Donata Vaiciekiūtienė

Dujų balionai daugiabučiuose netrukus gali būti uždrausti. Juos iš daugiabučių Energetikos ministerija užsimojo išguiti po trejų metų. Pavojų ir kaimynams galinčiais sukelti balionais savo šeimų ūkiuose vis dar naudojasi tūkstančiai lietuvių. Tokie gyventojai būtų priversti arba rinktis elektrinę viryklė, arba jungtis prie dujų vamzdžių. Dujų balionus naudojantys tautiečiai dėl to naujovės gresiančių išlaidų bijo labiau nei galimos nelaimės sprogus balionui.

Daugiabutį sostinėje okupuoja milžiniškos žiurkės. Gyventojai bijo praverti lauko duris, eiti į rūsį ar išmesti šiukšlių. Žmonių nebijantys graužikai laksto gyventojams pro kojas. Namo administratoriai griebėsi žiurkių nuodijimo, tačiau padarai randa vis naujų landų, sparčiai dauginasi, o jų dvėselienos smirda visoje laiptinėje. Įspėjame, siužete rodomi vaizdai nėra malonūs. Kaip per minų lauką Karoliniškių daugiabutyje gyvenanti Genutė žengia į savo namų rūsį.

Kas antra susituokusi pora mūsų šalyje išsiskiria. Tarp Europos Sąjungos šalių – lietuviai rekordininkai. O šeimos byra griausmingai, su ilgais teisminiais ginčais, griaunamais likimais ir galiausiai traumas patyrusiais vaikais. Poras skiriantys teisininkai atskleidžia, kokias skyrybų priežastis dažniausiai įvardija tautiečiai. Besimainančių aukso žiedais, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, šalyje netrūksta. Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal santuokų skaičių.

Nusikelkime į tarptautinę sendaikčių mugę, atidarytą sostinėje. Joje ne tik užkietėję kolekcionieriai, konkuruojantys dėl senų istorinių monetų ar sportininkų kortelių, bet ir tautiečiai, besidairantys savo namams išskirtinės vazos prie židinio, ar dešimtmečius menančio lagamino. Kai kurių sendaikčių kainos siekia tūkstančius eurų. Už ką ir kiek pasiryžę suploti lietuviai? Kolekcionierius Rimantas dalį savo per ilgus dešimtmečius sukaupto turto atsivežė čia – į sendaikčių mugę.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sugalvojo, kaip sustiprinti tautiečių sveikatą – poliklinikose siūlo įdarbinti naujus – gyvensenos medicinos specialistus. Esą jie konsultuotų ir tuos, kurie tiesiog sumanė mesti svorį ar rūkymą, ir tuos, kurie susirgo rimta liga. Gydymo įstaigų vadovai neįsivaizduoja, kaip išpildyti ministro lūkesčius, mat pinigų gražiems norams nėra.

Kur investuoja pinigų turintys lietuviai ir kas praėjusiais metais atnešė didžiausią pelną? Pasirodo, pelningiausia buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Tačiau, ekonomistai sako, kad kalbėti apie ilgalaikes investicijas gali retas lietuvis. Lietuviai Europoje vis dar pasižymi, kaip daugiau išleidžiantys negu uždirbantys. Lietuvos investicijų indekso tyrimai rodo, kad pernai labiausiai apsimokėjo investuoti į būstą.

Praėjusios vasaros sausros padariniai jau tuštino ir dar tuštins lietuvių kišenes. Brangsta duona, be kurios dauguma gyventojų turbūt neapsieina nė dienos. Žemės ūkio ministerija praneša, kad duonos kepinių kaina kyla dėl padidėjusių grūdų kainos rinkoje. Prekybininkai atskleidžia ir konkrečius skaičius. Panevėžio krašte esančios duonos kepyklos savininkas Vaidas Baranauskas pasakojo ne per seniausiai turėjęs ištikimiausiems klientams blogų žinių – mėgstama duona pabrango.

Kruvinas incidentas karo akademijoje. Galimo konflikto tarp kursiokų metu peršautas karys. Dvidešimt vienų kariūnas su šautine žaizda buvo skubiai išvežtas į ligoninę, jam atlikta operacija. Karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neatsargaus sveikatos sužalojimo. Karys dabar stovi budėjimo poste, pavaduodamas kolegą. Lygiai taip pat vietoje jo – dar vakar pareigas vykdė trečiakursis Karo akademijos studentas.

Atšilus orams į dienos šviesą jau pradėjo lįsti pirmosios erkės. Pasirodo, saugių vietų, kuriose galima išvengti susidūrimo su erkėmis, šalyje praktiškai nebeliko. Jos tyko visur. Erkinio encefalito ir laimo ligos atvejų kasmet vis daugėja, tad medikai įspėja gyventojus saugotis. Pasirodo, apsikrėsti mirtį galinčiu sukelti virusu įmanoma net paragavus nepasterizuoto ožkos pieno.

Šalia Žiežmarių esančiame Burbiškės kaime į neaptvertą namų kiemą įbėgęs šuo užpuolė dar dviejų neturinčią mergaitę ir jos mamą. Mažylė smarkiai apkandžiota. Ji išvežta į Kaišiadorių ligoninę, o iš jos tiesiai į Kauno klinikas. „Šiuo metu vaikas gydomas Kauno klinikų vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, tačiau detalesnės informacijos apie sveikatos būklę mes suteikti negalime“, – sako Kauno klinikų atstovė Karolina Vaišnoraitė.   Kol kas neaišku, iš kur atklydo įniršęs šuo.

Nors manote, kad esate grynakraujis lietuvis, pasirodo, jūsų genai gali išduoti ką kitą. Pasaulyje populiarėjantys etninės kilmės testai neaplenkia ir Lietuvos. Susimokėję apvalią sumelę, užfiksavę savo DNR duomenis ir nusiuntę juos į laboratoriją, žmonės sužino, kiek juose Balkanų šalių gyventojų kraujo, slavų, skandinavų ir kur kas egzotiškesnių kraštų genų. Pasirodo, dažną save laikantį grynakrauju lietuviu, tyrimų rezultatai gerokai nustebina.

Kalendorinis pavasaris prasidėjo, tačiau pirmosios jo dienos gamtos atgimimu nekvepia. Atvirkščiai – bent kuriam laikui dar sugrįžta žiema. Senolių išmintis siūlo nenumoti ranka į šią kalendoriaus dieną, o ją įsidėmėti, mat pirmosios trys kovo dienos gali nuspėti ir pavasario, ir vasaros, ir netgi rudens orus. Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotojams pavasario pradžia – pats darbymetis. Jie geni sumedėjusias augalų šakas ir stengiasi pabaigti žiemos darbus.

Santuoka Lietuvoje iš mados neišeina – skelbia naujausio tyrimo išvados. Maža to: santuokų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui gyventojų, Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Tiesa, psichologai pataria per anksti nesidžiaugti. Lietuviai ne tik gausiai tuokiasi, bet ir skiriasi. Vilniečių pora Aurimas ir Indrė oficialiai įteisino savo santuoką. Jaunavedžiai neslepia, kad gyventi kartu nesantuokoje net nesvarstė, ir šios, pilnos jaudulio judviejų meilės dienos, labai laukė. „Reikalinga.

Šalyje netrūksta eismo įvykių, kuomet dideles avarijas sukelia pavėžėjų paslaugas teikiantys vairuotojai, rizikuojantys ne tik savo, bet ir keleivių gyvybe. Vyriausybė tokių pavėžėjų atrankai sumanė įvesti aukštesnę kartelę. Siūloma neleisti dirbti pavėžėjais tiems vairuotojams, kurie neturi dvejų metų stažo. Be to, iš tokių vairuotojų būtų reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Patys pavėžėjai sako, kad vairuotojo amžius ir data vairavimo teisėse ne visada nusako jo sugebėjimus.

Nors vasario 14 d. švenčiama Valentino diena, ją mini ne tik įsimylėję. „Zooparkas“ šią dieną siūlo būdą, kaip lengviau pamiršti sudaužytos širdies skausmą. Dešimtys lervučių šią dieną sumaitinamos mažosioms plėšrūnėms – surikatoms. Ir visa tai – iš meilės, arba tiksliau, iš nelaimingos meilės.

Dirbantys tautiečiai per mėnesį laisvadienių gali turėti daugiau, jei tik turi pagyvenusius tėvus. Taigi, šalia jau egzistuojančių mamadienių, keletas parlamentarių siūlo įteisinti ir šeimadienius, skirtus lankyti, slaugyti ir rūpintis savo pagyvenusiais tėvais. Tiesa, darbdavių konfederacijos atstovas sako, kad nors ši idėja sprendžiant socialines problemas ir skamba gražiai, ją įgyvendinti vargiai įmanoma.

Lietuvos pašto laiškanešiai tūkstančiams šalies senolių puolė nešioti už sausį negautas pensijas. Jas gavę senjorai braukia ašaras ir dėkoja išsiilgtiems laiškanešiams, kad šie grįžo. Dalis senukų tikina, kad dėl vėlavusių pensijų nebeturėjo už ką nusipirkti maisto, ką jau kalbėt apie privalomus vartoti vaistus. Vilniaus Antakalnio rajone laiškininke jau daug metų dirbanti Birutė beldžiasi pas seniai pažįstamą senjorų porą.

Šalyje siaučiant gripui, medikai ir liaudies medicinos šalininkai ragina imtis visų profilaktikos priemonių, kad apsisaugotume nuo peršalimo ar pavojingų virusų. Vieni liaupsina citrinas ar imbierą. Kiti pataria valgyti kuo daugiau česnako. Taigi, kurie liaudiški metodai labiausia gali apginti mus nuo virusų, o kurie dar gali sveikatai ir pakenkti? Griežinėlis citrinos, viską užpilame karštu vandeniu ir bandome ragauti. Sako, kad toks karštas gėrimas gelbsti nuo visų peršalimo ligų.

Tūkstantinės baudos dviems šalies restoranams. Tokią baudą už margetinginį triuką skyrė Konkurencijos taryba. Reklaminėse iškabose viliojantys perpus mažesnėmis picos kainomis, o realybėje tokią akciją taikantys esą tik vienai picai. Restoranų tinklo vadovas tikina, kad reklamuojant patiekalus nebuvo siekiama klaidinti klientų, įmonė žada gintis teisme.

Ar prieš pirkdami maisto produktus parduotuvėje paragaujate? Kai kurie tautiečiai prieš pirkdami sveriamus produktus į burną įsimeta riešutą, vynuogę, ar dar kokį mažmožį, o kai kurie ir ne vieną, tačiau pasirodo, didžiuosiuose prekybos tinkluose paprašius galima pasivaišinti salotomis, mėsa ar net torto kąsneliu. Vieni ragauti maistą parduotuvėse kuklinasi, o štai kiti nesidrovėdami ragauja ir sausainius, ir saldainius.

Privačias vaistines iš valstybinių ligoninių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada išstumti jau šiemet. Vietoje jų Verygos ministerija planuoja įkurdinti valstybines vaistines, finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Veryga sako, kad pacientai dėl tokių pokyčių tik išloš. Tiesa, aiškėja, kad ne visos ligoninės tOkias vaistines sau galės leisti, mat pinigų jų įkurdinimui ir išlaikymui turės rasti savose kišenėse.

Šventės su daugybe laivadienių praėjo, tačiau jų pasekmės, anot medikų, bus jaučiamos kone visą sausio mėnesį. Į gydymo įstaigas plūsta alkoholio persisotinę tautiečiai. Vieni gulasi su lašinėm ar geria vaistus nuo pykinimo, kiti patenka į ligoninę ilgam dėl prasidėjusių psichozių ir varančių iš proto haliucinacijų. Anot medikų, šiais laikais ligoniai mato ne baltus arklius, bet peles, milžiniškus vorus ar pabaisas, su kuriomis kovodamas dažnas net susižaloja ar sužaloja artimuosius.

Ką darytumėte, jeigu laimėtumėte milijoną eurų? Tokia pikantiška apklausa atskleidė, kad laimėję krūvą pinigų lietuviai elgtųsi labai skirtingai. Vieni milžiniškus pinigus skirtų kelionėms, antri – taupytų, o treti padėtų beglobiams gyvūnams ar net mokytojams. Tyrimas parodė, ir kokią dalį pinigų tautiečiai atsidėtų juodai dienai. Prabangus būstas, brangios kelionės, automobiliai – ir tai tik keletas idėjų, ką tautiečiai veiktų laimėję milijoną eurų. „Beglobiams gyvūnams teikčiau pagalbą.

Užsikrėtusiųjų ŽIV šalyje sparčiai daugėja. Dar blogiau, kad besigydančiųjų skaičius – mažiausias Europoje, nors gydymą valstybė jau kompensuoja. Infekuoti ŽIV pasakoja patiriantys visuomenės smerkimą ir kasdienį žeminimą.  Per metus mūsų šalyje užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu padaugėjo keletu šimtų. Vieni sužino kraupią diagnozę ankščiau, kiti praėjus kuriam laikui, kai kuriais atvejais virusui pasiekus jau kritinę ribą.

Laikinai mažylių netekusi Kručinskų šeima džiaugiasi netikėtomis ir jiems palankiomis specialistų išvadomis. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba pareiškę, kad su skadnalo metu su šeima bendravę ir Kručinskų mažyliais besirūpinę darbuotojai patys neužtikrino mažųjų interesų bei jų saugumo. Esą iš namų išvežti šeimos vaikai per tą lemtingą mėnesį buvo mėtomi iš vienų svetimų rankų į kitas. Kručinskai neslepia, kad gavę tokias išvadas vėl tarsis su savais advokatais.

Kalėdinių dovanų psichozė šalyje kone pasiekė piką. Sostinės gatvėse transportas vos juda, į didžiųjų prekybos centrų aikšteles praktiškai neįvažiuosi, o perkant prekes tenka ilgiausiai stoviniuoti eilėse. Vienus kalėdų karštinė vargina, o kitus, ypač prekybininkus smarkiai džiugina, esą šiais metais tautiečiai kaip reikiant išlaidūs, dovanoms taško šimtus ar net tūkstančiųs eurų.

Palikti nuolatinį žiemos laiką ar pasirinkti vasaros? Būtent dėl šio klausimo susėdo prie stalo tartis ministerijų atstovai. Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas. Kol ekspertai tariasi daromos ir visuomenės apklausos – ko nori žmonės. Lietuvai apsisprendus bus tariamasi su kaimyninėmis šalimis. Netoli Vilniaus nediduką gyvulių ūkį turinti Česlova, sako, kad prie ankstyvų rytų ji įpratusi. Moteris augina tris karves, pulkelį avių, vištų.

Ištisus metus remonto nemačiusiame Vilniaus manIeže nelaimė. Jaunai bėgikei einant pro rutulio metimo sektorių, 6 kg sveriantis rutulys, išplėšęs jau ir taip sulopytą tinklą, pataikė sportininkei į galvą. Jį tuo metu metė olimpiečio Virgilijaus Aleknos sūnus. Mergina nuvežta į klinikas. Manieže dirbantys treneriai atvirauja, kad toks įvykis neatitinkanačiame standartų manieže – toli gražu ne pirmas.

Nuo šiol vaikai į darželius galės žygiuoti ir su sloga, ir su kosuliu. Tokią naujovę tvirtina Sveikatos ministerija. Esą dėl menkos vaiko slogos ar simptomų, kurie nepanašūs į užkrečiamąsias ligas, atimti iš tėvų ir jų atžalų galimybę lankyti darželį negalima. Tačiau dalis ugdymo įstaigų ir tėvų tam priešinasi, esą net ir menkiausią slogą mažieji greitai pasigauna vienas nuo kito.

Antradienį eidamas 69-erius metus staiga mirė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Arūnas Storpirštis. Apie artistą kamuojančias sunkias ligas kolegos žinojo seniai, tačiau naujIena apie netektį esą buvo netikėta, mat žymus aktorius iki paskutinės gyvenimo akimirkos dirbo. Dar vakar aktorius Arūnas Storpirštis garsino filmą. Anot jo artimųjų, mirties priežastis – plyšusi aorta.

Šalyje nemažėja žiauraus gyvūnų kankinimo atvejų. Dažniausiai budeliais tampa gyvūnų šeimininkai, norėdami kraupiai atsikratyti ar išsilieti ant neįtikusio keturkojo. Iškankinti augintiniai pasmerkiami miriop, ar lieka suluošinti, o juodus darbelius darantys kankintojai atsiperka menkomis baudomis arba viešaisiais darbais. Siūloma griežti baudas žiauriai besielgiantiems, ir nukankinus vieną, neleisti jiems laikyti daugiau augintinių.

Nelegalūs statiniai dygsta ne tik kokiuose nors parkuose, bet ir …kapinėse. Vilniaus Rokantiškių kapinėse išdygo nelegalus kolumbariumas. Statininys iškilo privataus žmogaus nuosavo kapo teritorijoje nesuodus nei savivaldybei, nei kapinių administratoriui. Apsukrus kapo šeimininkas dar ir sugalvojo čia pat susukti versliuką – jau buvo paskelbęs apie kolumbariumo nišų nuomą.

Nešini kėdėmis žymūs Lietuvos aktoriai žygiuoja prie Seimo, išdėlioja kėdes į krūvą, pasikabina savo švarkus ir palieka į teatro sceną panašią erdvę tuščią. Lietuvos kūrėjai šiandien sako nusiteikę ne vaidinti ar linksminti žmones, o parodyti, kad valdančiųjų daromi sprendimai gniuždo jų profesiją. „Buvo pasakyta, kad prioritetas bus šiais metais kultūra, su šita vyriausybe.

Mokslininkai praneša apie pavojų, sklindantį Lietuvos ore. Čia nustatytas pavojingai padidėjęs invazinio augalo – ambrozijos – žiedadulkių kiekis. Įtariama, kad bene pavojingiausių žiedadulkių iškamuotų žmonių šį rudenį jau gali būti ir Lietuvoje. Gydytojai pataria saugotis. Šešiolikmetė Kamilė rudens dienas leidžia Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Mergina serga šienlige, tačiau simptomai dažniausiai kamuoja pavasarį.

Negirdėtas skandalas – visi vizitai pas gydytojus Lietuvoje gali tapti mokami. Nuo didelio pacientų srauto pavargę medikai nusprendė ieškoti išeičių, kaip mažinti pacientų eiles ir suteikti kokybiškesnes paslaugas. Esą bent simbolinę kainą už vizitą susimokėję pacientai jaus pareigą ne tik užsiregistravus pas medikus atvykti, bet ir nesikreipti dėl menkniekių. Vilnietė Irena net neslepia, pas medikus lankosi gana dažnai, esą reikia prasitęsti vaistų receptus ar pasitikrinti profilaktiškai.

Internete paviešinti siaubingi vaizdo įrašai iš Pakruojo rajono. Kaimynė nufilmavo, kaip moteris kumščiais talžo ir kojom spardo savo mažamečius vaikus. Maža to, visas miestelis kalba, kad smurtą vaikai kentė jau seniai, tik niekas nedrįso to pranešti tarnyboms.  Vaikus mušusios moters kaimynė Alina pasakoja jau metus stebinti, kaip 32 metų trijų mažamečių mama muša savo atžalas. O jų turi net tris. Du šešerių metų dvynukus ir penkerių mergaitę.

Vėžiu sergantys lietuviai ir jų artimieji meldžia Seimo kuo greičiau legalizuoti medicinines kanapes. Esą jos neretai vienintelis išsigelbėjimas nepakeliamus skausmus kenčiantiems šeimos nariams. Tačiau tokių įstatymo pataisų teikėja Agnė Širinskienė sako, kad būtina sulaukti medicininių kanapių naudos mokslinių tyrimų.  Internetas lūžta nuo istorijų, vaizdo įrašų iš viso pasaulio, kuriuose žmonės, sergantys vėžiu ir kitomis ligomis, legaliai gydosi medicininėmis kanapėmis.

Viduržemio jūros maistas vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Vieni tai vadina dieta, o kiti – gyvenimo būdu. Mitybos specialistai sako, kad tai viena iš nedaugelio dietų, kurioje nurodoma ne tik ką valgyti, bet ir kaip valgyti. „Visuotinai pripažinta, kad ji yra labai sveikas pasirinkimas, labai geras pasirinkimas prieš vėžį, prieš širdies kraujagyslių ligas, bet jei mes žiūrime tyrimus, tai veikia tik tada, jeigu mes imame visas sudedamąsias.

Kraupi šeimos tragedija Širvintų rajone. Žaidžiant prie šalia namų esančio tvenkinio nuskendo šešerių metukų mergaitė. Įvykus nelaimei, prie dar dviejų šalia buvusių sesučių į vandenį ieškoti pradingusio vaiko puolė ir mergaičių mama, tačiau paieškos buvo bevaisės. Atvykę narai, į krantą mergaitę ištraukė jau nebegyvą. Į sodybą dažnai atvažiuodavo gausi šeima su net septyniomis atžalomis. Kaip tik vakar čia buvo užsukusi mama su trimis dukrelėmis, viena iš jų ir įkrito į tvenkinį.

Medikai sunerimę: šį vasaros sezoną į skubios pagalbos skyrių vis dažniau vežami vaikai, kurių galūnes įtraukė žoliapjovės. Mažamečiai atvežami patyrę plėštines, traiškytines kaulų žaizdas. Vien šiuo metu Santaros klinikose iš mirties nagų išplėšti ir gydomi du vaikai. Gydytojai pikto žodžio negaili ir tėvams, kurie dirbdami sodo darbus, leidžia vaikams žaisti ir būti šalia pavojingų įrenginių. Keturiolikmečiui Motiejui žoliapjovės siaubą patirti teko prieš trejus metus.

Šalies mokyklose masiškai trūksta pedagogų, o ypač – gamtos mokslų. Ministerija surado išeitį. Tas pats mokytojas galės vaikus mokyti ne vieno, o dviejų, ar net trijų dalykų, net jei tokios specialybės diplomo ir neturi. Mokytojai džiaugiasi galimybe daugiau užsidirbti, tačiau patenkinti ne visi. Moksleivių tėvai abejoja, ar mokytojams nepritrūks kvalifikacijos mokyti vaikus niekuomet nedėstytų dalykų.

Ar norėtumėte atsitikus nelaimei arba priešingai - jūsų šventei - iš darbdavio gauti laisvadienį? Ir, kad ši laisva diena nebūtų išskaičiuojama iš jūsų kasmetinių atostogų? Europos vakaruose vis labiau populiarėjantis reiškinys mūsuose, pasirodo, prieinamas dar labai retam dirbančiajam. Personalo specialistai tikina, kad ši situacija gerėja. Nors jie pripažįsta, kad dalies specialybių darbuotojai apie tokią privilegiją ir svajoti gali tik kukliai.

Milijardą eurų. Tiek Baltijos šalių gyventojai išleidžia kasmet apsipirkdami užsienyje. Įspūdingas pinigų sumas svečiose šalyse palieka ir lietuviai – tautiečiai nė nebando gintis, kad važiuoja į užsienį specialiai, leisti ten savo Lietuvoje uždirbtų pinigų. Pigių maisto produktų į kaimyninę Lenkiją tautiečiai traukia, kaip patys sako, kartą ar net keliskart per mėnesį.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Didžioji dalis lietuvių teigia negalintys išgyventi be grynų pinigų. O štai, pavyzdžiui, švedai, atvirkščiai, nueina į parduotuves, patys prekę su telefonu nuskenuoja, telefonu susimoka ir nesinešioja nei banko kortelių, nei tuo labiau piniginių. Atsiskaitymo tikrais banknotais praktiškai nelikę, Lietuvos banko atstovai sako, kad tokie pokyčiai anksčiau ar vėliau laukia ir mūsų. Ir iš tiesų mūsų šalyje perėjimas prie skaitmeninio apmokėjimo vis dar labai vangus.

Kokie pokyčiai laukia gyvenime, ko tikėtis meilėje ar darbe? Išgirsti atsakymus į tokius ar panašius klausimus, atrodo, norinčiųjų vis daugėja. Žmonės nesikuklina, pas būrėjus kartą ar keliskart gyvenime apsilankyti yra tekę dažnam. Būrimo paslaugas siūlančių aiškiaregių taip pat netrūksta. Trisdešimt metų Vilniuje burianti aiškiaregė Gerda Red būrimo saloną įkūrė savo namuose. Kambaryje išdėliota šimtai akmeninių kačių, energetinių mineralų, o kortų rūšis vargiai besuskaičiuosi.

Lietuvoje, kaip ir svetur, daugėja nutukusių vaikų. Dėl prastos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo svoris vis labiau auga net pačių mažiausių. Didžiausios mitybos bėdos, pasak specialistų, prasideda pradėjus vaikams žygiuoti į darželį ar mokyklą. Tačiau ar tinkamai vaikas valgo, medikai siūlo atkreipti dėmesį vos jam gimus. Gydytojai skelbia, kad mūsų šalyje nutukusių vaikų skaičius išaugęs. Nuolat visur skubantys tėvai, padidėjusi nesveiko maisto pasiūla veikia mažųjų svorį.

Medicinines pagalbos priemones – sauskelnes, tvarsčius, insulino švirkštus – ligoniai galės išsirašyti nuotoliniu būdu, užteks paskambinti savo šeimos gydytojui. Sveikatos ministerija žada, kad netolimoje ateityje telefonu bus galima prasitęsti ir receptinius vaistus. Vilnietis Povilas, kaip įprastai, kartą per tris mėnesius turi ateiti į polikliniką, kad šeimos gydytoja išrašytų medicininių pagalbos priemonių jo sergančiai ir patale gulinčiai dukrai.

Artėjančios Vasario 16-osios proga Prezidentūroje išdalintos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jos iš Prezidentės rankų atsiimti seksualiniu priekabiavimu kaltinamas fotomenininkas Gintautas Trimakas neatvyko, tačiau ceremonijoje pasirodė režisierius Jonas Vaitkus, kuriam kaltinimų mesta žymiai daugiau ir sunkesnių. Tai pirmas režisieriaus pasirodymas viešumoje, nuvilnijus merginų prisipažinimams.