Danutė Trotienė ketverius metus dirba mokytojo padėjėja ir yra tikra specialiųjų poreikių turinčių mokinių globėja. Nors ir stengiasi perprasti prižiūrimus vaikus, neišvengia jų nuotaikų kaitos.
„Gali žaislus, vadovėlius plėšyt. Gali kaladėles mėtyt, gali tai pačiai padėjėjai trenkt kuo papuola, gaunam“, – pasakoja Kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytojo padėjėja Danutė Trotienė.
Apie atvejus, kaip nukenčia pedagogai nuo negalią turinčių vaikų, pasakoja ir Širvintų merė.
„Klasės auklėtoja, klasės padėjėja yra suspardytos, jos visos mėlynos. Mokytoją vežėm į priėmimą, mokytojai siuvo ranką. Aštuoniolika vaikų per pamokas turėdavo lįsti po stalu, nes jie paprasčiausiai išsigąsdavo“, – teigia Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
Pagal Švietimo ministerijos politiką, specialiųjų poreikių vaikai turi mokytis paprastose mokyklose, o jiems turi pagelbėti mokytojo padėjėjai.
„Jeigu vaikas pamokos metu pradeda demonstruoti konteksto neatitinkantį elgesį, mokytojų padėjėjas turi keliauti į atskirą erdvę, kur vaikas suvaldo savo emocijas, nusiramina“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.
„Ministras turėtų bent kartą atvažiuoti į bent vieną mokyklą ir pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų vyksta darbas. Sakykit, prašau, ar tie vaikai gali klausyti lietuvių kalbos ar matematikos pamokos, kai mato, kad kažkuriam suole kažkas vyksta, mokytoja bando išvesti vaiką“, – kritikos negaili Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
Ministro patarėjo teiginiai piktina mokytojus
Ministro patarėjo patarimai tiesiog išvesti priepuolio ištiktą mokinį piktina mokytojus, tik ne visi drįsta kalbėti viešai.
„Būna priepuoliai, jie rėkia, gali išvadinti visus kitus atitinkamai tikrai ne pačiais gražiausiais necenzūriniais žodžiais. Jis turėtų būti išvedamas ir panašiai, kas ir kur jį išves? Jei nėra mokytojo padėjėjo, jo niekur ir niekas neišves“, – pasakoja tapatybės neatskleidžianti mokytoja.
O kai niekas rėkiančio vaiko neišveda, kiti mokiniai negali susikaupti ir mokytis. Pyksta ir vaikai, ir jų tėvai.
„Klausimai keliami taip – kodėl šitas vaikas trukdo mūsų vaikams ir kodėl mokytojai nieko nedaro. Kyla analogiškas klausimas – o ką mokytojas turi padaryti? Ką, primušti tą vaiką, užklijuoti jam burną, kad jis nerėkautų, patampyti jį? Mes neturim teisės tokių dalykų daryti“, – teigia tapatybės neatskleidžianti mokytoja.
Švietimo ministro patarėjas nustebo, kad nėra kam išvesti priepuolio ištikto mokinio iš klasės.
„Šitaip būt negali, jeigu yra tokie atvejai, iš karto reikia klausti, kuri mokykla, kuri savivaldybė, ten iš karto turi rastis sprendimai“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Patarėjas aiškina, kad mokytojų padėjėjams pinigų turi rasti savivaldybės: „Savivaldybės, kai kurios panašios savo dydžiu, elgiasi radikaliai skirtingai – vienos trečią kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo kloja plyteles centrinėje aikštėje, kitos investuoja į mokytojų padėjėjus.“
Savivaldybes baranti ministerija ir pati nesugeba parūpinti padėjėjų jai priklausančioje Riešės gimnazijoje.
„Turėtų būti trylika mokytojų padėjėjų, o turim 4 ar 5, tai kaip mokytojams dirbti? Ministerija neskiria etatų, taip negali būti, čia yra tyčiojimasis iš žmonių“, – tvirtina Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė Nora Lapinskienė.
Ministerija skyrė pinigų dviem papildomiems padėjėjų etatams, bet kitiems septyniems bent jau šiemet pinigų neduos. Tačiau ir turint lėšų rasti padėjėją nelengva, nors jam reikalavimai menki – užtenka vidurinio išsilavinimo.
Tėvai slepia vaikų sveikatos problemas
Bėdų dėl vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, kyla ir dėl pačių tėvų – norėdami, kad vaiką priimtų mokykla, nuslepia jo sveikatos problemas.
„Sutrikimai sudėtingi ir tikrai kartais pasimeta, ir nežino, kaip elgtis ir mokytojai, ir švietimo pagalbos specialistai“, – sako Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Irina Blažienė.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje dėl tėvų slapukavimo vienoje klasėje atsidūrė trečdalis vaikų su specialiaisiais poreikiais.
„Po vieną po du vaikus su spec, poreikiais suintegravome klases, o į vieną klasę – 7 su dideliais ir vidutiniais poreikiais. Praktiškai kas trečias vaikas. Kaip tada dirbti su ta klase, tai čia tėvų nusikaltimas ir tų, kas rekomenduoja“, – pasakoja Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Kai mokytojai žino apie vaiko sveikatos bėdas, gali tinkamai jam padėti ir, kaip sako mokyklos direktorius, net ir specialiųjų poreikių turintys vaikai pasiekia gerų rezultatų – jei pirmūnais ir netampa, išmoksta būti su kitais vaikais, tampa savarankiškesni, o ir kiti vaikai suvokia, kad kiekvienas vaikas yra kitoks ir išmoksta kartu sugyventi.
Specialiųjų poreikių turi vidutiniškai kas dešimtas vaikas. 2019 metais Lietuvoje buvo apie 2000 mokytojų padėjėjų, o pernai dukart daugiau.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Aš suprantu su fizinėm negaliom, kad kartu mokintūsi, bet psichiniai ligoniai tai jau virš visko.
Kaip mokiniams susikaupti per pamokas jai toki neadekvatūs kartu.
Visi turi turėti savo vietas.
Kiek galima su ta tolerancija žaisti.
Kodėl visi tyli. Čia dėl krepšelių tokius laiko ar kaip?
Padėjėja nesusitvarko namo pareina mėlyna. Tokius turi su priepuoliais prižiūrėti specialistai.
