėną.

Dosniomis išmokomis visuomenę lepinusi Švedija taiso praeities klaidas ir kuria verslios visuomenės viziją. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susirinkusiems diplomatams, studentams ir dėstytojams diktavo švedišką krizių valdymo receptą. Kelias į žlugimą Centro dešiniųjų Vyriausybės vadovas tikino apie krizių valdymą per pastaruosius metus sužinojęs labai daug.

Lietuvoje socialiniu tinklu ,,Facebook„ naudojasi net 44 proc. interneto vartotojų. Tai didžiausia dalis vartotojų Baltijos šalyse. Šiuos duomenis interneto konferencijoje ,,Login“ pristatė kompanijos ,,Publicum Media" projektų vadovas Arnoldas Rogoznyj. Pasak jo, iš viso socialiniame tinkle ,,Facebook" prisiregistravę apie 850 tūkst. lietuvių, o šis skaičius per praėjusius metus augo beveik dvigubai – 98 proc.

Didžioji Britanija paskelbė, kad šimtai tūkstančių imigrantų netrukus bus prijungti prie dosnios šalies socialinės apsaugos sistemos. Ar suklestės pašalpų turizmas? Kai 2004 metais prie Europos Sąjungos (ES) valstybių bloko prisijungė aštuonios Rytų Europos valstybės, joms buvo apribotas priėjimas prie senųjų ES narių socialinės apsaugos sistemos. Darbo rinkas naujoms narėms tuomet atvėrė tik Didžioji Britanija, Airija ir Švedija.

Artėjančios 25-osios Černobylio katastrofos metinės paskatino Europą garsiau prabilti apie naujo sarkofago sprogusiam atominiam reaktoriui statybas. Naujai projektuojamas 23 aukštų sarkofagas IV Černobylio atominės elektrinės reaktoriui bus pastatytas ant bėgių, kad galėtų prisitaikyti prie yrančių įrenginių. Naujasis sarkofagas bus didžiausias tokio tipo kilnojamas pastatas pasaulyje – tokie planai skamba artėjant nelaimės Černobylyje 25-iui. Prašo 750 mln.

Apie rinkimų rezultatus, laimėtojus ir pralaimėtojus kalbėjomės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu dr. Mindaugu Jurkynu.  Pasak politologo, šie savivaldybių tarybų rinkimai išsiskyrė tuo, kad rinkėjai kreipė mažiau dėmesio į nacionalinę politiką, o labiau orientavosi į tai, ką jiems gali duoti savivalda.

Jau šeštus metus pasaulyje laisvai samdomi darbuotojai buriasi į vadinamuosius bendradarbiavimo centrus ir ten nuomojasi darbo vietą. Bendradarbiavimo centrų (coworking centers – ang.) idėja gimė JAV ir žaibiškai išplito po pasaulį. Naujosioms technologijoms suteikus galimybę dirbti iš bet kurios vietos, atsirado gausybė laisvai samdomų specialistų, dirbančių keliose įmonėse ar kuriančių savo verslą ir naudojančių vienintelį darbo įrankį – kompiuterį.

Prieš 200 mln. eurų kasmet kainuojančias keliones į Europos Parlamento (EP) sesijas Strasbūre sukilo ir patys parlamentarai. Europarlamentarai daugiausia darbo nudirba ES institucijų sostinėje Briuselyje, tačiau kas mėnesį jie kelioms dienoms traukiniais, lėktuvais ir limuzinais keliauja į plenarines sesijas Strasbūro mieste, esančiame Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje. Milijonus dokumentų iš Briuselio čia 12 kartų per metus veža vilkikų vilkstinė.

Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti. Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką? Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės.

Riaušių dūmuose paskendo Egiptas ir Tunisas. Pateikiame dar porą dešimčių valstybių, tarp jų – ir Latviją bei Ukrainą, kuriose maisto kainos graso politine krize. Pasaulis ramiai gyvena, kol yra ką valgyti, bet augančios maisto produktų kainos piešia visai kitokią perspektyvą, ypač besivystančiose valstybėse.

Su JAV politikų delegacija Lietuvoje trumpai viešėjęs JAV respublikonų senatorius Johnas McCainas teigė, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų būti puikia kandidate į JAV prezidentus. „Susižavėjome jūsų prezidente – ji dinamiška, stipri lyderė. Nors galime skirtingai žvelgti į kai kuriuos dalykus, ji gerai atstovauja Lietuvos žmonėms. Mes su ja bendradarbiaujame ,,perkrovimo“ JAV ir Rusijos santykiuose klausimais, taip pat Rusijos veiksmais Michailo Chodorkovskio byloje.

Volstrito premijų sezonas prasideda ir, atrodo, kad visiems vėl kyla déjà vu. Premijomis neatsilieka ir Europos bankai. Pasaulį toliau kamuoja įmonių bankrotai, nedarbas ir viešųjų išlaidų karpymas, tačiau kaip ir kasmet, didžiosios finansų korporacijos nesibodi atseikėti milijardų kasmetinėms bankininkų premijoms – žmonėms, kurie labiausiai kaltinami dėl pasaulio finansų sistemos žlugimo. JAV pažadai Neseniai ,,Bloomberg“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc.

Nuo milijardinių sporto švenčių pajamų iki dar didesnių gamtos stichijų pridarytų nuostolių. ,,Ekonomika.lt“ pateikia labiausiai nuskambėjusių metų įvykių statistiką. Katastrofa Meksikos įlankoje – 40 mlrd. dolerių Balandžio 20 dieną iš ,,British Petroleum“ (BP) gręžinio Meksikos įlankoje išsiliejusios naftos sukelti nuostoliai jau perkopė 40 mlrd. dolerių. Tai didžiausia ekologinė katastrofa istorijoje. Per avariją gręžinyje į vandenyną iš viso išsiliejo per 824 mln.

Ginklai, telefonai, kompiuteriai, automobiliai – turbūt nėra nė vieno Vakarų technologinio stebuklo, kurio kinai nesugebėtų nukopijuoti. ,,Atvirkštinė inžinerija" Šiandien Kinijos technikai turi tokią puikią vadinamąją ,,atvirkštinės inžinerijos" kvalifikaciją, kad kolegos Vakaruose turi atidžiai stebėti, jog atrastų skirtumų. Kinai iš ,,pilkojoje rinkoje" pagamintų kopijų kraunasi turtus, o milijonai klastočių pasiekia kone visą pasaulį – Lotynų Ameriką, Vidurio Rytus ar net Europą.

„Naujiesiems vietų neturėsime!“ – nukerta sodrus vyriškas balsas, net nespėjus pasakyti, kodėl skambinu. „Gaujomis nepriimame“, – sako moteriškė, pasiūlius užimti kelis jos nuomojamus kambarius Nidoje. Kas antram linksniuojant – krizė, krizės, krizei – pasirodo, nėra taip jau blogai. Naujųjų metų savaitgalį rasti vietų apsistoti Kuršių Nerijoje kone neįmanoma.

Rizikos kapitalo tendencijos šiandien yra labai aiškios – jos koncentruojasi ties technologijomis ir programine įranga, bet jau ne klasikine jų prasme. Netrukus galime tikėtis naujo ,,Facebook" ar ,,Google" sėkmės pavyzdžio. Taip ,,IQlab" konferencijoje teigė Europos rizikos kapitalo asociacijos Rizikos kapitalo tarybos narys Paulas Jozefakas. Ateitis – telefone Jo teigimus, inovacijas šiandien labiausiai skatina mobiliosios technologijos, kurios dažnai vystomos iš rizikos kapitalo.

JAV įmonių susidomėjimas Lietuva auga, tad netrukus vėl galime sulaukti stambių vardų, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė ambasadorė Anne E. Derse. Pastaruoju metu Lietuva sulaukė stambių užsienio įmonių investicijų. Kaip JAV žiūri į verslo aplinką Lietuvoje? Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio dirbame JAV ambasadoje – noras plėsti santykius su Lietuva. Šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, verslo aplinka Lietuvoje siekia tarptautinių standartų.