Panašu, kad už tonas kenksmingų medžiagų iš „Grigeo Klaipėda“ vamzdžio, išlietų į marias, teks atsakyti didelei grupei asmenų. Įtariamųjų ratas vis labiau auga. Įtarimai pareikšti dar trims su įmone susijusiems asmenims. Anot prokuratūros atstovų, neįvardijami asmenys yra esami, tai pat buvę vadovai ir darbuotojai.
„Šiuo metu pranešimai apie įtarimus yra įteikti šešiems fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui, tai yra įmonei. Visi įtariamieji susiję su įmone. Tai yra buvę įmonės vadovai, esami įmonės vadovai ir darbuotojai“, – sako Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Pirmaisiais „Grigeo“ bylos įtariamaisiais, prokurorų paskelbtais jau praėjusį mėnesį, tapo neįvardintas buvęs bendrovės Klaipėdoje vadovas. Įtarimai pareikšti ir buvusiam nuotekų saugyklos vadovui ir sklendes valdžiusiam operatoriui. Taip pat pačiai įmonei „Grigeo Klaipėda“.
„Įtarimai įmonei ir keturiems fiziniams asmenims yra pareikšti dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, likusiems dviem įtarimai pareikšti tik dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo“, – pasakoja I. Rotautaitė-Pukenė.
Taip pat prokuratūra atskleidžia, kad iš turimų duomenų galima įtarti, jog slaptas vamzdis, iš įmonės teritorijos tekinęs teršalus, galėjo taip veikti daugiau nei dešimtmetį. Prokurorų skaičiavimais, per metus, nevalydama dalies nuotekų, o jas paleisdama į Kuršių marias, įmonė galėjo sutaupyti pusantro milijono eurų.
Maža to, prakalbo vieno bylos liudytojo, buvusio darbuotojo advokatė, pasakojanti, kad jos klientas gavo „Grigeo“ ieškinį. Esą atlikto įmonės vidinio tyrimo metu nustatyti nuotekų išleidimo į marias kaltininkai.
„Mano klientas šitame ikiteisminiame tyrime yra apklaustas kaip liudytojas, susilaukė ieškinio, kuriame yra nurodyta, kad jis yra kaltas, atlikęs tam tikrus neteisėtus veiksmus. Na, ir atitinkamai jis yra šitoje byloje atsakovas. Tai pozicija, mano supratimu, yra tokia, kad ieško įvairių gynybos priemonių ir kaltų asmenų“, – teigia advokatė Julija Viktorija Flis.
Pati įmonė šį faktą pakomentavo pranešimu spaudai, kuriame viešai teigia, kad tokia liudytojo advokatės informacija yra klaidinga. Esą buvusiam „Grigeo Klaipėda“ vadovui Jonui Garaliui pateiktas ieškinys nė nesusijęs su dabartine marių taršos byla. Esą buvę vadovai dar praėjusių metų viduryje tapo įtariamaisiais kitame įmonės lėšų švaistymo tyrime. Todėl visi ieškiniai susiję tik su tuo.
Artimiausiu metu Grigeo Klaipėda“ vidinio tyrimo komisija žada paskelbti išvadas dėl bendrovės leidžiamų nuotekų. Taip pat „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą, taip pat paskaičiuoti reikiamą sumą žalos atlyginimui
