Vilnietė Erika dukrą į pirmą klasę leido mokytis privačioje mokykloje. Nors mokslai per metus jai kainuos beveik 6000 eurų, mama paaiškino, kodėl nepagailėjo tokių pinigų.
„Privačioje mokykloje yra mažesnės klasės, šioje mokykloje atsižvelgiama į vaiko psichologinę būklę“, – pasakoja pirmokės mama Erika.
Privačios mokyklos privalumus vardija ir kitos mamos.
„Labiausiai mane gąsdina mokytojų kaita valstybinėse mokyklose, paskaičiau ir pasiklausinėjau savo rato pažįstamų“, – sako pirmoko mama Margarita.
„Mažesnė klasė, daugiau asmeninio dėmesio. – Kainos negąsdino? Nu, aš sakyčiau, galima turbūt kitur sutaupyti, bet mokslas tokia pagrindinė investicija“, – teigia pirmokės mama Rasa.
Privačios mokyklos ima mokestį iš tėvų, gauna pinigų ir iš biudžeto, anot Švietimo ministerijos, vidutinis mokinio krepšelis apie pustrečio tūkstančio eurų per metus. Opozicijoje esantys socialdemokratai svarsto, ar reikia šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus susirenkantiems privatininkams, ne tik mokykloms, bet ir gydymo įstaigoms, duoti biudžetinių pinigų. Sako, ne visose šalyse valdžios dosnios privatininkams.
„Neleidžia kaip pas mus Landsbergienei imti pinigų iš dviejų vietų, ir iš valstybės biudžeto, kita ranka iš tėvų. Jei imi iš valstybės biudžeto, būk malonus, neimk iš tėvų. Jei imi iš tėvų, nesikėsink į valstybės biudžetą“, – tvirtina ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Mažom mokyklom, kurios yra privačios, įkurtos tėvų bendruomenių, tikrai reikia paramos iš savivaldybių lėšų, ar valstybės biudžeto, o pelno siekiančioms mokykloms, kurios ima milžiniškus mokesčius už mokslą, čia jau yra visiškas nesusipratimas“, – tvirtino Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis.
„Prieš rinkimus socialdemokratai savo 19 amžiaus skleidžia savo ideologines nuostatas, pamiršdami, kad yra 21 amžius, dar pamiršdami, kad yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ji teigia, kad visos nuosavybės formos yra lygiateisės“, – sako Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Gimnazijos direktorė piktinasi opozicijos svarstymu
Už mokslo metus ekonomisto minėta Austėjos Landsbergienės Karalienės Mortos mokykla gimnazijoje ima 8200 eurų, tai yra 820 eurų per mėnesį. Iš pradžių dar reikia susimokėti 510 eurų stojimo mokestį. Vien pernai Karalienės Mortos mokykla grynojo pelno susižėrė per pusantro milijono eurų. Norvegijoje dėstantis Gediminas Karoblis pasakoja, kad ten valdžia privatininkams uždėjusi apynasrį.
„Yra visose privačiose mokyklose lubos, kiek iš tėvų galima imti, šiuo metu, kiek man žinoma dvigubai mažesnės negu vidurkis mūsų pelno siekiančiose“, – tvirtina Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis.
Saulės privačioje gimnazijoje mokosi apie 400 moksleivių. Mokslo metai čia kainuoja nuo beveik penkių iki aštuonių tūkstančių, priklausomai nuo klasės. Dar reikia sumokėti stojimo mokestį nuo 650 iki 850 eurų. Gimnazijos direktorė piktinasi opozicijos svarstymu, kad privatininkams nereikėtų duoti biudžeto pinigų.
„Nė vienas politikas neturi teisės net galvoti apie tai, kaip iš žmogaus atimti jo konstitucinę teisę, nes vaikas gimė ir biudžete jau turi tą jam Konstitucijos nustatytą dalį“, – sako „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.
Ar reikia privatininkus finansuoti iš biudžeto, žmonių nuomonės išsiskiria:
„Ėjo ir mano dukrų vaikai į tą privačią mokyklą, bandė tartis, kad būtų mažesnės kainos, Landsbergienė gražiai atsakė, mano toks verslas, kiek jinai nori, tiek jinai prašo. Jau ten nerealios tos kainos.“
„Žmogus pasirenka, į kokią įstaigą vesti, kokioje įstaigoje gydytis pačiam.“
Opozicijos pakviestas ekonomistas abejojo, ar privačias mokyklas baigusių vaikų gauti pažymiai yra vien privatininkų nuopelnas.
„Nusiurbia vaikus, kurie geriau parengti, kurie geriau prižiūrimi, elito vaikai ir rezultatas geresnis yra ne mokyklos nuopelnas, o daugiau tų šeimų nuopelnas“, – tvirtina ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
„Patarimas politikams už milijoną, pirma tvarkykime valstybinį sektorių, kad jis būtų stiprus, darbuotojams būtų mokami atlyginimai, tada susitvarkys savaime ir privatus sektorius, jis nesipūs, kaip dabar pučiasi“, – atkerta „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.
Lietuvoje iš beveik 900 bendrojo ugdymo įstaigų apie 100 yra privačios. Jas lanko apie 25 tūkst. mokinių iš beveik 350 tūkstančių šalies moksleivių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Gydimo įstaigose privačiose kogero sutvarko taip popierius, kad gauna pinigus iš valstybės ir klientas dar sumoka kur neturėtų mokėti.
