Donata Vaiciekiūtienė

Sukčiai artėjant gražiausioms metų šventėms nesnaudžia ir kasdien apgauna dešimtis lietuvių, iš jų išviliodami tūkstantines sumas. Tiesa, sukčiavimo būdai taip pat keičiasi – tautiečiai gauna žinutes apie neva užstrigusias siuntas ar pasiklydusį pirkinį, negana to, dar sukčiams patiki ir savo banko duomenis. Tad jei apsipirkinėjate internetu, laukiate siuntų – sukluskite.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Rudens karalius moliūgas – ne tik puiki puošmena, bet ir be galo maistinga daržovė rudeniniams patiekalams gaminti. Jei nusibodo moliūgų sriuba, mitybos specialistai ragina iš moliūgų kepti kugelį arba kasdien išsispausti po stiklinę sulčių. Vilniaus Kalvarijų turguje sultis spaudžianti Mažena pasakoja, kad sveika mityba ir kasdienė šviežiai spaustų sulčių stiklinė išgydė ją nuo sveikatos negalavimų, o dabar šiuo atradimu esą norinti pasidalyti su kitais.

Nors didžiųjų metų švenčių dar teks palaukti, bet koncertų ir spektaklių mėgėjai nesėdi rankų sudėję – šluoja bilietus į teatrą. O posakis „ruošk roges vasarą“ čia labai tinka. Į naujametinius spektaklius visos vietos iššluotos dar vasarą. Gruodžio mėnesiui bilietai taip pat jau beveik išpirkti. Kai kurių renginių kainos šoktelėjo į viršų, tačiau kaina nė motais – tautiečiai bilietus vis tiek išperka.

Helovino šventei vis labiau įleidžiant šaknis mūsų kultūroje, kasmet kyla vis didesnis susiskaldymas tarp tų, kurie švenčia šią moliūgų ir šiurpių kostiumų šventę, ir tų, kurie sako, kad Helovinas prasilenkia su lietuviškomis tradicijomis. Dvasininkai ragina susimąstyti ir nesakralizuoti blogio garbinimo dienos, tačiau tautiečiai sako, kad šią šventę ypač mėgsta vaikai ir su laiku ji taps visaverte kalendorine švente ir dėl jos minėjimo klausimų nekils.

Lietuvoje eilės pas gydytojus specialistus – milžiniškos. Kad patektų pas kardiologą tautiečiai laukia 2–3 mėnesius. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gydytojus bandoma motyvuoti finansiškai, tačiau tai, kaip greitai žmonės patenka pas gydytojus, labai priklauso ir nuo gydymo įstaigų vidinės tvarkos. Pavyzdžiui, Raseinių ligoninėje, iš kurios neseniai išėjo nemažai mediku, eilėse gyventojams tenka pralaukti dar ilgiau. Vizito pas kardiologą Lietuvoje reikia laukti ir porą mėnesių.

Kasdien į šalies ligonines patenka bent po vieną vaiką, stipriai apsinuodijusį narkotikais ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Medikai prisipažįsta, kad dažnai net nebežino, kuo apsinuodiję nepilnamečiai, todėl gydo tik simptomus. Policija sako, kad ir ikiteisminių tyrimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir platinimu, daugėja, tačiau išaiškinti jų platintojus, savo veikla užsiimančius socialiniuose tinkluose, sudėtinga.  Marijampolę supurtė šešiolikmečio mirtis.

Natūraliais vasaros vitaminais – uogomis – nukrautos kone visos šalies prekybvietės. Kas braškių jau atsivalgė, dabar renkasi vyšnias, agrastus, avietes ar miško uogas. Tačiau šiais metais sodo ir miško gėrybės kaip niekad brangios. „Ankščiau buvo, kaip karoliai, tokie didžiuliai. O dabar pažiūrėkite, nu, smulki uoga. Lygiai tas pats su agrastais“, – sako turgaus prekeivė.

Pilkų namų mikrorajonus sostinėje nuspalvina kūrybingi gyventojai. Vilnietės daugiabučių kiemus pavertė įspūdingo grožio botanikos sodais. O viena jų bendrame visų namo gyventojų kieme nusprendė pasisodinti ir agurkų. Vilnietė Kristina nuo ryto pluša savo daugiabučio kiemelyje, laisto augalus, krūmus, gėles. Kiemelis ne nuosavas, priklausantis visiems namo gyventojams, tačiau kaimynai Kristina pasitiki ir leidžia jį puoselėti. O išradingumo vilnietei kasmet tikrai netrūksta.

Plieskiant vasaros saulei, o termometro stulpeliui šokus vos ne iki 30-ies laipsnių, prasidėjo intensyvus paplūdimių sezonas. Ir ne tik prie jūros. Paupius nugulė ir sostinės gyventojai. Stengiasi kuo ilgiau išbūti, kuo tamsiau įdegti. Specialistai ragina saule mėgautis saikingai ir naudoti apsauginius saulės kremus, tačiau tautiečiai jų baidosi, sako, mieliau tepasi dumblu iš upės ar tiesiog apsišlaksto vandeniu.

Ne vienerius metus Lietuvoje statomi nameliai laukinėms katėms, kuriuose ir apsigyvena murkliai, kai kam įgriso iki gyvo kaulo. Štai viena vilnietė nepasiduoda ir prašo, kad prieš keletą metų savivaldybės pastatytą kačių namelį išneštų kuo toliau nuo namų. Senjorė piktinasi, jog katinai dergia aplinką, po visą kiemą išnešioja šiukšles, o įmynusi į kačių išmatas jų vilnietė parsineša namo. Tačiau savivaldybės atstovai atšauna, kad tautiečiai privalo susitaikyti ir pagailėti beglobių katinų.

Klaipėdoje – net 16 apvogtų senolių, patikėjusių nepažįstamųjų geranoriškumu. Apsimetę socialiniais darbuotojais ar kitais specialistais apgavikai patenka į žmonių butus ir išvilioja įspūdingas sumas. Iš vieno senolio pavogta net dešimt tūkstančių eurų. Dviejų moterų galimai vykdžiusių tokią aferą dabar ieško Klaipėdos policija. Policijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip viename iš Klaipėdos daugiabučių koridoriuose vaikštinėja drabužiais apsimuturiavusios ir sunkiai atpažįstamos moterys.

Lietuviai, kaip ir dar kelios kaimyninės šalys, šiandien mini šunų dieną. Todėl kviečiame susipažinti su keturkojais, kurie ne tik teikia džiaugsmą savo šeimininkui, bet ir vykdo pareigą tėvynei – tarnauja šalies kariuomenėje. Atsakingai mūsų šaliai tarnaujantis keturkojis atlieka užduotį – ieško kurioje dėžėje paslėptas grobis. O kai randa, neloja, nekrapšto, nes tai gali būti pavojinga. O laukia savo šeimininko komandos.

Šalies darželiuose vaikai nuo skarlatinos krenta kaip lapai. Infekcija į ligos patalą guldo ištisas darželių grupes. Vaikus kankina temperatūra, gerklės skausmai, kūno bėrimai. Nuo šių metų pradžios jau fiksuota pusantro tūkstančio susirgimų atvejų. Medikai sako, kad panikuoti nereikėtų, tačiau gydyti savo sergančius vaikus turime iškart, mat liga gali sukelti ir rimtas komplikacijas. Mama Simona su vyru į polikliniką atvedė savo blogai besijaučiantį sūnelį Roką.

Jau keturis mėnesius šalyje veikianti Vaiko teisių linija sulaukė kelių tūkstančių skambučių su prašymais padėti. Vaikai skambina, nes bijo grįžti po mokyklos namo pas skriaudžiantį tėtį, skambina ir tada, kai girdi, kaip kitame kambaryje tėvai muša brolį ar seserį. Kam praneštumėte, gatvėje, namų kieme ar kur kitur išvydę mušamus vaikus? Ir ar apskritai praneštumėte? Štai, ką sako gyventojai: „Mintinai nežinau tų numerių, bet skambinčiau 112 ir atsilieptų, suteiktų pagalbą informacijai.

Mėtos skonio ir kvapo greitai nebeliks ir kaitinamojo tabako gaminiuose. Lietuva artėja Europos Sąjungos direktyvos link. Jau uždraustos mėtinės cigaretės – ne išimtis bus ir kaitinamojo tabako gaminiai. Tačiau kai kurie abejoja, ar tikrai šie draudimai išspręs rūkymo problemas ir ar nenutiks dar blogiau – po draudimų atsivėrus nelegaliai ir nereguliuojamai rinkai žmonės ims rūkyti nežinia ką. Mėtinio kaitinamojo dūmelio mėgėjams dienos suskaičiuotos.

Šeškinės mikrorajone gyventojai tapo narkomanų įkaitais. Pasipiktinę žmonės fiksuoja atvykusias tarnybas – policiją ir medikus prie daugiabučių – dėl čia neadekvačiai besielgiančių narkomanų. O šiuos policijos pareigūnai, išrašę baudą, kone iškart paleidžia į laisvę ir istorijos kartojasi vėl. Gyventojai griebiasi už galvų ir sako, kad bijo kelti koją iš namų – prašo jau ne tik policijos, bet ir savivaldybės pagalbos.

Vilniaus Šeškinės narkomanai siautėja net ir po policijos. Vakar gyventojai pasakojo, kaip bijo išeiti iš namų dėl besišlaistančių apspangusių narkomanų, kurie nesibodi net ir apiplėšinėti žmonės ar gąsdinti vaikus, o trečiadienį ten – vėl apiplėšimas, kurio dalį net TV3 televizijos kameroms pavyko užfiksuoti. Rytą prie pat namų, kaip manoma, narkomanas sužalojo ir apiplėšė moterį.

Švenčionių rajone esanti Pabradės gimnazija įrodė, kad nors ir gyvename rekordinių maisto kainų laikmetyje, pietus moksleiviams galima pagaminti ir už eurą. Kitose šalies ugdymo įstaigose tiek kainuoja vien sriuba, o antrasis patiekalas 2–3 eurus. Pabradės gimnazijoje stebina ne tik kainos, bet ir pietų meniu pasirinkimas. Ten lašišos kepsniai, varškės apkepas kainuoja nuo penkiasdešimties centų iki euro. O už sriubą moksleiviai moka vos 15 centų.

Po metų daugybei vairuotojų gresia netekti teisės vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimas bus tiesiogiai susietas su sveikatos pažyma. Jei laiku nepasitikrinsite sveikatos – teisė vairuoti bus sustabdyta. Dėl to labiausiai pyksta vyresni vairuotojai, kurie įpareigoti tikrintis sveikatą kas penkerius ar dvejus metus. Esą ir vargas, ir bereikalingos išlaidos, ir papildomas galvos skausmas nuolat sekti sveikatos patikros terminą.

Įsiplieskė skandalas po savaitgalį viename Vilniaus prekybos centre vykusios triušių parodos. Kai kurie lankytojai nufotografavo triušius narvuose ir pareiškė, kad triušiams jie per maži – esą narvuose triušiai neįsitenka, jaučiasi tarsi kalėjime. O mažieji lankytojai esą gąsdina ilgaausius, kišdami pirštus, erzindami gyvūnus. Kai kas skundžia, kad narvelyje nematė ir triušiams skirto vandens.

Sukčiai tuština gyventojų kišenes – į jų pinkles patenka vis daugiau tautiečių. Apgavystės telefonu, internetu, siūlymai investuoti. Ir tai tik kelios sukčių schemos. Štai viena vilnietė sukčiams į rankas pateko pardavinėdama čiužinį internete. Iš moters banko sąskaitos vagišiai išsiurbė tris tūkstančius eurų.

Nuo sausio – pokyčiai vykstantiems traukiniais. Ypač nuskriausti pasijuto mažesnių miestelių gyventojai. Mat susisiekimas traukiniais gerėja ir dažnėja tarp didmiesčių. O štai, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje nuo sausio nebeliko trumpųjų maršrutų. Vietoje to, miestus apjungia ilgasis maršrutas. Žmonės skundžiasi – esą vaikai turi važiuoti į mokyklą net valandą anksčiau, o suaugusieji iš darbo grįžta valanda vėliau, nes turi taikytis prie suretėjusių maršrutų.

Nauji metai – nauji tautiečių kelionių planai. O kur atostogaus dar šią žiemą ar jau net vasarą, kai kurie lietuviai susiplanavo prieš pusę metų. Tačiau nespėjusiems susiplanuoti atostogų krypčių teks labiau patuštinti pinigines. Tiesa, kelionės šiais metais brangs maždaug penktadaliu. O mėgstamiausiomis tautiečių kryptimis išlieka Turkijos kurortai, Graikijos salos. Lietuviai pradeda domėtis ir Juodkalnija, keliauja ir į Aziją bei Afriką.

Skurdas šalies ugniagesių stotyse pamažu slopsta. Senas, sugedusias gaisrines, autocisternas ar nuomotas autokopėčias keičia nauja technika. Ugniagesiai džiaugiasi, nors pripažįsta, kad didesnei motyvacijai trūksta ne tik naujos technikos, bet ir didesnių atlyginimų, dirbant darbą, kur kasdien rizikuoji savo gyvybe. Naujutėlaitės trisdešimties metrų aukščio išsiskleidžiamos autokopėčios nuo šiol šalyje tarnaus gelbėjant tautiečių gyvybės.

Šventėms ruošiasi ir ilgapirščiai. Pastarieji laukia tuščių namų ar automobiliuose paliktų brangių daiktų. Šiais metais vagysčių skaičius išaugo ir dėl ekonominio sunkmečio. Pavyzdžiui, vagysčių iš automobilių, palyginus su pernai, šiemet padaugėjo ketvirtadaliu. Pareigūnai sako, kad vagysčių per šventes labai padaugėja. O domina vagis ir žmonių namai, ir parduotuvės, ir automobiliai. Štai, kaip saugosi gyventojai: „Nepalieku kažkokių vertingų daiktų net ir šiuo laikotarpiu.

Gera žinia tramdant gyvūnų kankintojus. Žiauriai gyvūnus žalojantys asmenys jau nuo Naujųjų bus baudžiami ne tik baudomis – jiems bus draudžiama laikyti gyvūnus. Tokiais įstatymo pakeitimais gyvūnų globėjai džiaugiasi ir pasakoja istorijas po kokių siaubingų traumų gyvūnai pateko į jų rankas. Gyvūnų prieglaudos vadovė su siaubu pasakoja tai, ką patyrė jos globotiniai piktavalių šeimininkų priežiūroje. Ne visi atsiradę augintiniai yra tiesiog palikti ar atiduoti.

Sprogus fejerverkui smarkiai susižalojo 22 metų jaunuolis. Į Vilniaus ligoninę vyriškis atvežtas iš Trakų rajono. Dar nesulaukęs Naujų, vyras nutarė palaidyti fejerverkus, tačiau, nukritus fejerverko stovui, sprogmuo šovė tiesiai jaunuoliui į veidą. Smarkiai sužalotas vyras laukia operacijos.

Seime nuskambėjo siūlymas padaryti taip, kad visi Lietuvos žmonės taptų potencialiais organų donorais. Nesvarbu, kad jokio sutikimo nepasirašėt. Atvirkščiai, priėmus šias įstatymo pataisas, nesutikimo raštą reikėtų rašyti visiems nenorintiems tapti donorais. Organai mirusiajam paliekami būtų ir tuo atveju, jei to nenorėtų artimieji. Toks sumanymas jau dabar kelia audras visuomenėje. Donoro kortelę Lietuvoje turi virš 40 tūkstančių žmonių.

Per metus dešimt tūkstančių daugiau tautiečių, prašančių maisto. Tokią liūdną statistiką skelbia paramos organizacijos. Dėl išaugusių energijos kainų, pabrangusių maisto produktų, senjorai prašo į namus atnešti net duonos kepaliuką. Daugėja ir vaikų dienos centruose, kuriuose mažieji gali ir nemokamai pavalgyti, gauti šiltus, dar garuojančius pietus, ir užsiimti popamokine veikla, kuriai skirti lėšų vargstančios šeimos tiesiog neišgali.

Mūsų šalies senjorai, kurie nesiskundžia dėl išaugusių sąskaitų ar pabrangusio maisto parduotuvėje. Optimizmu lenkiantys net ir jaunus žmones, senjorai pasakoja, kiek daug nuveikia per dieną. Ir kaip džiaugiasi kiekviena suteikta proga: bendrauti, sportuoti, vaikščioti, keliauti, savanoriauti ir padėti kitiems. O tarp šių senolių kai kas dar pelnė ir metų senjoro titulą, už labiausiai įkvepiantį savo pavyzdį gyventi.

Kasdien Lietuvoje gimsta bent trys neišnešioti naujagimiai dėl kurių gyvybės ištisus mėnesius kovoja medikai. Padeda jiems kvėpuoti, maitintis. Tokių mažylių priežiūra itin sudėtinga, tad mokytis, kaip jiems suteikti tinkamą pagalbą, nuo šiol medikams padės vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse naujagimis-manekenas. Neišnešiotas naujagimis anatomiškai panašus į gyvą neišnešiotą kūdikį. Pirmasis Baltijos šalyse simuliatorius, atkeliavęs į Lietuvą, kurio vardas – Paulius.

Žaislai iš akmenų ir medžio, dažnos kūdikių mirtys, fizinės bausmės ir santuoka sulaukus penkiolikos metų. Taip gyveno mūsų protėviai Lietuvos klestėjimo laikais – didžiojoje kunigaikštystėje. Kuo paprastų valstiečių vaikų vaikystė skyrėsi nuo kunigaikštystės valdovų atžalų? Mediniai kamuoliukai, švilpukai ir medinės mašinėlės su ratais. Su tokiais žaislais vaikai mūsų krašte žaisdavo prieš penkis šimtus metų. Tiesa, būtina išskirti, kad tik didikų vaikai.

Vis daugiau moterų šalyje prabyla apie pavežėjų seksualinį priekabiavimą. Esą programėle išsikvietus transporto priemonę, vairuotojai nesikuklina ir ima merginas kviesti į svečius, mėgina paliesti ir net neišleisti iš automobilio. Vienos vilnietės istorija šokiruoja dar labiau, esą pavežėjas užsienietis nusivežė ją prie ežero ir ten tiesiai šviesiai pareiškė, kad nori turėti intymių santykių ir net pradėjo įkyriai kabinėtis.

Atėjus ligų sezonui tėvai griebiasi už galvų ir nežino, ką daryti, kad jų atžalos ir vėl nesirgtų kas antrą savaitę. O lauko darželių auklėtojai atsako – vaikams reikia būti kuo daugiau lauke, gryname ore, nesvarbu, vasara ar žiema. Tokie lauko darželiai Lietuvoje populiarėja – vaikai ir taškosi po balas ir purvus, ir lesina vištas, ir net popiečio užmiega po atviru dangumi. Pirmajame Lietuvoje lauko darželyje Vilniuje – jojimo pamokos būrelis.

Viename Vilniaus mikrorajone siautėja nežinomas tvarkdarys, panašu, baudžiantis gyventojus kiemuose numetusius neeksploatuojamus automobilius. Vandalas apipila automobilius dažais ir dar akivaizdžiai ant stogo pastato stiklainį, kuriame nešėsi supiltus dažus. Žmonės sako bijantys, kad vietos tvarkdarys apipils ir jų automobilius, o kai kurie sako, kad taip ir reikia žmonėms, kurie savo senais automobiliais užima aikštelėse vietą.

Šiais metais mirusio legendinio Lietuvos aktoriaus Regimanto Adomaičio kaimynai neviltyje. Sumanę įamžinti legendinio aktoriaus atminimą lentelėje ant namo, kuriame jisai gyveno – atsimušė lyg į sieną. Savivaldybės komisija jiems atkirto – kad dėl šio klausimo kreiptųsi po dešimties metų. Esą tokia biurokratinė tvarka. O kaimynai piktinasi, kad norint pagerbti tokią iškilią šalies asmenybę reikia laukti ištisą dešimtmetį.

Baltarusijos diktatoriaus Lukašenkos dovanėlė Lietuvai – bevizis režimas – jau penktą mėnesį didina tautiečių srautus į kaimyninę šalį. Per mėnesį į Baltarusiją trumpesniam ar ilgesniam vizitui išvyksta per 50 tūkstančių lietuvių. Vieni pasakoja, kad važiuoja dėl darbo, aplankyti giminių. O kiti neslepia – važiuoja ir paturistauti, ir įsipilti dvigubai pigesnio benzino, nors taip palaiko karo finansavimą.

Komiškas vaizdelis iš pasienio su Baltarusija. Lietuvos pasieniečiai už chuliganizmą sulaikė ir antrankiais surakino baltarusį. Šis elgėsi neadekvačiai, neklausė pareigūnų, nuo jo sklido ir alkoholio kvapas. O vėliau dar ir surakintas antrankiais paspruko nuo Lietuvos pasieniečių. Aiškėja, kad pareigūnai nepastebėjo, kaip vyras dantimis atsidarė langą ir pro jį iššokęs dėjo į kojas. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba dėl galimo pareigūnų aplaidumo pradėjo vidinį tyrimą.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Kone trečdaliu pakilusios pigiausio maisto kainos išaugino skurstančiųjų gretas. Per metus prašančiųjų paramos maistu Lietuvoje padaugėjo net penkiolika tūkstančių. Prie paramos organizacijų durų stovintys žmonės skundžiasi parduotuvėse perkantys tik smarkiai nukainotas prekes, kitu atveju – nebeturėtų ką valgyti. Esą juos nuo bado gelbėja tik parama maistu, o vargšais besirūpinančių organizacijų atstovai optimizmu netrykšta.

Tokio srauto žmonių besigaminančių pasus, Lietuvoje nebuvo dar niekada. Į Migracijos departamento skyrius plūsta lietuviai, dažniausiai norintys net skubos tvarka pasigaminti dokumentą. Pasus išduodančios institucijos didina apsukas, tačiau spėti jau darosi sunku, mat registruoti savo atvykimo skuba ir vis daugiau nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Na,  o lietuviai neslepia – nerimą dėl ateities išties jaučia.

Lietuvos Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos armijos daromų nusikaltimų šluojant nuožemės paviršiaus Ukrainą. Kiek teisminiai procesai Lietuvoje turės realios naudos Ukrainai ir ar gali Lietuva prisidėti, kad nežmoniško karo kaltininkai ankščiau ar vėliau būtų nuteisti? Žūvantys civiliai, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės Ukrainoje. Visa tai ir dar daugiau draudžiant tarptautinei humanitarinei teisei daro Putino armija.

Kai kurios nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos neturi nė cento. Lietuvoje žmones priimančios organizacijos teikia pirminę pagalbą maistu, drabužiais, vaistais ir apgyvendinimu. Tokiai pagalbai vyriausybė šiandien skyrė daugiau nei tris milijonus eurų. Dėl tolimesnio žmonių likimo ir to, kaip jiems išgyventi neturinti nei darbo nei pajamų, valdžia teigia jau ruošianti planus. Taip pat Lietuva laukia atvykstančių tėvų neturinčių Ukrainos vaikų, žmonių prašoma priimti juos globoti.

Uraganiniam prilygstantis vėjas ir toliau siaučia dalyje Europos. Ir, panašu, įsisiūbuoja vis labiau. Lėktuvai vos įstengia kilti ir nusileisti. Didžiojoje Britanijoje uždarytos mokyklos, universitetai, stabdomi autobusų, traukinių reisai. Mūsų šalyje per praėjusią parą ugniagesiai reagavo į pusšimtį iškvietimų. Dažniausi iš jų – kelius užtvėrę, nuvirtę seni medžiai. Toks įvykis vos nesibaigė tragedija viename šalies kaime, kai šimtametis uosis nukrito ant seno namo ir perkirto stogą pusiau.

Kiek anksčiau Seime nuskambėjo siūlymas suteikti vyresnius tėvus slaugantiems darbuotojams papildomą laisvadienį – slaugadienius. Dirbantys ir tuo pačiu senyvo amžiaus tėvais besirūpinantys žmonės sako, kad tokia pagalba jiems būtų labai naudinga, mat ir taip tenka derinti ir prašyti darbdavių laisvų valandų dienoje tėvų priežiūrai: vežant į gydymo įstaigas ar tvarkantis dokumentus.

Kaip sureaguotumėtė gavę laišką iš praeities? Būtent taip įvyko keletui vilniečių, į kurių namus pasibeldę pašto darbuotoja įteikė prieš penkiasdešimt metų jiems rašytus, bet taip ir nepristatytus laiškus. Apdulkėjusių, sulankstytų, tačiau gerai įskaitomų laiškų pluoštas buvo rastas rekonstruojamame pašto pastate, šachtoje. „Pradėjome tvarkyti patalpas, pradėjome valyti ir statybininkai išmušinėjo esamą praėjimą. Ir žiūrim, kliba plytos. Pradėjome jas judinti.

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas įsivėlė į nepotizmo skandalą. Etikos sargai svarstys, ar Seimo narys nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai paprašė pertraukos svarstant ligoninių vadovų kadencijų įstatymo pataisas Seime. Kai kurie parlamentarai svarsto, kad Seimo narys pataisų vilkinimo ėmėsi dėl to, kad jo paties sūnus vadovauja vienai sostinės poliklinikai ir kadencijų vadovams įvedimas jam būtų nenaudingas.

Mokesčių vengiančiam verslui – milžiniškos baudos. Finansų ministerija strateguodama kovą su šešėliu grasinasi didinti baudas mokesčių nemokančioms įmonėms. Ir vietoje nesumokėtų mokesčių sumos skirti įmonės pajamų dydžio baudą. Esą mažesnės baudos dabar neatgraso įmonių nuo apgavysčių. Šalies verslininkai bijo tik vieno, kad naujas sankcijas inspektoriai skirs ir nepiktybinėms įmonėms už netyčines klaidas. Esą tokios baudos verslus sužlugdytų.