Donata Vaiciekiūtienė

Artėja galimybė papildomais laisvadieniais nuo darbo džiaugtis ir po vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, tėvadienį ar mamadienį tėvai gautų kartą per tris mėnesius, jei augins vaiką iki dvylikos metų. Darbuotojai džiaugiasi, o darbdaviai skaičiuoja, kiek milijonų tokie papildomi vyriausybė siūlomi laisvadieniai darbdaviams kainuos. Kultūros srityje dirbantis klaipėdietis Tomas kartu su žmona augina devynerių Adelę. Vyras pasakoja, kad jo dukra savarankiška.

Lietuvoje šunų viešbutyje, kuriuose savo augintinius vis drąsiau palieka lietuvaičiai, viešnagė atsieina nuo dvidešimties iki trisdešimties eurų. Tokių viešbučių paklausa, ypač per šventes, vis labiau auga. Šuneliai apgyvendinami, pamaitinami, su jais žaidžiama, atliekamos ir grožio procedūros. Gojus į viešbutį atkeliauja bent kartą į mėnesį, kai jo šeimininkai išvyksta ilgesniam laikui darbo reikalais.

Tautiečiai apsipirkti maisto švenčių stalui plūsta ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į turgavietės. Nors skundžiasi, kad kainos ten taip pat smarkiai pakilo, vis tiek dairosi ir šviežesnės žuvies, raugintų daržovių ar spanguolių kisieliui virti.  Turgavietėse nuo ryto tautiečių knibždesys ir eilės prie gėrybių, kurias žmonės dės ant savo stalo. Skubantieji ruoštis šventėms pasakoja, kad turgeliuose ieško šviežesnės, natūralesnės produkcijos.

Artėjant didžiausioms metų šventėms tautiečiai planuoja savo pirkinių krepšelius. Naujausia apklausa parodė, kiek lietuvaičiai linkę išleisti kalėdiniam pasiruošimui ir ką planuoja pirkti. Ne tik planuojamos sumos dovanoms, bet ir dovanų užsakymai šiemet kitokie nei pernai. Ilgai pabuvę karantino pančiuose žmonės nori kelionių ir įspūdžių. Iki Kalėdų likus kelioms savaitėms tautiečiai pradeda šluoti parduotuvių lentynas, ieškodami dovanų.

Zylės ir geniai lesa ir gadina žmonių namus. Skųstis paukščių išdaigomis pradėjo kai kurie gyventojai. Esą paukščiai ieškodami ko užlesti plėšo statybines medžiagas, prakerta net laidus. Vis dėlto gamtininkai prašo nepykti ant ir taip pasaulyje nykstančių sparnuočių, o artėjant žiemai – tiesiog juos palesinti, tuomet paukščiai nesikėsins į jūsų turtą. Atėjus lapkričiui zylės atakuoja gyventojų namus. Beldžia į langus, plėšo, viską, kas papuola.

Amžinojo poilsio savo gimtinėje Dzūkijoje atgulė šalies partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Partizanas palaidotas šalia savo žmonos. Valstybinėse laidotuvėse į paskutinę kelionę partizaną išlydėjo šalies vadovai, artimieji, prisimindami kokią didelę duoklę Tigras atidavė kovoje dėl Lietuvos laisvės. Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras palydimas į paskutinę kelionę. Atsisveikinimas Vilniaus Jonų bažnyčioje.

Prezidentūroje įžiebta pagrindinė rūmų eglė. O ją prezidentui Gitanui Nausėdai ir jo žmonai įžiebti padėjo vaikai iš įvairių šalies vietovių. Beje, vaikai ir patys prisidėjo prie kalėdinės eglės puošimo.  Mažieji iš įvairių šalies vaikų dienos centrų, ugdymo įstaigų prie dar neįžiebtos prezidentūros eglutės, susėdę ant kilimo laukia šalies prezidento ir pirmosios ponios. Šių metų pagrindinės prezidentūros eglės papuošimai išskirtiniai.

O dabar atverskime istorijos puslapius. Kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija ir aprašyta, ir apdainuota, tačiau kokia gi buvo trečioji didiko žmona, mirus Barborai, kokie santykiai siejo porą ir ar vedybos buvo grįstos meile? Valdovų rūmų darbuotojai Austrijoje rado unikalų šių istorinių asmenybių santykių įrodymą. Žygimanto Augusto laišką, rašytą savo trečiajai žmonai.

Sostinės senjorai minėjo pagyvenusių žmonių dieną. Ne tik šokiai skambant šiuolaikinei muzikai, dainos, bet ir užkrečiantis pavyzdys, kaip smagiai ir produktyviai galima leisti užtarnautas poilsio dienas senatvėje.  Pagyvenusių žmonių dienos proga Vilniaus senjorų avilio moterys sukūrė šokį ir darganotą rudens dieną pakvietė visus prisijungti. O tokio judesio šioms damoms, matyt, galėtų pavydėti ir daugybė jaunesnių žmonių. Jokio tingulio ar per dienų dienas sėdėjimo namuose.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.

Konfliktas dėl biurokratinių procedūrų tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus ir projektuotojų skandina Gedimino kalno tvarkymą. Ginčas kilo nesutarus, kokie darbai turės būti atlikti: tvarkybos ar statybos. Liūdniausia, kad dėl šių peštynių Lietuva greičiausiai praras dešimt milijonų eurų, skirtų rekonstruoti Gedimino kalną. Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų pabaigos toli gražu nematyti. Darbai visiškai sustojo.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Kinijos smūgis Lietuvos verslininkams. Iš Lietuvos kinai nebenori pirkti nei medienos, nei sūrių ar grūdų. Bendradarbiavę ir priimdavę eksportą iš Lietuvos, kinai pradėjo nutraukinėti sutartis su įmonėmis. Verslininkai sako besijaučiantys politinių aplinkybių įkaitais ir skaičiuoja milijoninius nuostolius. O ekonomistai ramina, esą eksportas į Kiniją sudaro tokią mažą dalį, kad Lietuva nė nepajus. Į konfliktą su Kinija įsivėlusi Lietuva sulaukia vis daugiau skaudžių strėlių.

Jeigu neturite nuosavo žemės sklypo, gyvenate daugiabutyje ir norite turėti gėlyną, sodą ar užsiauginti daržovių – ne bėda. Miestiečiai skatinami sodus kurdintis tiesiog po savo daugiabučių balkonais.  Vieno Vilniaus daugiabučio kiemas atrodo lyg botanikos sodas. Jame šimtai įvairiausių sodinukų, gėlių, krūmynų. Ir prie viso šio kiemo puoselėjimo jau dvylika metų prisideda šiame daugiabutyje gyvenanti ponia Kristina. Moteris sako, kad šis kiemas – visas jos gyvenimas.

Vis labiau šalyje plinta mada apgyvendinti bičių avilius ant didmiesčių daugiaaukščių pastatų stogų. Tačiau ar tokį medų, suneštą aplinkoje, kur nuolatos zuja automobiliai, valgyti sveika? Mokslininkai ėmė ir atliko tyrimus. Neįtikėtina, tačiau bitininkas iš avilio traukia šviežut šviežutėlio medaus pilnus korius pačiame Vilniaus centre, dūzgiančiame mieste tarp dangoraižių.

Kepinant karščiui į šalies ligonines ėmė plūsti perkaitę tautiečiai. Sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies problemų tokie karščiai gali būti mirtinai pavojingi. Gydytojai įspėja saugotis ir pataria, kaip gaivintis karštomis dienomis, ir tvankiomis naktimis. Žmonės nuo didelės šilumos vaduojasi mirkdami vandens telkiniuose, tačiau ir ten gausu nelaimių, per praėjusį vasaros mėnesį ir pirmąsias liepos dienas šalyje jau paskendo per trisdešimt žmonių.

Liepos 6-tąją, Valstybės diena lietuviai visame pasaulyje šventė ypatingai garsiai. Visą žemės rutulį apjuosę lietuviai giedojo tautišką giesmę. Himnas ritosi nuo Lietuvos, per Graikiją, Ispaniją, Airiją iki Jungtinių Amerikos Valstijų – Vašingtono, Čikagos. Žmonės rinkosi būriais ir džiaugėsi, kad po ilgų karantino mėnesių gali susivienyti ir švęsti Mindaugo karūnavimo dieną kartu. Tuo pačiu laiku, tą pačią minutę šimtai tūkstančių lietuvių visame pasaulyje susivienijo tautiškai giesmei.

Širdies ir kraujagyslių ligos praėjusiais metais pražudė keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei priešpandeminiu laikotarpiu.  Apie gąsdinančius skaičius prabilę medikai aiškina, kad širdies ligomis sergantys žmonės sunkiai sulaukia eilės pas kardiologus. Kaip atpažinti ligą ir nuo jos gelbėtis? Tikrintis prieš kameras puolė ir apie kamuojančias sveikatos problemas paatviravo pats sveikatos apsaugos ministras.

Ant nosies birželis, o lietuviai vis dar vaikšto su striukėmis ir skėčiais rankose. Šilumos nėra, o dangus prakiuręs kasdien. Tokie orai gąsdina ir ūkininkus. Kai kuriose šalies vietovėse žemė kone plaukia todėl ūkininkai bijo, kad jei taip ir toliau, pradės pūti pasėliai. Kokios prognozės artimiausiu metu, ir kokias bėdas patiria ūkininkai, prekybininkai ir paprasti tautiečiai aiškinamės reportaže.

Aiškėja, kad dalis valstybės paramą pandemijai išgyventi gavusių verslininkų galėjo ją panaudoti prisipirkdami prabangių automobilių, sąrašuose ir „Bentley“, „Maserati“ ar net „Lamborghini“. Dešimtis ir net šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius įsigijo pusantro šimto paramą gavusių įmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija tirs galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Laisvėje – kalėjimo bėgliai. Naktį Pravieniškių pataisos namuose du kaliniai nupjovė kameros grotas, peršoko šešių metrų aukščio tvorą ir paspruko. Suveikus signalizacijai ir pareigūnams puolus juos vytis, bėglių pėdos jau buvo ataušusios. Nuteistųjų ieškojo ir pasieniečių sraigtasparnis, ir gausios pareigūnų pajėgos. Intensyvios paieškos vykdomos iki dabar, mat ne kartą teisti nusikaltėliai gali kelti grėsmę visuomenei.

Vykstant intensyviai prekybai turgavietėse, grynieji pinigai nuolat cirkuliuoja iš rankų į rankas. Viskas vyksta taip greitai, kad matyt, retas kuris sustoja pasitikrinti ir pasižiūrėti, ar gautos euro monetos neatrodo įtartinai ir ar nėra tikimybės, kad jos padirbtos. Turgaus prekybininkai teigia, kad dažnai banknotų netikrina: „Iš inercijos imi tuos pinigus. Daugmaž žiūri, kad normalus būtų ir viskas.

Bilietas į laisvesnes pramogas ar paslaugas galios tik persirgusiems, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testo rezultatą, kuris galios tik vieną parą. Merai panikuoja, kad jei gyventojų masinis skiepijimas užstrigs, visiems norintiems testų atlikti niekaip negalės, mat jų bus tūkstančiai. Paskutinėmis savaitėmis prieš vasarą šalies kurortuose netyla skambučiai. Poilsiautojai rezervuoja datas vasarai, laukia atostogų.

Termometrų stulpeliams perkopus dvidešimties laipsnių ribą ir kaitriau pašvietus saulei, mėgautis paplūdimiais suskubo ne tik kurortuose besiilsintys tautiečiai. Išnaudoti kiekvieną laisvą minutę saulės vonioms bando ir didmiesčių gyventojai, o tam jiems tinka ir suoliukai, ir pievelės miesto centre. Žmonės neslepia, yra taip išsiilgę saulės, šilumos ir įdegio, kad menkai kreipia dėmesį ir į medikų rekomendacijas bei prašymus saikingai mėgautis prasidedančia šiluma.

Kamuoja čiaudulys, kosulys, peršti akis, – šiomis dienomis pajutę tokius simptomus kai kurie tautiečiai galvoja, ar tik nereikia pasidaryti koronaviruso testo. Tačiau šalia kovido, jau prasidėjo žiedadulkių metas, laukia pats pikas, todėl šienlige sergantiems žmonėms jau dabar tenka apsišarvuoti kantrybe ir pulti į kovą su žiedadulkėmis.

Po Anykščiuose gyvenamajame name kilusio gaisro, kuriame žuvo trys vaikai ir devyniolikmetė mergina, vidaus reikalų ministrė siūlo imtis griežtų veiksmų kovojant su gaisrais, kurių galima išvengti. Dūmų detektorių dar vis neturi pusė Lietuvos namų ūkių, tad juos socialiniai remtinų vaikų šeimoms ir vienišiems senoliams ministrė siūlo tiesiog išdalyti nemokamai. Anykščiuose kilęs gaisras pražudė keturis žmonės, tarp kurių trys mažamečiai vaikai.

Kai kurie tėvai savo atžalas į darželius vesti nori, tačiau testuoti nuo koronaviruso – ne. Todėl priešmokyklinio ugdymo įstaigose liepsnoja viruso židiniai. Juos gesinti vyriausybė nutarė tiriant ne vaikus, o jų aplinką – žaislus, kėdutes, rankenas ir ieškoti viruso dalelių.  Viename sostinės darželių „Pilaitukas“ nuo ryto pluša mokslininkų komanda. Kadangi dėl saugumo pašaliniams eiti į darželio vidų draudžiama, televizijos kamera vaizdą fiksuoja per darželio langą.

Kino teatrai ir prekybos centrai duris atvers ankščiau nei mokyklos? Nors švietimą Vyriausybė laiko prioritetine sritimi, tęsti mokymosi procesą gyvu kontaktu mokyklose gali tik pradinukai, nuo gegužės į mokyklos suolus bus galima sugrįžti ir abiturientams. Kai kurie dvyliktokai, besiruošiantys egzaminams, sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu griauna jų svajones, esą dėl prie kompiuterių prarastų metų jie baiminasi neišlaikyti egzaminų ir neįstoti į norimas specialybes.

Duris pravėrus parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, turgavietėms, tautiečiai pradėjo plūsti į daržo prekių skyrius, mat kai kas, pagal gamtos ciklą, jau ir pavėluota. Žmonės perka pomidorų, agurkų sėklas, gėlių sodinukus. O kol ateis tinkamas metas sodinti daržuose, jais tautiečiai pavertė savo namų palanges. Ir džiaugiasi, kad nors tokią pramogą gali sau leisti karantino metu.

Protezuoti stipriai sugedusius dantis tenka net mažiems vaikams. Odontologai sako, kad gendantys vaikų dantys – nėra normalu ir meta akmenį į tėvų daržą. Retas tėvas pratina vaikus prie kasdienio ir tinkamo dantų valymo, o vaikams pareiškus nenorą valytis dantų, numeta šį reikalą ateičiai. Dviejų su puse metų Elenytė kiekvieną vakarą su malonumu keliauja valyti dantukų, o į mamos prašymą tai daryti, reaguoja ramiai.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Seimas imasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Gyventojams atsirastų galimybė rinktis ir brangesnius, ne pačius pigiausius vaistus. Už juos pacientas turėtų susimokėti priemoką. Vaistus perkantys tautiečiai neslepia, prie vaistinėse siūlomų pačių pigiausių vaistų dar neįprato, o laisvės rinktis tikrai nori. Pirkdami pirmo paskyrimo valstybės kompensuojamus vaistus iki šiol tautiečiai gauna tik pigiausius.

Artėjant kovo 8 – Moters dienai, gėlių augintojai trina rankomis ir stengiasi prekiautojams išparduoti kuo daugiau tulpių. Paprastai šis laikotarpis – bene pelningiausias laikas metuose. Kviečiame apsilankyti lietuviškame tulpių šiltnamyje, kur aiškinamės, kokios tulpės šiais metais pačios populiariausios ir geidžiamiausios. Tūkstančių tulpių jūra skelbia ne tik apie prasidėjusį pavasarį, bet ir apie artėjančią kovo-aštuntąją, kurios gėlių augintojai laukia su nekantrumu.

Kiaules ir vištas auginantys stambieji ūkininkai pandemijos laikotarpiu teigia esantys užmiršti, gyvulių fermos tuščios. Užsidarius Lietuvos ir užsienio restoranams, jų produkcija tapo niekam nebereikalinga. Visiškai veiklą sustabdė jau penki paukštininkystės ūkiai. Gyvulių augintojai baiminasi, kad po pandemijos gali jau nebeatsitiesti, todėl lietuviams teks valgyti lenkišką produkciją, o lietuviški mėsos ūkiai žlugs. „Augindavome broilerius.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame grupė jaunuolių, prisistatančių pedofilų medžiotojais, surengia viešą egzekuciją į pasimatymą su nepilnamete mergaite į mišką atėjusiam jaunuoliui. Grupuotė jauną vyrą talžo, atima dokumentus, liepia klauptis ir atsiprašyti, reikalauja išmokėti tūkstančius eurų. Aiškėja, kad tokia veikla galimai nepilnamečių grupė užsiima ne pirmą kartą, tariamų pedofilų ieško patys susirašinėdami su vyrais, apsimetę nepilnametėmis mergaitėm.

Kol šalies moksleivių tėvai su nekantrumu laukia, kada bus atvertos mokyklų durys, viena Vilniaus progimnazija jas ketina atidaryti jau pirmadienį. Vilniaus miesto savivaldybė imasi eksperimento. Koronaviruso testais tikrins pradinukus ir jų šeimas, plačiai dar nenaudojamu kaupinio testavimo būdu, ir gavus neigiamus rezultatus leis mokiniams susirinkti į mokyklos suolus. Tiesa, kilo kliūčių dėl paties testavimo, bet savivaldybė atkerta, kad nugalės karą su biurokratiją ir mokyklą atidarys.

Nors karantinas ir apmažino srautus, tačiau miesto centre pasistatyti automobilį kartais tampa misija neįmanoma. Vilniaus miesto savivaldybė sugalvojo išeitį. Savivaldybė sumanė atlaisvinti dešimtis rezervuojamų vietų skirtų valstybinių institucijų darbuotojams, o už tai šiems pasiūlyti viešojo transporto bilietus.

Prasidėjus atodrėkiui, į ligoninių priimamuosius vienas po kito ėmė plūsti paslydusieji, susilaužę rankas, kojas ar traumavę kitas kūno vietas. Slidu ir keliuose – neišvengta nelaimių. Be to, pavojų ėmė kelti ir nuo stogų pakibę masyvūs varvekliai, galintys pridaryti nepataisomos žalos žmogaus sveikatai. Deja, styrančius milžiniškus ledo gabalus ne visi namų valdytojai sugeba neutralizuoti – apsileidėlių laukia milžiniškos baudos.

Nuo rytojaus – kai kam karantino pančiai atlaisvėja. Į mokyklas galės sugrįžti dalis vargingose ar daug atžalų augiančiose šeimose gyvenančių vaikų, kurie patiria sunkumų mokantis iš namų, praleidinėja pamokas. Taip pat gera žinia vienišiams. Jiems bus leista susitikti, bendrauti ir su vienu kitu šeimos ūkiu, pastarųjų nelies ir ribojimai patekti į kitą savivaldybę. „Taip, ten smagiau šiaip tai. Gali žaisti su draugais. Ten vaikštai, gali pabėgioti lauke, grynu oru pakvėpuoti.

Koronaviruso pandemijai siautėjant, kaip niekada reikalingas susitelkimas ir savanorių pagalba ne tik ligoninėse. Įsiplieskus židiniams socialinės globos namuose, įstaigų vadovai verkiant prašo žmonių pagalbos, padedant nudirbti pačius paprasčiausius darbus: išnešioti maistą, dezinfekuoti patalpas. Savanoriams siūloma net apsigyventi globos namuose.  Rokiškio rajone esančiuose „Skemų“ socialinės globos namuose šiuo metu situacija labai įtempta.

Šalį nuklojęs sniegas, panašu, greitai neištirps. Anot sinoptikų – Lietuvoje prasidėjo tikra, senokai matyta žiema. Tautiečiai džiaugiasi, kad karantino metu su vaikais galės išeiti į lauką pasidžiaugti nors žiemos pramogomis. Pats darbymetis prasidėjo ir kelininkams. Dešimtys mašinų dieną – naktį zuja mieste, barsto ir laisto kelius. Prekybos centruose tautiečiai masiškai graibsto roges. Vieni laukė, kiti ne, tačiau žiema, tikra žiema atkeliavo.

Kaip per karantiną dirba auklės? Ar tėvai nerizikuoja į savo šeimas pusdieniui priimdami svetimą žmogų, neretai prižiūrintį ir ne vienos šeimos atžalas? Auklių įdarbinimo agentūros atskleidžia, kad pradėjus tėvams dirbti namuose nuotoliniu būdu auklių paklausa krito, tačiau su laiku supratus, kad ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus vienu metu nelengva užduotis, pagalbininkių ir vėl pradėta ieškoti.

Kam pritrūko dovanų, o kas puolė pildyti šaldytuvus gausiam šventiniam stalui.  Žmonės neslepia bijantys tokios masės žmonių, bet be šventinio maisto likti nenori. O ką krauna į savo pirkinių krepšius ir kaip nusiteikia sutikti šventes? Dieną prieš Kūčias likusiose dirbti maisto prekių parduotuvėse – sausakimša. Tautiečiai krauna į krepšius nespėtas įsigyti dovanas ir maisto produktus. O prie mėsos gaminių eilės – be jokio saugaus atstumo.

Šalį kaustant karantinui ir daugeliui žmonių sunkiai galint kišti nosį iš namų, dalis tautiečių rizikuoja – leidžiasi į egzotines keliones. Kol vieni norą keliauti savyje tramdo, kiti keliauja. Tautiečiai netgi šioms šventėms jau spėjo iššluoti bilietus į egzotines šalis, o populiariausios kryptis – tolimieji kraštai – Maldyvai, Meksika. Pamatykite, kaip atostogauja ir pramogauja viruso nepaisantys lietuviai svečiose šalyse.

Jei galvojate, kad karantino metu vakarėliai vykti negali, klystate. Šiais metais kalėdinių vakarėlių su kolegomis, ar draugais tikrai bus, tik jie kitokie – virtualūs. O ir pramogų pasiūlymų tokiems internetiniams vakarėliams netrūksta – kas siūlo žaisti interaktyvius žaidimus komandomis, kas mokytis pinti kalėdinius vainikus, ar pasigaminti šventinę vakarienę.

Lietuvoje kas trečia moteris artimoje aplinkoje patiria smurtą, o kai kurios ne tik psichologinę, fizinę, bet ir seksualinę prievartą. Karantinas šią problemą dar labiau paaštrino. Moterims pagalbą teikiantys specialistai pasakoja, kokias sužalotas ir traumuotas moteris išvysta gelbėjant jas nuo seksualinės prievartos.  Trijų vaikų mama Liveta jau pusantrų metų gyvena Carito Motinos ir vaiko namuose Vilniuje.

Koronavirusas ir karantinas keičia daugelio gyvenimą ir darbą – net ir Kalėdų seneliams. Priimti laiškus ir gyvai susitikti su vaikais seneliams šiemet sudėtinga, tad jie sugalvojo išeitį – pasveikinti vaikus virtualiai. Tiek darželiuose, mokyklose ar namuose. Kaip mažiesiems per kompiuterio ekranus sekasi bendrauti su Kalėdų seneliais, ir kaip toks bendravimas vyks per pačias šventes? Šešiametis Emilis su savo mažuoju broliuku – virtualiame susitikime su Kalėdų seneliu.

Dėl pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. „Sodra" nustatė, kad būtent moterys šiemet dažniau už vyrus prarado darbus.  Be to, vyriausybė keičia paramą nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Subsidijos bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms, nesvarbu, iš kokio sektoriaus. O subsidijų dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.