Donata Vaiciekiūtienė

Gebėti naudotis kompiuteriu ar sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu sugeba tik kas antras vyresnis nei 50-metis metų tautietis, tokią liūdną padėtį atskleidė naujausio tyrimo duomenys. Dėl to atsiranda reali grėsmė ankščiau laiko iškristi iš darbo rinkos.  Senjorė Adelė drąsiai įsijungusi kompiuterį laukia lektorės nurodymų ir yra pasiruošusi vėl išmokti kažką naujo. Tikslas – susipažinti su skaičiavimo programomis. Atrodytų, pats paprasčiausias darbelis, tačiau taip nėra.

Susirgę ir koronaviruso simptomus pajutę žmonės kartais net kelias paras negali prisiskambinti į koronaviruso karštąją liniją. Dėl tūkstančių sergančių stringa visa patikros sistema. Anot ministro, – jau pasiektos lubos, ir padidinti tyrimų apimtis sunku. Šiuo metu medikai per parą paima per dvylika tūkstančių mėginių. Tačiau išsitirti norinčių žmonių armija auga ne dienom, o valandom. Dalis susirgusių taip ir lieka ir be konsultacijų, ir be tyrimų, ir be atsakymo – serga koronavirusu ar ne.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Nuo Naujųjų metų valdžiai uždraudus gyvūnus cirkuose, už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai nusitaikė į zoologijos sodus. Laikyti gyvūnus narvuose, juos glostyti, liesti ar išnaudoti fotosesijoms esą turėtų būti draudžiama, nes tai prieštarauja gyvūnų prigimčiai.

Milijonai eurų – šalies kalinių gyvenimo sąlygoms gerinti. Nuteistiesiems masiškai užvertus teismus skundais ir laimint tūkstantines kompensacijas už gyvenimą orumą žeminančiomis sąlygomis, Lietuva ėmėsi gerinti nuteistųjų gyvenimą už grotų. Užtikrinama, kad kalintieji aplink save turėtų daugiau vietos, turėtų atskirą patalpą gamtiniams reikalams atlikti, o atvykus šeimos nariams ir papramogauti laisvalaikio, privačiose zonose.

Naujų mokslo metų pradžia – iššūkis ne tik mokykloms, bet ir neformaliojo švietimo įstaigoms. Vaikai kviečiami į baseiną, krepšinio, dailės ar muzikos užsiėmimus. Tačiau dėl koronaviruso niekas nežino, kiek ilgai moksleiviai galės pasidžiaugti naujomis veiklomis ir ar spės kažko išmokti. Vis dėlto, moksleiviams popamokinę veiklą organizuojantys pedagogai sako taip lengvai nepasiduos ir vaikus, kiek tai bus įmanoma, stengsis lavinti gyvai, ne virtualiai.

Nors šalyje vis labiau plinta koronavirusas ir daugybė žmonių net nežino, kur ir nuo ko juo užsikrėtę, Vilnius šį savaitgalį pasitinka šventiškai ir siūlo svečiams atvykti į „Sostinės dienas“. Be masinių susibūrimų ir koncertų, mieste šurmuliuoja ir tradicinė gėrybių mugė. Su kokiais iššūkiais susiduria prekybininkai ir ar patys žmonės nebijo būriuotis ir degustuoti prekeivių vaišes? Kas kabinamą medų ragauja, o kas ne.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

Nors tautiečiai šią vasarą užsienyje atostogauja daug mažiau nei įprastai, šunų viešbučiai vis tiek pilni keturkojų svečių. Įsidrąsinę lietuviai šunis, kates ar net vėžlius viešbutyje palieka, planuodami keliones ir prie Baltijos jūros, ir prie ežero, o už gyvūnų viešnagę negaili ir plačiai atverti piniginę. O kol šeimininkai atostogauja jų augintiniai viešbučiuose mėgaujasi ne tik puikia priežiūra, bet ir SPA malonumais.

Spaustuvės vos spėja gaminti baltarusišką atributiką. Esą darbo tiek, kiek buvo per Lietuvos 100-metį. Mūsų tautiečiai ruošiasi ir sekmadieniui. Baltijos kelio minėjimui, per kurį šiais metais bus ne tik prisiminti prieš tris dešimtmečius vykę įvykiai, bet ir išreikštas palaikymas Baltarusijai. Spaustuvėje, esančioje Kaune, vyksta intensyvus darbas. Vienas po kito vyksta užsakymų atsiėmimas. Spausdinimo staklės nesustoja dirbusios, gamindamos istorines baltarusių vėliavas.

Koronavirusas į reanimaciją paguldė žymiausią šalies tenorą Vaidą Vyšniauską. Operos solistas sunkiai rinkdamas žodžius papasakojo apie savo būklę. Maža to, Covid-19 į ligos patalą paguldė ir solisto žmoną, – ji taip pat ligoninėje. Ketvirtadienį nauja statistika – dar 32 nauji koronaviruso atvejai. Ministras Aurelijus Veryga praneša apie naujus ribojimus, kurie laukia jau nuo rytojaus – kaukės privalomos jau ir lauko renginiuose.

Vasara – atostogų ir smagaus laisvalaikio metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, miškuose, šalia vandens telkinių. Deja, būtent vasarą minios žmonių plūsta ir į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Medikai vos spėja gelbėti į įvairias nelaimes gamtoje pakliuvusius ir susižalojusius vasarotojus: įkąstus gyvačių, nusideginusius prie laužaviečių, ar bandančius kovoti su bujojančiais ir deginančiais Sosnovskio barščiais.

Braškes auginantys ūkininkai dėl gausaus derliaus nebeturi kur padėti uogų, baiminasi, kad jos dar lysvėse tiesiog supūtų. Todėl ėmė braškynuose jas dalinti kone pusvelčiui. Tiesa, su viena sąlyga – nusirinkti uogas tenka patiems. Braškių sezonas jau eina į pabaigą. Taigi, galima sakyti, kad braškynuose nurinkinėjamos paskutinės uogos. O jei atvyksite patys ir susirinksite braškes savarankiškai, kilogramas kainuos 50 euro centų.

Atostogaujantiems Lietuvoje ar tą daryti planuojantiems, turbūt labiausiai rūpi orai. Šiandien minima Septynių brolių miegančių diena, pagal kurią senovės lietuviai sprendė, kokie bus likusios vasaros orai. Tad ar sulauksime šią liepą karščių, ar pliaups ir toliau, klausėme ir etnologų, ir sinoptikų. Šiandien yra Septynių brolių miegančių  diena. Anot mūsų protėvių spėjimų, jei šią dieną lis, tai lis ir ateinančias septynias dienas, o gal net ištisas septynias savaites.

Gamtoje poilsiaujantys tautiečiai pastebi, kad jų malonias akimirkas gamtoje smarkiai drumsčia akivaizdžiai išaugę debesys uodų. Ir iš tiesų, gamtininkai pastebi, kad šiais metais kraujasiurbių daugiau. Kuriose šalies vietovėse uodų reikia saugotis labiausiai ir kaip nuo jų gintis? Šią vasarą gamtoje poilsiaujantys tautiečiai kaip niekada skundžiasi negalintys atsiginti uodų spiečių.

Gyvūnų globėjai sunerimę: vasaros pradžioje daugėja tautiečių į gyvūnų prieglaudas atvežančių iš gyvosios gamtos išplėštus, pavasarį gimusius, stirnų jauniklius. Užtikę juos vienus miške, žmonės mano, kad jie palikti, nors dažniausiai visai netoli stirnų patelės šmirinėja ir pas savo palikuonis, kad ir po paros, bet sugrįžta. Palietę stirniukus savomis rankomis, o dar blogiau, juos parsinešę namo, žala gamtai padaroma milžiniška.

Nors šalyje paskutinės karantino dienos, Širvintų rajono merė nusprendė ribojimus dar labiau griežtinti. Šeimos pobūvyje Kernavėje kilęs koronaviruso židinys vis labiau plečiasi, tad rajono merė nutarė griežtinti karantiną dviem savaitėm, atsisakant renginių, sporto užsiėmimų, vaikų stovyklų ar bažnytinių švenčių. Širvintų rajone iš susirgusių aštuonių asmenų – pusę yra vaikai.

Lietuvą maudo liūtys, kruša, ir audros. Šalyje žmonės fiksuoja galingus gamtos reiškinius: kiaušinio dydžio ledukus, pliaupiantį lietų, žaibus su perkūnija, o šią pavakarę net ir tornadą. Na, o po lietingų naktų prasidėjo šiais metais dar neregėti karščiai. Ar šią savaitę ir toliau galėsime mėgautis vasariškais orais ir kokio gamtos šėlsmo dar galime tikėtis? Viesulą Šakių rajone prieš keletą valandų telefonu fiksuoja visai priešais jį atsidūręs Augustas.

Su lyg šylančiu klimatu ir besniegėmis žiemomis, Lietuvoje vis geriau darosi gyventi stirnoms. Žvėrelius žmonės stebi net miestų centruose. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi, kad dėl ypač sparčiai augančios jų populiacijos daugėja ir nelaimingų atsitikimų keliuose, kai žvėrys išbėga po važiuojančio automobilio ratais. Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo.

Karantinas švelninimas, tačiau kai kurie sergantys tautiečiai, ilgus mėnesius laukę tyrimų, siuntimų pas gydytojus, ar net operacijų, vis dar tebelaukia. Mat ne visos šalies gydymo įstaigos dėl saugumo reikalavimų suspėja su norinčiųjų srautais. Prie kokių medicininių paslaugų nutįsusios ilgiausios eilės, ir kokie pasikeitimai laukia jau nuo kitos savaitės? Nuo gegužės vidurio šalies poliklinikos pacientams duris atvėrė. Tik ne taip plačiai, kaip norėtųsi.

Vėžiu sergantiems mūsų tautiečiams karantinas ir koronavirusas kelia tikrai mirtiną pavojų. Dėl tvyrančios baimės vykti į ligoninę, medikai pastebi daugiau užleistų ir dėl to sunkiau pagydomų šios ligos atvejų. Tarptautinė moterų asociacija Vilniuje kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene vėžiu sergantiems ligoniams ir gydytojams ketvirtadienį padovanojo ypač reikalingų brangių prietaisų.

Į Lietuvą ir iš Lietuvos kiekvieną diena skrenda vis daugiau lėktuvų su vis daugiau keleivių. Trečiadienį pirmą kartą po pustrečio mėnesio į Vilniaus oro uostą nusileido keleivinis lėktuvas iš Oslo. Svetur karantino laikotarpiu įstrigę tautiečiai džiaugiasi pagaliau sugrįžę namo, tačiau kai kurie apie privalomą dviejų savaičių saviizoliaciją kalba nenoriai, esą gimtinėje tiek daug visko pasiilgo.

Užsitęsęs karantinas išbalansavo kai kurių tautiečių gyvenimo ritmą ir valgymo įpročius: daugiau maisto, mažiau fizinės veiklos ir, žiūrėk, vienas kitas papildomas kilogramas. Tačiau blogiausia ne priaugtas svoris, bet iš to kylančios pasekmės: Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai atskleidė, kad net aštuoniems iš dešimties kraują išsityrusių tautiečių nustatytas padidėjęs cholesterolio lygis.

Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai skundžiasi negalintys kieman iškišti nosies, nes juos pasalūniškai seka, o kartais net į galvą iš pasalų kerta varnos. Pasirodo įpykę šie paukščiai ne be reikalo… Varnos išperėjo kiaušinius ir sulaukė savo palikuonių. Tad šį laikotarpį juodosios kaip niekada aršios, pasiruošusios nuo priešų apginti savo atžalas. Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojams šią savaitę išėjimas į kiemą prilygsta kovai.

Pareigūnui už gerą darbą – ne priedas ar didesnė alga, o padėkos raštas, vardinė dovanėlė ar daugiau laisvų dienų. Tokias Vidaus tarnybos statuto pataisas Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Pareigūnų profsąjungos niršta, kad užuot realiai planuodama pareigūnams didinti algas, ministerija siūlo įteisinti tai, ką ir taip geri darbuotojai iš savų vadovų gauna. Vidaus reikalų ministrė ginasi, kad planai didinti pareigūnams algas – pakeliui.

Ilgąjį šventinį savaitgalį ministras Aurelijus Veryga siūlo žmonėms nevažiuoti pas mamas, bet išsitirti dėl koronaviruso. Savaitgalį, esant mažam laboratorijų apkrovimui, bus sudaryta galimybė net ir nesiskundžiantiems jokiais simptomais išsitirti – turi užkratą ar ne. Kaip visa tai vyks? Šį ilgąjį savaitgalį besiskundžiantiems simptomais ar įnirtingai reikalauti testo dėl koronaviruso nereikės.

Nors šalyje karantinas, daliai gyventojų vis tik turint svarbų reikalą išeiti iš namų, tenka sukti galvą, iš kur gauti apsisaugojimo priemonių. Respiratorų vis dar trūksta, tad dalis tautiečių veidus dengia savadarbėmis arba šiuo metu didžiųjų siuvimo fabrikų gaminamomis medžiaginėmis veido kaukėmis.

Karantinas keičia viską. Jei ankščiau savaitgalių neįsivaizduodavome be vakarienių restoranuose ar pasilinksminimų mieste, šiandien turime ieškoti veiklų namuose. Kai kurie šalies barai ar pavieniai muzikantai ėmė siūlyti virtualius pasilinksminimus ir vakarėlius, o virtuvės šefai siūlosi prabangų restoraną su įmantria vakariene klientų namuose.

Dėl visuotinio karantino visuose šalies kraujo centruose senka kraujo atsargos. O dar laukiant koronaviruso piko medikai nerimauja, kad atsargų nebeliks išvis, tad jau dabar visus  tautiečius kviečia registruotis kraujo donorų duomenų bazėje, kad esant reikalui būtų galima susisiekti ir kažkam išgelbėti gyvybę. Tą ragina daryti ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Aštuoni šimtai poskonių – daugiau nei vyne, tiek galite pajusti gurkštelėję šlakelį kavos. Nors ir konservatyvūs lietuviai vis dažniau renkasi išskirtinę kavą. O jos šiais laikais yra iš ko rinktis – šimtai rūšių. Kavos gurmanai turi patarimų, kaip atskirti išties kokybišką kavą, nuo paprasčiausio kavos gėrimo.

Sostinėje uždrausta naudoti dešimtis senuose daugiabučiuose žmonės vežiojančių liftų. Prižiūrėtojai sako, kad daugelis liftų yra kritinės būklės: surūdijusiais dugnais, susidėvėjusiais mazgais. Esą tokie liftai tiesiogiai pavojingi žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl jiems toliau veikti jokių galimybių nebus. Gyventojai pasipiktinę, mat už naujus liftus tenka kloti dešimtis tūkstančių eurų. Daugiabutyje Vilniaus Lazdynų mikrorajone esantį liftą prižiūrėtojai jau praminė mirtininku.

Nors oras lauke labiau primena pavasarį, o ne žiemą. Šalies skulptoriai nutarė bent kiek į šalį įpūsti ir žiemiškos šarmos. Vilniuje sukūrė visą ledo skulptūrų miestelį su ledo sostais, lovomis, ar milžiniškomis ledo žiurkėmis. Tiesa, norintys pasimėgauti įstabiais vaizdais, turėtų paskubėti. Vyraujant pliusinei temperatūrai, ledo skulptūros ilgai neišsilaikys. Šalies menininkai jau antrą dieną pluša ir skaptuoja į įspūdingus meno kūrinius virstančias ledo skulptūras Belmonte.

Medikai reikalauja stiprinti jų pajėgas greitosios medicinos pagalbos įstaigose. Vykstant į iškvietimus pas ligonius, pasak sveikatos specialistų, dviejų paramedikų brigadoje neužtenka. O jei gydymo įstaiga į greitosios pagalbos skiria trečią žmogų, ministerija šio specialisto darbo atskirai neapmoka. Medikai pasakoja su kokiais sunkumais tenka susidurti dirbant dviese, kai, pavyzdžiui, tenka ant neštuvų nešti didelio svorio pacientą.

Vilniaus neregius sostinės valdžia nudžiugino pranešusi, kad nuo šiol prie savarankiškesnio jų gyvenimo prisidės nauja mobili aplikacija „Transporto balsas“, leidžianti nematantiems esamu laiku sužinoti, kokio numerio autobusas ar troleibusas atvažiuoja į stotelę. Tačiau gražiai paskelbus apie naujovę, dešimtis tūkstančių eurų kainavusi inovacija patyrė nesėkmę.

Valstybinė kalbos inspekcija sunerimo dėl paslaugų sektoriuje dirbančių užsieniečių, o ypač pavežėjų. Esą būtina taisyti ketvirtį amžiaus veikiantį Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą ir tuos žmones, kurie nori dirbti šalyje pavežėjais, priversti šnekėti valstybine kalba, taip, kaip verčiami taksistai. Esą angliškai ar rusiškai nemokantys lietuviai ar jų vaikai yra nepatenkinti, kad savoje šalyje besinaudojantys paslaugomis, negali susišnekėti su darbuotojais.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.

Kokiu oru šalies mokyklose kvėpuoja mūsų vaikai? Sostinės mokyklose atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Pasak tyrėjų, kai kuriose ugdymo įstaigose aptikti anglies dvideginio kiekiai net tris kartus viršija leistiną normą. Užsibuvus tokiose patalpose vaikams svaigsta galva, sunku susikaupti. O ilgainiui gali prasidėti ir kvėpavimo sistemos sutrikimai, ar lėtinės ligos – astma, alergijos.

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Nors už lango viduržiemis šalyje fiksuojamas neįprastai didelis kiekis žiedadulkių. Šiltas sausis privertė ankščiau nubusti gamtą ir, anot mokslininkų, tokio žiedadulkių kiekio sausio mėnesį nebūta jau kelis dešimtmečius. Žiedadulkėms alergiški žmonės dėl nepakeliamos slogos ar čiaudulio kaip niekad anksti pradėjo varstyti gydytojų duris negalėdami patikėti, kad jaučiami simptomai ne koks peršalimas, o alergijos sezono pradžia. Šiais metais pavasaris atėjo neįtikėtinai anksti.

Jau beveik metai, kai gimdymas namuose Lietuvoje laikomas legaliu. Tačiau tokio – legalaus gimdymo namuose – per metus šalyje nebuvo nė vieno, mat gimdyme dalyvauti privalo ne tik dūla ar pribuvėja, bet ir licencijuota bei didelę patirtį turinti akušerė. Ir tokios, sutikusios gimdyvėms padėti namie, neatsirado nė vienos per visą šalį.  Akušeriai kratosi milžiniškos atsakomybės. Tačiau norinčių gimdyti namuose dėl to nesumažėjo, net žinant, kad tai nelegalu.

Į Seimą turi eiti jaunesni, sulaukę vos 21-erių. Tokias Konstitucijos pataisas pasišovė pateikti kai kurie seimūnai. Esą jaunų žmonių, šviežių minčių tautos atstovybėje trūksta, todėl Seimo narių amžiaus cenzą reikia keisti, amžių jauninti. Kalbinti paprasti gyventojai tokį užmojį vertina skeptiškai, esą dvidešimt vienerių jaunuoliai dar net universiteto nebaigę, o jau bus gviešis reguliuoti tvarką valstybėje. Tarp paskaitų ne į padavėjo pamainą, o posėdį Seimo salėje.

Gydymas per televizorių. Ir tai ne pasakos, o realybė. Tokia realybė jau kitąmet atkeliaus pas mus. Kitąmet Lietuvoje planuojama pradėti teikti telemedicinos paslaugas rajonų ir regionų ligoninėms, tad mažųjų ligoninių gydytojai, iškilus klausimams dėl paciento gydymo, galės prašyti pagalbos ir per mobiliąją įrangą, tartis su trijų respublikinių ligoninių medikais.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.

Atslūgus šventinėms nuotaikoms ne retas tautietis susimąsto, ar dovanos, rastos po egle, pasitarnaus, ar vis dėlto nuguls kažkur giliai spintoje ir bus nenaudojamos. Jei dovana nepatinka ir netinka, Valstybinė vartotojų teisių tarnyba ragina palikti kuklumą užmaršty ir pasinaudoti savo teise dovanas grąžinti ar pasikeisti į labiau džiuginančias.

Vilniaus valdžiai tęsiasi galvos skausmas dėl istorinių asmenybių atminimo. Tarybos sprendimu, buvusi Kazio Škirpos gatvė pervadinta Trispalvės alėja. Tačiau šią savaitę naujojo pavadinimo iškabos jau dusyk užklijuotos limpančia juosta, ant kurios puikuojasi senasis alėjos pavadinimas. Kariauti lyg su vėjo malūnais pavargusi savivaldybė kreipėsi į prokurorus. O pavadinimus slapta keičiantys visuomenininkai sako jokių prokurorų nebiją.

Naujųjų metų pradžia kai kuriems tautiečiams tampa ir naujo gyvenimo pradžia. Arba bent kažkurios jo dalies, kurią labai norisi pakeisti, tačiau vis neatsiranda tam nei ūpo nei laiko. Šalies sveikatingumo centrai, meninių veiklų organizacijos, ar kalbų mokyklos džiūgauja, kad naujųjų pradžioje žmonės, užsigeidę išmokti ko nors naujo, tiesiog plūsta į užsiėmimus. Tiesa, psichologai pataria nekurti sau dirbtinių tikslų vien todėl, kad reikia, – esą tokie lieka neįgyvendinti.

Dalis lietuvių Naujuosius sutiks su traumomis, kurias patyrė šįryt. Mat pašalus ir keliai, ir šaligatviai vietomis iki pat vidurdienio buvo virtę tikromis čiuožyklomis. Greitosios pagalbos medikai vardija, kad dalyje šalies pirmadienį netrūko ir stiprių sumušimų, ir lūžių. O štai sinoptikai sako, kad niekaip neateinant tikrai žiemai, miestai šį sezoną čiuožyklomis virs dar ne kartą.