Aušrinė Ionovienė

Daugiau nei pusė privačių mokyklų neturi savo sporto salių. Nors tėvai už vaikų mokslą jose per metus sumoka tūkstančius eurų, sportuoti moksleiviai turi parkuose, klasės dydžio salytėse ar iš kitų mokyklų ar sporto klubų nuomotose salėse. Sporto salės neturi ir viena iš 8 valdiškų mokyklų. O svarbiausia, kad prieš kelerius metus pati valdžia nusprendė, kad sporto salės mokykloms neprivalomos, nors nuo judėjimo labai priklauso net vaikų protiniai gebėjimai.

Valdžia žada kovoti su nevaldomu narkotikų plitimu mokyklose. Tiesa, kol kas trijose savivaldybėse atrinktos 7 ugdymo įstaigos, kuriose bus įmamasi įvairių priemonių: statomos tvoros, rengiami dūmų detektoriai, kuriama programėlė, kad moksleiviai galėtų anonimiškai paskųsti, kas parduoda kvaišalus. Paskaitas specialistai skaitys mokiniams, mokytojams ir vaikams.

Kol vieni vaikai svajoja Kalėdoms gauti žaislus robotus, šokančius šunis ar „iPhoną“, dalis vaikų labiausiai už viską norėtų gauti bent neperšlampančius žieminius batus ar šiltą striukę. Nes tėvai ar globėjai jų neišgali nupirkti. Projekto „Vaikų svajonės“ organizatoriai suteikia šansą 10 tūkstančių vaikų šiemet gauti tokią kalėdinę dovaną, apie kokią svajoja. Ir padėti išpildyti šias svajones galite bet kuris geras žmogus. Penkiolikmetis Vadimas gyvena šeimynoje.

Pamokantis pasakojimas iš kariaujančios Ukrainos, ką gali padaryti vienas žmogus. Vyras dėl sveikatos negalėjo kariauti, todėl tapo partizanu. Užpuolikų pašonėje miške nagingas chemikas įrengė tikrą partizano slėptuvę. Savadarbiai ginklai, šalia kelio paslėpti sprogmenys, žeminė ir ištikimas porininkas šuo Tobikas – tai tik nedidelės dalelės istorijos, kuria su mūsų žurnalistais pasidalijo iki šiol nežinomas patriotas.

Tavo vaikas pradėjo vartoti narkotikus – tai tik tavo šeimos tragedija, skundžiasi su priklausomybe kovojančių vaikų tėvai. Vietoj pagalbos jie sako sulaukiantys priekaištų, kad netinkamai išauklėjo vaikus. Šiuo metu Vilniuje net nėra, kur guldyti nuo priklausomybės pasveikti norinčių vaikų. Nekalta pramoga atrodęs veipinimas, kitaip sakant tabako su neaiškiomis priemaišomis garinimas, paaugliui, pavadinkime jį Kęstučiu, greitai tapo rimta bėda.

Po tragedijos, kai mama Neryje paskandino dvi savo dukreles, valdžia sukūrė planą, kaip padėti vaikų susilaukusioms šeimoms ir ypač mamoms. Pas visas riziką galinčias kelti naujai iškeptas mamas specialistai lankysis du kartus per mėnesį, kol vaikui sukaks dveji. Tiesa, kai kurios mamos sako, kad svetimų žmonių savo namuose priimti nenorėtų. Rugsėjį šalį sukrėtė žinia – vilnietė mama nuskandino Neryje dvi dukras, kurių vienai nebuvo nė metukų, kita dar nebuvo sulaukusi trečiojo gimtadienio.

Opozicija nusitaikė į privačias mokyklas ir gydymo įstaigas – sako, jos kraunasi pelnus, todėl abejoja, ar joms reikia duoti biudžeto pinigų, kai gauna jų už mokslą ir gydymą iš klientų. Tiek valdantieji, tiek privatininkai kraupsta nuo tokių svarstymų – nurėžę valstybinius pinigus privačioms įstaigoms pažeistų Konstituciją ir nuskriaustų mokinius bei ligonius. Vilnietė Erika dukrą į pirmą klasę leido mokytis privačioje mokykloje.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Gydaisi slogą – gausi insultą ar infarktą. Kad taip gali nutikti vartojant populiarius ir Lietuvoje gausiai vartojamus vaistus nuo peršalimo ir nosies užgulimo, perspėja Prancūzijos vaistų saugos agentūra. Specialistai sunerimo dėl šiuose vaistuose esančios veikliosios medžiagos – pseudofedrino. Tai medžiaga, kuri susiaurina kraujagysles, gali ne tik palengvinti slogą, bet ir sukelti kraujotakos sutrikimus, sako specialistai.  Dėl šio medikamento tyrimą pradėjo Europos vaistų agentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda ne juokais susikibo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Įtampa dėl mobingu ir piktnaudžiavimo tarnyba kaltinamo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno tarp šių politikų tvyro jau kuris laikas. Landsbergis dar Seime buvo pareiškęs, kad vietoj mobingu ir piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno prezidentas ambasadore galėtų skirti savo patarėją Astą Skaisgirytę.

Lietuviai gali didžiuotis ne tik tuo, kad yra krepšinio, bet ir žvejų šalis. Bent jau tvenkinių upėtakių gaudymo rungtyje. Po dvi dienas trukusio pasaulio čempionato, kuris vyko Zarasuose, lietuviai įveikė dešimt komandų ir tapo čempionais. Ne tik kaip rinktinė – pagal asmeninius rezultatus lietuviai laimėjo dar vieną aukso ir vieną sidabro medalį.

Devyniasdešimt septintą gimtadienį minintis Valdas Adamkus, nors ir sulaukia sveikinimų, sako išgyvenantis skausmą ir vienatvę. Per 70 metų tai pirmas gimtadienis, kai šalia nėra žmonos, ponios Almos Adamkienės. Po jos mirties praėjo beveik pusmetis, bet apie anapilin išėjusią žmoną prezidentas sako galvojantis kasdien. Ant rankos vestuvinis žiedas, o akyse liūdesys. Nors už nugaros gimtadienio gėlės, 97-erių sulaukusio Valdo Adamkaus nuotaika nešventiška.

Nuo šiol Vilniaus regiono gyventojai gali rinkti ir priduoti naudotą aliejų. Jį priima didelių gabaritų atliekų aikštelės. Jose dalijami ir specialūs buteliai aliejui rinkti. Bet kaupti naudotą aliejų galima ir bet kokioje jums patogioje talpoje. Atliekų tvarkytojai, tikisi, kad vilniečiai bus aktyvūs ir nepasikartos liūdna Šiaulių patirtis – per visus metus šiauliečiai atnešė 200 litrų naudoto aliejaus, nors mieste – šimtas tūkstančių gyventojų.

Moksleiviai per pertraukas ne tik žaidžia žaidimus telefone, bet ir filmuojasi pusnuogiai, dalijasi tokiais įrašais, o tada prasideda nevaldomos patyčios. Todėl vis daugiau ugdymo įstaigų draudžia mokyklos teritorijoje naudotis mobiliaisiais. Nuo rugsėjo tik mokytojai leidus telefonus per pamoką naudoja Akmenės rajono Ventos gimnazija. O neseniai juos uždraudė ir Širvintų pradinė mokykla. Ko prisigalvoja laikinai netekę telefonų, pasakoja patys vaikai.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už nelegaliai parsisiųstus filmus. Per vieną dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija nubaudė apie trisdešimt žmonių, kurie siuntėsi filmus iš Linkomanijos. Už piratavimą tokiems filmų mėgėjams teks sumokėti po 140 eurų. Jei pričiups antrą kartą nelegaliai parsisiuntus filmą, gresia bauda iki 850 eurų. Andrius, galima sakyti, filmų piratų medžiotojas.

Šiaurės Lietuvos gyventojai ketvirtadienį atsibudo kaip tikrą žiemą – storą sluoksnį sniego teko gramdyti nuo automobilių. Balta buvo visa žemė ir žalių lapų nė nenumetę medžiai. Socialiniuose tinkluose prasidėjo kone lenktynės – kur daugiau ir gražiau pasnigo. Pirmąjį sniegą savo kieme nufilmavo rokiškietė Monika. „Pradėjo snigti labai anksti ryte, buvo tikrai dar labai tamsu, pirmosios snaigės iškrito apie ketvirtą valandą ryto arba penktą“, – sako Rokiškio gyventoja Monika Gervė.

Tam, kad parduotų savo kūrinius, menininkai apnuogina ne tik savo sielą, bet ir kūną. Vieni prie savo paveikslų pozuoja išsirengę, kiti – šoka pusnuogiai. Mergina prigludusiu triko plastiškai šoka. Už jos – spalvingas paveikslas. Tai vienas iš daugybės vaizdo įrašų, kuriais vilnietė dailininkė ir šokėja Modesta Butautytė, pasivadinusi Monisha, dalijasi per socialinius tinklus.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Vieno politiko paviešintos nuotraukos socialiniuose tinkluose, kur jis esą buitiniu matuokliu matavo ir rado prekybos centruose pirktose daržovėse nitratų perviršį, sukėlė žmonių nerimą ir pyktį. Prekybininkai ir maisto saugos specialistai puolė peikti tyrimui naudotą matuoklį, kad jis buitinis ir vos ne pieno riebumą rodo. TV3 Žinios atliko tyrimą ir tas pačias daržoves iš skirtingų prekybos tinklų ištyrė ir aparatu, ir akredituotoje laboratorijoje. Rezultatai buvo netikėti.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui jau sukako 91-eri. Būrelis konservatorių partijos narių profesorių su dainomis, gėlėmis ir tortu pasveikino prie jo namų. Paklaustas, kokios dovanos norėtų, Landsbergis prisipažino – kad Putinas baigtų karą. Prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų Vilniaus Žvėryno rajone sveikintojai su gėlėmis ir tortu rinkosi trečiadienį dar prieš vidudienį.

Statistika liūdna: kas antras tautietis pernai Lietuvoje mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nors medikai kartoja, kad nuo šio pagrindinio lietuvių žudiko žmonės gali apsisaugoti reguliuodami kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, daugumai tai nė motais. Per aukštą kraujo spaudimą matuoklis parodo kas antram jį pasimatavusiam šeimos gydytojo kabinete. Kaunietė Ausma Bankauskaitė iki šio pavasario jautėsi visiškai sveika, bet vieną dieną prasidėjo keisti skausmai.

Gera žinia kenčiantiems dėl inkstų akmenų: nuo šiol nėra tokio inkstų akmens, kurio negalėtų suskaldyti lazeris. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai jau porą savaičių akmenis šalina nauju Tulio lazeriu, kuris yra ir galingesnis, o, svarbiausia, saugesnis pacientui. Šis lazeris veikia tiksliai į akmenį, todėl mažesnė rizika pažeisti aplink esančius audinius.  Tulio lazeris – naujoviškas, prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas naudoti lazeris.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Mokytojai tęsia žadėtą streiką. Dalis pedagogų net iš Lietuvos pakraščių vietoj pamokų susikrovė kuprines ir pėstute patraukė į Vilnių. Streikuojanti profesinė sąjunga sako, kad nedirba apie tris tūkstančius švietimo darbuotojų. Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina, kad gerokai mažiau – pustrečio tūkstančio. O prie Vyriausybės susirinkę mokytojai dėsto reikalavimus – nori didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinai užsimojo apriboti laiką, kurį vaikai praleidžia mobiliuose įrenginiuose. Siūloma, kad iki aštuonerių metų išmaniaisiais prietaisais galėtų naudotis iki dviejų valandų per dieną, priklausomai nuo amžiaus, nes ilgesnis buvimas kenkia vaikų sveikatai bei vystymuisi. Lietuviai vaikai kraupsta išgirdę apie tokius ribojimus – kai kurie prisipažįsta internete sėdintys ir 8 valandas per dieną.

Jautri istorija – vos devynerių Staselė globojo ir saugojo trejais metai už save jaunesnę žydaitę, kurią su mama tėvai paslėpė namo palėpėje. 87-erių Stasė Staputienė buvo vienintelė, kuri iš Prezidento rankų atsiėmė Žuvusiųjų gelbėjimo kryžių. Dauguma kitų, gelbėjusių žydus, apdovanoti ir pagerbti jau po mirties.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Stringa valstybės parama ukrainiečiams. Valdžios žadėtos kompensacijos už būsto nuomą Vilniuje kai kurie nuo karo pabėgę žmonės nesulaukia beveik pusmetį. Duoti kompensaciją ar ne sostinėje sprendžianti savivaldybės įmonė prisipažįsta, kad neišnagrinėjo prašymų, kuriuos žmonės parašė dar kovo mėnesį.  Nuo karo Ukrainoje bėgdama Ala su šeima nepaliko likimo valiai ir kalaitės Lapos. Ji tapo tikra paguoda retai iš namų išeinančiai pensininkei.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Ukrainietė į Lietuvą pabėgo nuo karo ir jau patikėjo, kad čia rado ne tik ramybę, bet ir meilę. Bet dėmesiu apgaubęs čia gyvenantis azerbaidžanietis pasirodė labai pavydus ir žiaurus – moterį daužė, smaugė, buvo surakinęs antrankiais. Galiausiai, kai nuo jo pabėgo, susiradęs subadė peiliu. Nors policijai ukrainietė parašė tris pareiškimus, skriaudikas tebevaikšto laisvėje. O moteris svarsto, kas blogiau – likti Lietuvoje, ar grįžti į bombarduojamą Ukrainą.

Rugsėjo pradžia keleiviams tapo tikru išbandymu – kai kurių maršrutų autobusai tiesiog dingo – jų žmonės skundėsi nesulaukiantys ir po 45 minutes. Kas pikčiausia, informacijos, kad kai kurie reisai nuimti, keleiviai neranda. Stotelėse kabantys grafikai dar vasariniai, o dabartiniai net programėlėse neatitinka realybės. Vežėjai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, o vairuotojai darbą meta dėl nerealių valdžios grafikų ir dėl per mažų algų.

Aiškėja daugiau detalių kraupioje, kaip spėjama, vaikžudystės istorijoje. Sekmadienį dvi mergaites Neryje galimai nuskandinusi moteris dirbo policijoje. Pareigūne nebuvo, dirbo personalo skyriuje. Kolegos ją apibūdina kaip kruopščią ir tylią, kuri nesiskundė savo problemomis. Vis dėlto dabar aiškėja, kad ji turėjo bėdų šeimoje. Neries pakrantėje nematyti nė ženklo, kad sekmadienį ten įvyko tragedija. Tik didelių vyriškų batų, greičiausiai pareigūnų ar gelbėtojų pėdsakai.

Vilniuje, Markučiuose, siautėja kačių žudikas maniakas. O gal net ne vienas. Neseniai žmonės rado prie tvoros su viela ant kaklo pririštą negyvą katiną. Žmonės spėlioja, ar jį sadistas uždusino, ar katinas pats pasismaugė mėgindamas ištrūkti. Tai jau ketvirtas kartas, kai vienoje gatvėje kažkas žiauriai išniekina katinus. Vienas sausį rastas sušaudytas, vėliau žmonės aptiko nupjautą katino galvą, o birželį maiše rado dvi nukirstas galvas ir kojas.

Sostinėje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje, o gal net visoje Europoje, maisto atiduotuvę. Joje vargingai besiverčiantys Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai maisto produktų gali gauti nemokamai. Tiesa, bet kas iš gatvės ten nepateks – maistas dalijamas tik nepasiturintiems. „Maisto banko“ parduotuvė atrodytų įprastai – yra lentynos, prekės, darbuotojai, tačiau yra vienintelis skirtumas – nėra kasos aparatų. Tai pirmoji šalyje maisto atiduotuvė.

Klinikiniai tyrimai kai kuriems ligoniams yra vienintelis šansas gauti naujus, brangius, bet nekompensuojamus vaistus. Pacientų organizacijos skundžiasi, kad tokių tyrimų Lietuvoje atliekama mažiau nei užsienyje. Vis dėlto, kai kurie žmonės sako, kad nė už ką nenorėtų būti eksperimentiniais gyvūnėliais.  Vilnietei Viktorijai Jakutienei prieš metus buvo nustatytas kraujo vėžys. Tuomet moteris nuėjo pasitikrinti sveikatą, kai keistai suskaudo kaklą.

Dėl aptikto nuodingo gyvsidabrio mėnesį be namų likusiems vilniečiams atsirado viltis grįžti – pradėti valymo darbai. Rugpjūčio pradžioje remontuodami vieną iš butų statybininkai rado tiek gyvsidabrio, kad jo koncentracija ore leistiną normą viršijo 100 kartų. Dėl pavojaus specialistai perspėjo apie 20 žmonių. TV3 žiniomis, vienas gyventojas išsityrė sveikatą ir sužinojo, kad kenksmingo gyvsidabrio jo organizme jau yra.

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Kai kurių mokyklų direktoriai vis dar lyg ant adatų – nė su žiburiu neranda mokytojų. O ypač trūksta matematikos, fizikos specialistų. Švietimo ministras sako – mokyklų direktoriai ir merai turi pasukti galvą, kaip privilioti trūkstamus pedagogus. Paluknio Komolovskio gimnazijos vaikai mielai groja ir dainuoja, bet nežinia, ar šiemet turės muzikos pamokas – mokykla vis dar neranda muzikos mokytojo.

Už gerus pažymius mokykloje, moksleiviams Vilniaus rajono valdžia planuoja mokėti pinigus. Jei taryba patvirtins, kiekvienas vaikas, kurio metiniai pažymiai bus vien dešimtukai, gaus 500 eurų, už 100 balų išlaikytą egzaminą abiturientas gaus 250 eurų. Vietos politikai aiškina, kad taip nori paskatinti mokinius geriau mokytis. Tačiau tiek mokytojai, tiek tėvai tikri – kas nenori mokytis, jokie pinigai nepadės. Negana to, dalis mokinių bus diskriminuojami.

Sklandytuvais per Europą iki Portugalijos skrendančių Lietuvos pilotų komandą ištiko nelaimė. Nesėkmingai Prancūzijoje nusileidęs aktorius Sakalas Uždavinys patyrė stuburo traumą ir kelionę baigė. Jo bendražygiai Algirdas Šimoliūnas ir Ignas Bitinaitis skrenda toliau ir nepraranda ūpo – pagaliau sulaukė geresnių orų ir tikisi, kad iki šiol kelionę kartinusios audros jau praeityje.

Bliūkšta Vilniaus mero Valdo Benkunsko užmojai kaip reikiant nubausti šimtametį ąžuolą sostinės centre be leidimo nupjovusią bendrovę. Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo ir nusprendė, kad padaryta žala nedidelė. Vietoj Vilniaus savivaldybės reikalaujamos kone pusantro šimto tūkstančio eurų baudos įmonė gali atsipirkti sumokėjusi vos 120 eurų. Tiesa, V. Benkunskas tokį prokuroro sprendimą žada skųsti.

Vasaros pramogos gali baigtis sunkiomis traumomis. Kai kurie moksleiviai rugsėjo pirmąją sutiks ne mokykloje, o ligoninės lovoje. Vien sostinės medikai kasdien gelbsti po keliolika vaikų, kurie smarkiai susižalojo važinėdami dviračiais ar paspirtukais, – jie pakliūna net į reanimaciją.  Penkiolikmetis Mantas į Santaros klinikų Vaikų ligoninę papuolė po to, kai važiuodamas šaligatviu rėžėsi į netikėtai po ratais pasipainiojusią moterį.

Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas viešai pasakoja, kaip jam asmeniniu numeriu skambinėja rajono elitas, įtakingi asmenys ir reikalauja išskirtinių sąlygų gydant jų artimuosius ar juos pačius. Po tokio atviro ligoninės vadovo pasisakymo, nutarė prabilti ir kiti gydytojai. Į viešumą kyla įvairiausios istorijos, pavyzdžiui, kaip medikas specialiai buvo iškviestas iš atostogų tam, kad išrašytų receptą įtakingo politiko žmonai.

Išsvajotos atostogos rojaus kampelyje kartais virsta pragaru ne tik atostogautojui, bet ir jo šeimai Lietuvoje. Medaus mėnesiu Indonezijoje su žmona besimėgavusį kaunietį Mindaugą Bernotą ištiko nelaimė. Ant jo užkrito medis – dėl patirtų traumų medikai jau operavo jo stuburą, krūtinkaulį ir dar laukia ne viena operacija. Kol Indonezijos gydytojai kovojo dėl jo gyvybės, vyriškio artimieji nėrėsi iš kailio, kad gautų pinigų gydymui, mat vyras neturėjo sveikatos draudimo.

Daugybę šalies gyventojų papiktinusį mokestį už vėliavos iškėlimą per šventes namus prižiūrinti įmonė rinko neteisėtai. Tokį išaiškinimą pateikė Aplinkos ministerija. Anot jos, vėliavos turi būti kabinamos iš pinigų, kuriuos namo prižiūrėtojai gauna administravimo reikmėms. Išgirdę, kad neturėjo mokėti už vėliavų kėlimą, kai kurie gyventojai ėmė svarstyti, kaip atgauti pinigus. Tačiau rinkliavą įvedusi įmonė pinigų grąžinti bent jau kol kas nesirengia.

Trys Lietuvos pilotai, tarp kurių ir aktorius Sakalas Uždavinys, leidosi į istorinį skrydį, kurį kai kurie žmonės jau vadina avantiūra. Per dešimt dienų sklandytuvais jie planuoja perskristi Europą, taip įveikti 4000 kilometrų ir pasiekti Portugaliją. Sklęsdami be variklių, įdarbindami tik saulę ir oro sroves pilotai siekia paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį.

Žiaurus užpuolimas Vilniuje generalinės prokuratūros pašonėje – kovinis šuo apkandžiojo vilnietės vedžiojamą akitą. Į ausį nasrais įsikabinęs į pitbulį panašus šuo aukos ilgai nepaleido net kai šeimininkas ėmė jį talžyti stagaru per galvą. Žmonės kreipėsi į policiją, tačiau agresyvus šuo ir jo šeimininkas toliau vaikšto Vilniaus gatvėmis. Galiausiai išlaisvintą savo šunį šeimininkams teko skubiai vežti gydyti veterinarui, o įvykio liudininkai iki šiol sapnuoja košmarus.

Grasindamas nupjauti pirštus ir nužudyti, ginkluotas gyvuliams skersti skirtu peiliu ir dujų balionėliu Klaipėdos rajono verslininkas apiplėšė tris uostamiesčio prostitutes. Tik praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo žurnalistai išsiaiškino, kad prostitutes plėšė politikas – Laisvės partijos kandidatas į Klaipėdos rajono tarybą Vaidas Macevičius. Prokurorai į valdžią ėjusio plėšiko nusikaltimą nuo visuomenės nuslėpė, o Laisvės partijos vadovai ir dabar nelinkę komentuoti.