Penkiolikmetis Mantas į Santaros klinikų Vaikų ligoninę papuolė po to, kai važiuodamas šaligatviu rėžėsi į netikėtai po ratais pasipainiojusią moterį.
„Momentais tik prisimenu, prisimenu, kad buvo moteris, vežimėlis ir viskas. Kaip iš naujo gimęs, nieko neatsimenu, kas buvo, koks mano vardas ir taip toliau“, – pasakoja Mantas.
Atmintis Mantui grįžo tik atsibudus ryte. Jam baisu ir pagalvoti, kas būtų nutikę, jei būtų važiavęs be šalmo, nes net ir jis nuo smūgio skilo.
„Parduosiu tą paspirtuką, nevažinėsiu daugiau, reiškiasi, ne man jis padarytas“, – sako vilnietis.
Sužalojimai, kuriuos vaikai patiria važinėdami paspirtukais ir dviračiais, yra Santaros klinikų Vaikų ligoninės kasdienybė.
„Kasdien atvyksta 10–15 vaikų nukentėjusių arba su dviračiu, arba su paspirtuku vienokiu ar kitokiu“, – tvirtina Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjaIngrida Sapagovaitė .
Jei jie važiuoja dideliu greičiu ir smūgis būna stiprus, tai traumos pasitaiko sunkesnės. Kartais pasekmės lieka visam gyvenimui.
„Yra ir žaizdos, ir galvos smegenų traumos, ir rankų kojų lūžiai gali būti. Paprastai ir pasako, kad važiavo per gatvę, išvažiavo į kelią, lėkė, užsikabino už bortelio“, – teigia I. Sapagovaitė.
„Nežiūri, nekreipia dėmesio, lekia kaip akis išdegę“, – sako gyventoja.
„Labai neramu pasidaro kaip mamai, kai pamatau du vaikus ant vieno paspirtuko. Jau tada norisi ir sudrausminti“, – teigia kita moteris.
Kai kurie vaikai, vos apsigydę pas traumatologus, važiuoja į Žalgirio kliniką, kur gydo dantis ar net žandikaulius.
„Nuo elementarių sužalojimų, muštinių žaizdų, lūpų, skruosto ar smakro, dantų traumų, įmušimų, išmušimų iki rimtų kaulų sužalojimų, žandikaulių lūžių“, – teigia Žalgirio klinikos direktorius Linas Zaleckas.
Sulūžus žandikauliui, gydytis ir be kieto maisto gyventi kartais tenka net tris mėnesius. Nors rečiau nei pernai, į ligoninę kas savaitę papuola ir susižaloja šokinėdami į vandenį – neapsižiūrėję, kas guli dugne, ir kojas susipjausto, ir galvą su kaklu ar stuburu susižaloja.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Prisimenu, mama parodė kelią į mokyklą pirmoje klasėje, rugsėjo pirmą, užkabino ant kaklo buto raktą, parištą ant virvelės, ir pirmyn, matydavomės tik vakare, ir savaitgaliais.
