Paskaitas specialistai skaitys mokiniams, mokytojams ir vaikams. Tačiau net ir projekte dalyvaujančios savivaldybės stebuklais netiki – net ir išgyvendinus narkotikus iš mokyklų, sako, vaikai vis tiek ras, kaip jų įsigyti.
Vienoje sostinės mokykloje ne vienerius metus vadovybė bando išguiti kvaišalus – administracija įrengė kameras ir lauke, ir viduje. Tualetuose įrengė dūmų detektorius, bet, ypač atvėsus orams, vaikai nieko nepaiso ir traukia dūmą tol, kol detektoriai pradeda cypti.
„Pagrindinę problemą turime elektroninių cigarečių nevaldomą rūkymą, tai, ką mes sutinkame mokykloje dažniausiai, elektroninės cigaretės, nikotinas, kartais galbūt tarp nikotino yra ir kitų cheminių elementų“, – teigia mokyklos direktorė Anželika Keršinskienė.
Kaip pasakoja direktorė, daugiausia rūko 15–16 metų vaikai, o kai kurie jų jau priklausomi nuo nikotino.
„Pirmiausia elementari reakcija tėvų neigti, kad mano vaikas to tikrai nedaro, tai tikrai suprantama. Paaiškėja, kad ta problema žinoma šeimoje, ji yra ne pirmus gal netgi ir metus“, – sako A. Keršinskienė.
Programa narkotikų problemai spręsti
Narkotikai – bėda ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
„Praktiškai visose įstaigose buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, reiškia paplitimas pakankamai didelis“, – tikina Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
„Teko kokiais 2016 metais lankant vieną probleminę mokyklą užeiti į tualetą ir rasti švirkštus gulinčius šalia šiukšlinės, kai mokyklos vadovo paklausiau, kas čia yra, paskėsčiojo rankomis, kad mes nesugebam sužiūrėt, ar nesugebam užkardyti“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
O užkardyti kvaišalus mokyklose pasišovė vidaus reikalų ministrė – ji su Alytaus, Vilniaus miestų ir Klaipėdos rajono merais pasirašė sutartį, pagal kurią 7-iose šių rajonų mokyklose vykdys bandomąjį projektą.
„Lietuvoje vykdoma narkotikų prevencija, bet ji nėra tobula, nes yra fragmentiška, trūksta koordinacijos, todėl ėmėmės iniciatyvos ir subūrėme virš 20 institucijų ir organizacijų“, – tikina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šios organizacijos patarė, ko mokyklos turi imtis, kad išguitų narkotikus iš mokyklų. Joms siūlo tverti tvoras, rengti vaizdo kameras, dūmų detektorius, įėjimus su kortele. Tiesa, tai turi savivaldybės daryti už savo pinigus.
„Ar teritoriją aptvėrus pasibaigs narkotikų vartojimas, nu nebūkime naivūs. Nieks ten toje teritorijoj neprekiauja, o jaunimas žino, kur įsigyti. Jei jūs paklausit pas bet kurį jauną žmogų, jis žino, kaip telegram kanale susirasti, jis žino, kaip atsiskaityti kriptovaliuta ir nieks apie tai nesuseka“, – sako Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Anoniminė programėlė
Užtat Alytaus meras sveikina programėlės kūrimą, kurioje vaikai anonimiškai galės pranešti, kas platina narkotines medžiagas.
„Jei sužinos moksleivis, kuri prekiauja, kad gali jį kažkas paskųsti, nes dabar labai sudėtinga sistema, turi eiti į policiją, sakyti, tapsi liudininku, tu turi įrodyti“, – teigia N. Cesiulis.
Pagal projektą, moksleiviams bus skaitomos paskaitos apie narkotikų žalą ir pasekmes. Ir šį sykį, kaip žadama, jiems suprantama kalba.
„Paprastai ta visa prevencija buvo kuriama suaugusių žmonių, instituciškai jinai labai praktiškai visiškai nereagavo į jaunimo poreikius“, – tikina vidaus reikalų ministro patarėja Agneta Ladek.
O tėvai ir mokytojai bus mokomi, kaip atpažinti, kad vaikas vartoja, kokios tai gali būti medžiagos. Projekte dalyvaujančios mokyklos bus lyginamos su nedalyvaujančiomis.
Ir nors projekte dalyvaujančios savivaldybės džiaugiasi tokia galimybe, bet stebuklo nesitiki.
„Narkotikus išstumsim iš mokyklų, bet ar jie išeis iš mūsų gyvenimo?“ – klausia Alytaus meras.
O statistika rodo, kad narkotinės medžiagos užima vis daugiau vaikų gyvenimo, net verčia nusikalsti.
Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais pričiupti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, prekyba jomis. Pernai tuo pačiu laiku įkliuvo 66 nepilnamečiai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
