O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau. Kaip atsitiko, kad didžiausią kainų augimą patiriantys, mažais atlyginimais besiskundžiantys lietuviai taip gerai įvertina gyvenimą Europos Sąjungoje, ekspertai turi paaiškinimą.
Naujausia Eurobarometro apklausa parodė, kad lietuviai gyvenimo situaciją iš visų Europos Sąjungos gyventojų vertina geriausiai.
„Ar jaučiat, kad gyvenimas gerėja? – Tai aišku. Reikėjo pagyvent anais laikais, kada karas buvo, aš kare gimus. Aš tą viską mačius“, – gyvenimu nesiskundė gatvėje kalbinta senjorė.
Beveik pusė apklaustų lietuvių mano, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Taip pat galvoja per 40 proc. estų ir kiek mažiau latvių.
„Skirtumas išties nemažas, aš manau, kad lietuviai tiesiog mano ir jaučia, kad dabartinė ES pasirinkta politika, kad tie sprendimai, kuriuos priima ES, atliepia žmonių lūkesčius“, – statistiką paaiškino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Kalbinti lietuviai gyvenimą įvertino taip:
„Mes niekada neturėjom tiek daug, kiek turime dabar.“
„Galima pasidairyt aplinkui, mašinos vis gerėja, jų daugėja, reiškia gyvenimas gerėja.“
„Kas netingi, tas dirba, ir aš asmeniškai dirbu ne per vieną darbą, jeigu dirbi, tai ir turi.“
Pernai panašų tyrimą atliko Europos parlamentas, bet tada lietuvių nusiteikimas buvo 10 proc. blogesnis, tačiau vis tiek geresnis nei kitų europiečių.
„Lietuvoje tuo metu manančių, jog reikalai ES eina geryn, buvo 40 procentų, o visos ES mastu 31 procentas, tai galime pamatyti, kad tai yra šioks toks pokytis“, – palygino M. Vaščega.
Darbdavių atstovas Danas Arlauskas nesistebi, kad dabar daug lietuvių reikalus Europoje vertina optimistiškai.
„Ateina vasara, pusė Lietuvos išvažiuoja į Turkiją, Egiptą. Pajaučiame būtent per vartojimą, mes turime labai didelį vartojimo laipsnį, perkam, valgom, maistui daug išleidžiam, tai mums suteikia pasitenkinimą“, – tikino D. Arlauskas.
O kol turime pinigų, kuriuos galime išleisti, esame patenkinti. D. Arlauską labiau stebina, kad turtingiau gyvenančių šalių žmonės daug mažiau patenkinti reikalais ES nei mes. Labiausiai nepatenkinti Kipro gyventojai, tik 16 proc. kipriečių mano, kad gyvenimas Europos Sąjungoje eina geryn. Nedaug atsilieka turtingieji prancūzai, švedai ar net vokiečiai.
„Anksčiau sakėm, ne piniguose laimė, bet jų kiekyje, taip? Tai pasirodo Liuksemburge neveikia. Kipre neveikia tai, kad visą parą šilta“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Gerėjantį gyvenimą mato tik kas penktas austras. Atrodytų, ko čia skųstis austrams – ten minimalus atlyginimas į rankas yra apie pusantro tūkstančio eurų per mėnesį, daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Ekspertai turi savo paaiškinimą, kodėl taip yra.
„Mes pradėjome nuo pakankamai žemo starto, bet per trumpą laiką gavome daug. Senbuvės šalys, kas mane stebina, Austrija, Liuksemburgas blogai atrodo, jų gyvenimas nelabai pasikeitė nuo ES įsteigimo“, – sakė darbdavių konfederacijos vadovas.
„Daugeliui lietuvių atsivėrė akys, mes pamatėme, kaip skurdžiai gyvena kaimyninių valstybių gyventojai ukrainiečiai, baltarusiai, jų perkamoji galia yra kelis kartus mažesnė negu lietuvių“, – lygino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Yra ir skeptikų
Tačiau kai kurie kalbinti žmonės stebisi, kaip čia tiek daug lietuvių apklausoje nurodė, kad gyvenimas eina geryn:
„Nesąmonė, kad čia labai gerai gyventi, gal gerai gyvena žmonės, kurie sėdi aukštose pozicijose.“
„Niekas ne geriau, kaip buvo taip ir yra.“
„Už tą eurą jau nuperkam visi mažiau. Tai reiškia ir blogėja.“
„Tegu daugiau dirba, mažiau plepa.“
Pažiūrėkime, ką kalba skaičiai, nedarbo lygis Lietuvoje nesiekia 9 proc., nors kainos kilo, algos – taip pat.
„Nuo 2019 metų per šiuos sudėtingus pandemijos, karo, energijos krizės metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 55 procentais. Tai yra vienas sparčiausių augimų ES, per tą patį laikotarpį vidutinės kainos padidėjo maždaug 35 procentais“, – konstatavo N. Mačiulis.
Lietuviai, kaip sako specialistai, yra užgrūdinti – gyvena tokioje vietoje, kad patenka į karų sūkurius, išgyveno ne vieną ekonominę krizę, o senbuvės Europos Sąjungos šalys neįpratusios matyti tokių kainų šuolių.
„Perkamoji galia yra sugrįžusi į 2022 metų lygį, tuo tarpu vokiečiams, švedams turbūt reikės dar poros metų, kad jie susigrąžintų tuos praradimus dėl praėjusių metų infliacijos“, – pridėjo ekonomistas.
Eurobarometro apklausa vyko 27-iose Europos Sąjungos šalyse rugpjūčio pabaigoje. Iš 26 tūkst. apklaustųjų, tūkstantis buvo lietuviai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
